Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eA2-25774-608/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-10
Bylos Nr.: eA2-25774-608/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02726-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lidija Valentukonytė

Kategorijos

3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eA2-25774-608/2021Proceso Nr. 2-68-3-02726-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) D. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (ieškovui) V. T. ir (atsakovei) S. P. dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (atsakovas pagal ieškinį civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą) D. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7485-1134/2021 ir pakeiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, priteisiant ieškovui V. T. solidariai iš atsakovų D. Ž. ir S. P. 1744,82 EUR už patalpų remonto/atstatymo darbus, 118,00 EUR neapmokėtos sumos už komunalines paslaugas, 200,00 EUR už antstolės Virginijos Meškauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir 100,00 EUR už atsakovams 2020 m. liepos 9 d. siųsto rašto dėl skolos sumokėjimo ir žalos atlyginimo parengimą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, padarė aiškias materialiosios ir proceso normų taikymo klaidas, kas suponavo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas laiko, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 520 EUR už nesumokėtą nuomos mokestį už 2020 m. gegužės mėn., neatsižvelgdamas į tai, kad pasirašant sutartį atsakovai buvo sumokėję ieškovui 520 EUR avansą. Teismas, priteisdamas skolą už patalpų nuomą, neatliko atsakovų avansu sumokėtos 520,00 EUR sumos užskaitos. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi prieštaraujančiais vienas kitam ieškovo pateiktais įrodymais. Iš antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad butas yra užfiksuotas iš karto po to kai atsakovai nutraukė sutartį. Jame yra užfiksuotos purvinos grindjuostės, durų stakta, lova ir naktinės užuolaidos, purvinos bei apgadintos buto sienos, išpurvinti baldai, apgadintas grindų laminatas, bei apgadinti baldų paviršiai. Ieškovo 2020 m. rugsėjo 9 d. papildoma fotofiksacija įrodo, po to, kai 2020 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas atliko buto kapitalinį valymą, po kurio neliko pagrindo keisti grindjuostes, perdažyti dalį sienų, keisti kaitlentę, durų staktą ir baldus, nes minėtų pažeidimų neišliko. Šalių 2019 m. vasario 27 d. pasirašytos nuomos sutarties 5.1 punktu šalys sutarė, kad atsakovai turi atlyginti nuostolius atsižvelgus į natūralų buto ir daiktų susidėvėjimą, kuris šiuo atveju sudarė nuo 7,5 proc. iki 30 proc., teismas priteisė buto remonto/atstatymo ieškovo turėtas išlaidas, neatimant iš šios sumos nusidėvėjimo, tokiu būdu pažeisdamas tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Pareiškėjas laiko, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo būtina atlikti visus ieškovo nurodytus darbus jo nurodytoje apimtyje. Atsakovas pateikė visą bylos medžiagą į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui Taurui Mičiudai, kuris sulyginęs ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atsakovo pateiktą 2020 m. rugpjūčio 30 d. vaizdo įrašą po buto valymo darbų, bei ieškovo papildomą 2020 m. rugsėjo 9 d. fotofiksaciją, nustatė, kad priešingai nei nurodė ieškovas, dalį darbų atlikti nereikia, nes grindjuostės, kaitlentė, durų stakta, bei baldai išvalyti, o ieškovo skaičiuojamas darbų atlikimo mastas neatitinka poreikio, kadangi apgadintos sienos sudaro ne 132 kv. m kaip nurodo ieškovas, o maksimaliai 48 kv. m. Vadovaujantis pridedama eksperto Tauro Mičiudos žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita, būtini atlikti