- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- e2YT-6039-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00378-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, A. K., Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K., kurio gyvenamoji vieta iki mirties buvo su pareiškėja. Pareiškėjos tėvas J. K. 2014 m. vasario 7 d. testamentu visą turtą, priklausantį jam jo mirties dieną, paliko pareiškėjai. Tuo metu pareiškėjos tėvas turėjo nekilnojamojo turto – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie, pagal jo įgaliojimą pareiškėjai, buvo parduoti 2016 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjos tėvo mirties dieną jis turėjo tik asmeninius daiktus, kurie po jo mirties atiteko pareiškėjai, dėl jų paveldėjimo į notarą kreiptis nereikėjo, todėl pareiškėja per tris mėnesius po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo pagal jai paliktą testamentą. Pareiškėjos tėvui jo mirties dieną priklausė pinigai jo banko sąskaitoje banke Swedbank, AB, kuriais pareiškėja tikėjosi disponuoti turėdama tėvo 2016 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimą, nes nežinojo, kad įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui. Pareiškėja norėtų paveldėti banko sąskaitoje esančius tėvo pinigus, tačiau negali to padaryti, kol neįrodo, kad priėmė palikimą po tėvo mirties. Iki mirties pareiškėjos tėvas gyveno su pareiškėja, po jo mirties pareiškėjai liko jo asmeniniai daiktai, dokumentai, kuriuos ji naudojo ir tvarkė kaip savus, rūpinosi tėvo laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu. Po pareiškėjos tėvo mirties paveldėtoju pagal įstatymą būtų jo sūnus, pareiškėjos brolis A. K., pareiškime nurodytas suinteresuotu asmeniu. Jis žinojo, kad tėvas turtą testamentu paliko pareiškėjai ir į palikimą nepretenduoja. Pareiškėjos tėvų J. K. ir A. T. K. ištuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja jo patenkinimui, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi prieštaravimų dėl jame išdėstytų faktinių aplinkybių ir reikalavimų, sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. T. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra; iš (duomenys neskelbtini) išduoto ištuokos liudijimo matyti, kad J. K. ir A. T. K. išsituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); J. K. ir A. T. K. be pareiškėjos turėjo sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu; byloje esantis A. T. K. mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos pažymų apie deklaruotas gyvenamąsias vietas matyti, kad pareiškėjos tėvas J. K. nuo 2016 m. sausio 15 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), o pati pareiškėja L. K. šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 2014 m. gegužės 7 d.; byloje esantis 2014 m. vasario 7 d. testamentas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. K. visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko savo dukrai L. K.; 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjos tėvas J. K. buvo parašęs įgaliojimą savo dukrai pareiškėjai L. K. parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jam priklausančiose banko sąskaitose, valdyti ir tvarkyti visą jo turtą, jo vardu sudaryti visus leidžiamus sandorius; iš 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypų prikimo – pardavimo sutarties matyti, kad L. K. pardavė jos tėvui J. K. priklausiusius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 21 d. Debeto mokėjimo kortelės sutartis patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. K. banke „Swedbank“, AB, turėjo banko sąskaitą; 2021 m. vasario 5 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad 2(duomenys neskelbtini) mirus J. K. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. K. palikimo priėmimo faktų.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra palikėjo J. K. įpėdinė pagal testamentą. Pareiškėjos tėvas J. K. nuo 2016 m. iki pat savo mirties gyveno kartu su pareiškėja, kuri pagal jai suteiktą notarinį įgaliojimą tvarkė visus jo reikalus. Po tėvo mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki tol gyveno kartu su tėvu, perėmė jo asmeninius daiktus, dokumentus, kuriuos naudojo kaip savus. Po pareiškėjos tėvo mirties jo banko sąskaitoje liko pinigų, kuriais pareiškėja negali disponuoti, kol nėra gavusi paveldėjimo pagal testamentą liudijimo. Pareiškėjos brolis A. K., kuris yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, palikimo nėra priėmęs ir į jį nepretenduoja. Pareiškėja domisi po tėvo mirties likusio turto būkle ir likimu, trijų mėnesiu terminu perėmė tėvo asmeninius daiktus, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti visu po tėvo mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas taip pat įrodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jos tėvo mirties likusį turtą kaip savo.
Šios aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. K. faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi mirusio tėvo J. K. palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.