bute darbai yra įvertinti 1744 EUR, kas yra net tris kartus mažiau nei prašė priteisti ieškovas. Atsakovas laiko, kad ieškovo pateiktos remonto/atstatymo darbų kainos jos nuo 2 iki 4 kartų didesnės nei rinkos kainos, todėl ieškovo pateiktų dokumentų pagrindu priimtas spendimas yra neteisingas atsakovo atžvilgiu. Pareiškėjas laiko, kad teismo sprendimu pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas pažymi, jog prašo pakeisti teismo sprendimą tik dalyje dėl buto remonto/atstatymo teismo nepagrįstai nustatytos kainos, bei priteistų 520 EUR už nesumokėtą nuomos mokestį už 2020 m. gegužės mėn., kurį prašo padarius užskaitą, įskaityti ieškovui 2019 m. vasario 27 d. atsakovų sumokėtą 520 EUR avansą. Kitoje dalyje, t. y. dėl 118 EUR už neapmokėtos sumos už komunalines paslaugas, 200 EUR apmokėtus už antstolės Virginijos Meškauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir 100 EUR už atsakovams 2020 m. liepos 9 d. siųsto rašto dėl skolos sumokėjimo ir žalos atlyginimo parengimą, atsakovas ieškinį pripažįsta. Pareiškėjas nurodo, kad apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2021 m. birželio 8 d., kai, buvo gautas antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio pranešimas apmokėti skolą pagal vykdomąjį raštą. Teismo sprendimas nei atsakovui, nei jo giminaičiams jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteiktas nebuvo. Šis prašymas teikiamas teismui nesuėjus trims mėnesiams nuo susižinojimo apie teismo sprendimą dienos, taip pat nesuėjus trims mėnesiams po sprendimo priėmimo, todėl konstatuotina, kad terminas pareikši prašymą suėjęs nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismas, priimdamas sprendimą, šią nuostatą akivaizdžiai pažeidė. Ieškovas ir atsakovai 2019 m. vasario 27 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20190227/FAB, pagal kurios 2.2 punktą pasirašant sutartį nuomininkas per 1 dieną sumoka vieno mėnesinių nuomos mokesčių avansą - 520 EUR į nurodytą nuomotojo sąskaitą arba grynais pinigais. Šalių pasirašytos sutarties 3 lape ieškovo ranka yra padarytas įrašas, jog 2019 m. vasario 27 d. jis ,,gavo 1040 EUR už avansą ir einamojo mėnesio nuomą“. Ieškovas šių aplinkybių ieškinyje nenurodė, bei neprašė sumažinti atsakovų įsiskolinimo sumos jam sumokėta 520 EUR avanso suma, o teismas priiminėdamas sprendimą, neįsigilinęs į šalių pasirašytos sutarties nuostatas, priteistos sumos įmokėta 520 EUR avanso suma nesumažino. Vadovaujantis sutarties 5.1 punktu nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, atsižvelgiant į natūralų buto, baldų, buitines technikos nusidėvėjimą arba išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ieškovas pateikdamas ieškinį bei apmokėjimą už rangovų atliktus darbus net 5 638,10 EUR sumai, natūralaus nusidėvėjimo iš bendrai apskaičiuotos remonto/atstatymo sumos netaikė. Teismas šiuo aspektu nepasisakė, bei nesivadovaudamas šalių pasirašytos sutarties 5.1 punktu priteisė iš atsakovų visą ieškovo prašomą sumą. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas atsakovams 2019 m. vasario 27 d. sutartimi buvo perleistos naujos patalpos. Patalpos buvo nuomojamos nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. Ieškovas atlikto buto remontą 2020 metų spalio mėnesį, taigi patalpų remonto nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas minimaliai už vienerius metus ir šešis mėnesius. Siekiant apskaičiuoti ieškovui padarytos žalos tikslią sumą, atsakovas kreipėsi su prašymu parengti žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytą ekspertą Taurą Mičiudą, kuris nustatė, kad bendra žalos suma sudarė 1744,82 EUR, o grindims, konkrec?iu atveju atitinkamai parketlentei/laminuotai ploks?tei taikomas 5 proc. arba 20 metų nusidevėjimas, daz?ymui nusidėvėjimo naudojimo trukme 5 metai arba kasmet nuside?vi 20 proc. Atitinkamai grindų nusidėvėjimas šiuo atveju sudarė 7,5 procentų, o sienų net 30 procentų. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, nusidėvėjimo procento iš ieškovo pateiktų apmokėjimų dokumentų neatėmė, taigi priėmė sprendimą, prieštaraujantį šalių pasirašytai sutarčiai, bei CK 6.189 straipsnio 1 daliai. Teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino, ar remonto/atstatymo darbai ieškovo bute apskritai buvo atlikti. Ieškovas neįrodė, kad visi sugadinti daiktai iš tiesų buvo suremontuoti, o remontas atliktas tokiais kiekiais kurie yra nurodyti, atliktų darbų akte. Atsakovui pašalinus dalį buto apgadinimų, neliko jokio poreikio atlikti grindjuosčių demontavimo ir montavimo darbų, perdažyti net 132 kv. m. sienų, atlikti kaitlentės valymą, bei baldų valymą. Teismas pasitikėdamas ieškovu, bei vadovaudamasis jo pateiktais atliktų darbų apskaičiavimais priteisė iš atsakovo žymiai didesnę atliktų darbų kainą, t. y. negu yra rinkos kainos. Vadovaujantis teismo eksperto Tauro Mičiudos lokaline sąmata, kuri atlikta vadovaujantis patvirtinta darbų kainos apskaičiavimo metodika ir rinkos kainomis, grindų išardymas yra įvertintas 42,95 EUR, kai ieškovo atliktų darbų akte įvertintas net 216 EUR, t. y. daugiau nei 5 kartus brangiau už rinkos kainą. Laminato klojimas įvertintas 371,01 EUR, kai ieškovo sąmatoje net 450 EUR. Sienų gruntavimas ir dažymas teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje įvertintas 4,88 EUR už vieną kvadratinį metrą, kai ieškovo nurodyta kaina sudaro net 16 EUR už kvadratinį metrą. Virtuvės MDF fasadų ir spintelės perdažymas įvertintas 157,86 EUR, kai tuo tarpu ieškovo pateiktame komerciniame pasiūlyme net 330 EUR. Fasadų ir spintelės permontavimas įvertintas 149,41 EUR, kai ieškovo pateiktame komerciniame pasiūlyme net 200 EUR. Teismo sprendimu iš atsakovo yra priteista pernelyg didelė, t. y. trigubai didesnė darbų kaina, neatitinkanti vidutinės rinkos kainos. 2020 metų liepos mėnesį atsakovas D. Ž. gavęs ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo iš karto kreipėsį į ieškovą paaiškindamas, jog minėtame bute jis nebegyvena nuo 2020 metų vasario mėnesio, taigi nuostolius faktiškai jam padarė kita atsakovė S. P.. Nepaisant to, D. Ž. suprasdamas savo atsakomybę pagal pasirašytą nuomos sutartį, susitarė su ieškovu, kad pasamdys asmenis kurie atliks kapitalinį buto valymą, o jo pasamdytas meistras nuglaistys sienas, nudažys jas, bei pakeis laminato plokštes, apgadintus virtuvės baldų, bei spintelės paviršius. 2020 m. rugpjūčio 29 d. atlikus pilną patalpų valymą, bei atsakovo pasamdytam asmeniui nuglaisčius apgadintas sienas, 2020 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas susitiko su ieškovu siekiant aptarti tolimesnius remonto atlikimo darbus, bei parinkti dažų spalvą. Susitikus ieškovas pripažino, kad grindjuostės išsivalė pilnai, orkaitė, baldai ir durų varčia išvalyti, todėl dėl šių daiktų valymo ir kokybės jokių pretenzijų neturėjo, tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovas nepaisant to, kad ne visos sienos buvo apgadintos, reikalavo butą perdažyti pilnai, bei pakeisti jame laminato dangą. Atsakovui pareiškus, jog jis nemato pagrindo dažyti visas sienas, bei keisti viso buto laminatą dėl apgadintų keleto laminato plokščių, kurias galima pakeisti atskirai, šalių derybos dėl buto remonto atstatymo darbų pasibaigė. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie buto kapitalinį valymą, bei būtent jo pastangomis išvalytą orkaitę, grindjuostes, baldus, bei sienas, patvirtina prie šio pareiškimo pridedamas 2020 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo padarytas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matosi jog visi paminėti daiktai buvo išvalyti ir teismo eksperto Tauro Mičiudos Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita, kurioje ekspertas Tauras Mičiuda sulyginęs ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo nuotraukas, bei ieškovo 2020 m. rugsėjo 9 d. papildomą fotofiksaciją su atsakovo pateikta vaizdo medžiaga nustatė, kad apytikslis pažeistų sienų plotis yra 33 kv. m, o ne 132 kv. m, kaip nurodo ieškovas, o durų varčios apgadinimas, grindjuosčių apgadinimas, čiužinio ir naktinių užuolaidų, kaitlentės ir minkštų baldų išpurvinimas, negali būti skaičiuojami, kadangi po atsakovo išvalymo, jokie apgadinimai, aukščiau nurodytų daiktų, nesimato. Be kita ko šias aplinkybes taip pat įrodo ir paties ieškovo 2020 m. rugsėjo 9 d. atlikta fotofiksacija, kurios metu jis užfiksavo likusius buto ir daiktų trūkumus (apgadintas baldų plokštes, apgadintą laminatą, tik kai kurias buto sienas, durų rankeną ir čiužinį), tačiau neįtraukė į jį durų varčios, grindjuosčių, naktinių užuolaidų, kaitlentės, kitų baldų apgadinimo, bei visų kitų sienų kurių nebuvo privaloma perdažyti, tokiu būdu pripažindamas, jog dalis apgadinimų buvo pašalinti. Taigi priešingai nei nustatė teismas, net iš ieškovo pateiktų įrodymų (2020 m. rugsėjo 9 d. fotofiksacijos) buvo akivaizdu, kad dalis ieškovo nurodytų apgadinimų buvo pašalinta atsakovo pastangomis, tačiau teismas vertindamas įrodymus formaliai, bei tinkamai neįsigilindamas į bylos aplinkybes, šių faktinių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis ), nustatančias reikalavimą priimtą teismo sprendimą pagrįsti tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263, 265 straipsniai), tinkamai jį motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas sprendimu priteisęs iš atsakovų remonto bei atstatymo išlaidas netaikydamas šalių sutarties 5.1 p. numatytą natūralų nusidėvėjimą iš esmės pakeitė tarp šalių sudarytos 5.1 p., tokiu būdu pažeisdamas CK 6. 189 str. 1 d., imperatyvią nuostatą, kurioje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bei CK 6.59 str. 1 d. kurioje nurodyta, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pareiškėjas laiko, kad minėtų teisės normų pažeidimas yra akivaizdus, dėl ko kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio 2021 m. balandžio 21 d. teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški proceso teisės normų taikymo klaida. Atsakovas taip pat laiko, jog jam procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas D. Ž. nurodo, kad darbo dienomis, bei darbo valandomis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebūna, tačiau pašto dėžutė yra tikrinama nuolatos. Kaip matosi iš bylos medžiagos procesiniai dokumentai jam buvo siųsti net tris kartus (įskaitant teismo sprendimą), tačiau faktiškai nei vienas pranešimas apie įteiktinus dokumentus jam įteiktas nebuvo. Susipažinus su bylos medžiaga teismo gauti pašto pranešimai nėra skaitmenizuoti, todėl atsakovas neturi galimybės įsitikinti ar jam tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Korespondencijos tinkamas įteikimas, bei atsakovo informavimas apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą yra teismo pareiga, kurią šiuo atveju teismas atliko formaliai. Atsižvelgiant į ieškinio didelę sumą, aplinkybė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai neišsprendus galimybės įteikti procesinius dokumentus per antstolį, patvirtina, kad buvo padarytas akivaizdus procesinės teisės normos pažeidimas. Pareiškėjo nuomone, teismas esant didelei ieškinio sumai, privalėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių ir išnaudoti visas turimas galimybes informuoti pareiškėją, ko nepadarydamas neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo galimybių.

Atsiliepimas

Ieškovas V. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo teismą atsisakyti atnaujinti procesą. Nurodo, kad ieškinio 3 dalyje yra nurodyta, kad nuomos sutarties sudarymo dieną atsakovai sumokėjo ieškovui 1040 EUR, kurie panaudoti 520 EUR nuomos mokesčio mokėjimui už 2019 m. kovo mėnesį, o ieškovui sumokėtas 520 EUR avansas panaudotas atsakovų nuomos mokesčiui už 2020 m. gegužės mėnesį padengti. Nuomos mokesčio skolos už ankstesnius nuomos mėnesius atsakovai neturi. Taigi, ieškovas neprašė teismo priteisti 520 EUR nuomos mokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį, teismas šio nuomos mokesčio nepriteisė, todėl pareiškėjo teiginys, kad teismas priteisė iš atsakovų 520 Eur už nesumokėtą nuomos mokestį už 2020 m. gegužės mėnesį yra klaidingas. Atsakovams pažeidus įstatymo reikalavimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu pranešti ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą, ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovų 520 EUR nuostolių atlyginimą. Prašytas priteisti nuostolių atlyginimas nėra nuomos mokestis už 2020 m. gegužės mėnesį. Buto valymas nėra tapatus buto atstatymui nuo sugadinimų ir pažeidimų, nes buto valymas per se nepanaikina mechaninių buto vidaus ir įrangos sugadinimų ir mechaninių pažeidimų. Ieškovas ieškiniu neprašė teismo priteisti nuostolių, susijusių su buto valymu, todėl pareiškėjo minimos buto valymo paslaugos nėra susijusios su ieškinio pagrindu, dėl šios priežasties ieškovui nebuvo jokio pagrindo ieškinyje nurodyti valymo paslaugų. Pridedamos nuotraukos, ieškovo darytos 2020 m. rugsėjo 9 d. akivaizdžiai parodo, kad sienos nebuvo nuglaistytos, jas pareiškėjas keliose vietose užtepliojo baltu glaistu, palikdamas akivaizdžius sienų pažeidimus. Ieškinio priedas 9.16 ir prie šio atsiliepimo 5, 6 ir 7 priedais pateikiamos nuotraukos parodo, kad lova ir lovos čiužinys yra dėmėti, aplaistyti neaiškios kilmės skysčiu. Pareiškėjas teigia, kad išvalė grindjuostes, todėl jokių trūkumų nėra, tačiau ieškinio priedai 7.13 ir 7.14 parodo, kad grinduostės turi aiškius mechaninius pažeidimus, kurių valymo būdu pašalinti neįmanoma. Pareiškėjas teigia, kad durų varčios pažeidimų nėra, tačiau ieškinio priedu 9.19 pateikta nuotrauka akivaizdžiai rodo, kad greta durų rankenos yra durų varčios pažeidimas. 2020 m. rugsėjo 7 dieną ieškovo sutuoktinė SMS žinute informavo pareiškėją apie darbus, kuriuos bute reikia atlikti, paprašė atsakyti, tačiau iš pareiškėjo jokio atsakymo nesulaukė. Pareiškėjas nurodė, kad teismas pažeidė CK 6.189 str. 1 d. normą, kadangi neatsižvelgė į nuomos sutarties 5.1 punkto nurodytą sąlygą, kad nuomininkas atlygina nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Ieškovas laiko, kad pareiškėjas netinkamai aiškina nuomos sutartį. Žala atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o dėl atsakovo neginčijamo nuomos sutarties 3.4.6 punkto pažeidimo, be to nuomos sutartyje nėra jokios sąlygos, nustatančios ribotą atsakovų atsakomybę. Nuomos sutarties 3.4 ir 3.4.7 punktuose pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovui įsipareigojo pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio ad integrum), įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į visišką patirtų nuostolių atlyginimą. Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais

nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.). Pareiškėjas remiasi nuomos sutarties 5.1 punktu teigdamas, kad atsakovai turi atlyginti nuostolius atsižvelgus į natūralų buto ir daiktų susidėvėjimą, kuris sudarė nuo 7,5 proc. iki 30 proc. Nuomos sutarties priedu yra išnuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame šalys patvirtino, kad patalpos yra naujos. Tai reiškia, kad ieškovas perdavė atsakovams nuomoti naujas patalpas. Pareiškėjas ir S. P. nuomos sutartimi įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų priežiūrą ir einamąjį remontą (3.4.6 punktas). Tai reiškia, kad atsakovai privalėjo patys savo lėšomis suremontuoti butą, kad būtų panaikinti buto ir įrangos pažeidimai. Nuomos sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (3.4.7 punktas). Pilnas nuostolių atlyginimas reiškia visišką nuostolių atlyginimą, be jokių išskaitų ir sąlygų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, akivaizdu, jog atsakovai turėjo pareigą visą nuomos laikotarpį nuolat rūpintis patalpų būkle, jas prižiūrėti ir savo lėšomis remontuoti, tačiau to nedarė. Tuo atveju, jeigu atsakovai būtų suremontavę nuomojamas patalpas, jie būtų turėję tiek išlaidų, kiek būtų kainavęs remontas, todėl joks patalpų ar įrangos nusidėvėjimas atsakovams nebūtų kompensuotas. Atsakovams ignoravus sutartį ir neatstačius patalpų iki tinkamos būklės, atsakovams atsiranda sutarties neįvykdymo pasekmės - atsakovai privalo visiškai atlyginti ieškovo nuostolius, jų nemažinant dėl patalpų natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovas pateikė į bylą pakankamai įrodymų, jog patalpų ir įrangos sugadinimo ir pabloginimo priežastimi nebuvo natūralus daikto nusidėvėjimas, o buvo sąlygotas netinkamo eksploatavimo iš nuomininkų (atsakovų) pusės. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad patalpos ir įranga pablogėjo ne dėl atsakovų kaltės, o dėl kitų priežasčių. Ieškovas pažymi, kad nuomotą butą atsakovai buvo pavertę girtaujančių asmenų landyne. Ieškovo žiniomis, nuomos metu kaimynai ne kartą kvietė policiją. Ieškovas kreipėsi į policiją su prašymu išduoti pažymą dėl iškvietimų, nurodant kada ir kokiu tikslu buvo kviesti pareigūnai nuomojamo buto adresu. Ieškovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog dalies buto remonto darbų atlikti nereikėjo, nes grindjuostės, kaitlentė, durų stakta bei baldai „atsivalė“, o ieškovo skaičiuojamas darbų atlikimo mastas neatitinka poreikio, kadangi apgadintos sienos sudaro ne 132 kv. m., o maksimaliai 48 kv. m. Dėl sienų dažymo ploto ieškovas paaiškina, kad sienos buvo dažomos ne lopais plokštumoje, o visa sienos plokštuma todėl, kad uždažant tik pažeistas sienų vietas, neišvengiamai būtų atsiradę sienų dalių spalviniai skirtumai. Tuo atveju, jeigu būtų uždažomi tik pažeisti sienų plotai, palyginus seniau dažytą sieną ir naujai uždažytus plotus, siena taptų ne vienspalvė, tačiau būtų matomi skirtingi atspalviai. Akivaizdu, kad tokios sienų būklės nebūtų galima vertinti kaip tinkamo patalpų atstatymo po sugadinimų. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, ieškovo atlikti remonto darbai atitiko rinkos kainą. Prekės ar paslaugos rinkos kainos sąvoka nurodyta LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 23 punkte: Prekės (paslaugos) rinkos kaina – kaina, kurią sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neteikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas samdė asmenis buto remonto atstatymo darbams nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad remonto/atstatymo darbų kaina neatitiko rinkos kainos yra nepagrįsti. Kita vertus, žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita vertintina kritiškai dėl ataskaitos surašymo remiantis apytiksliais duomenimis, nesant buto plano su matmenimis. Ataskaitoje naudotos rekomendacijos dėl statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamosios vertės. Rekomendacijose nurodyta, kad „metodika yra neprivalomas savanoriško naudojimo dokumentas. Rekomendacija negali būti naudojama kaip oficialus dokumentas nustatant nekilnojamojo turto vertę, ją deklaruojant ir pan.“ Atsižvelgiant į tai, kad rekomendacijos nėra nei įstatymas, nei poįstatyminis aktas, nei oficialus dokumentas, pareiškėjo pateiktos rekomentacijos aktualioje byloje nenaudotinos, kadangi jos nėra laikomos normatyviniu dokumentu, kuriuo pareiškėjas gali vadovautis įrodinėdamas savo teiginius. Ieškovas pažymi, kad pareiškėjo pastaba dėl to, ar buto atstatymo darbai faktiškai buvo atlikti, nedaro jokios įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Visi darbai buvo atlikti tinkamai, byloje yra pateiktas atliktų darbų aktas, patvirtinantis atliktus darbus ir dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, sudaręs vartojimo rangos sutartį, taikytina CK 6.676 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Atliktų darbų aktas ir ieškovo sumokėjimas už darbus patvirtina, kad rangovai perdavė ieškovui atliktų darbų, dėl kurių buvo susitarta, rezultatą. Ieškovas pažymi, kad teismas nepažeidė civilinių procesų normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nors buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu, galimos kelios dokumentų neįteikimo priežastys, kurios nesusijusios su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Pirmoji galima priežastis – netvarkinga pareiškėjo pašto dėžutė, iš kurios gali „dingti“ pašto pranešimas apie teismo siuntą. Šiuo atveju tik pareiškėjas yra atsakingas dėl savo pašto dėžutės netvarkingumo. Antroji galima priežastis – netinkamos pašto paslaugos. Šiuo atveju, pareiškėjas privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius netinkamas pašto paslaugas. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nėra. Trečia galima priežastis – pareiškėjui pašto pranešimai buvo palikti, tačiau pareiškėjas teismo siųstų procesinių dokumentų iš pašto neatsiėmė. Tuo remiantis darytina išvada, kad teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Remiantis išdėstytu, ieškovas patvirtina, kad teismas nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių ir dėl kurios būtų pagrindas proceso atnaujinimui civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas - užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Todėl procesas turi būti atnaujintas tik tuo atveju, kai pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas patvirtina, jog byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte: jeigu pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtaką priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, išaiškino, kad aiški teisės taikymo klaida pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte kaip pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinamas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patirtinančių minėtoje teisės normoje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas padarė aiškią materialinių ir procesinių teisės normų taikymo klaidą: pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis ), nustatančias reikalavimą priimtą teismo sprendimą pagrįsti tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 263, 265 straipsniai), tinkamai jį motyvuoti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas sprendimu priteisęs iš atsakovų remonto bei atstatymo išlaidas netaikydamas šalių sutarties 5.1 p. numatytą natūralų nusidėvėjimą iš esmės pakeitė tarp šalių sudarytos 5.1 p., tokiu būdu pažeisdamas CK 6. 189 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, kurioje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bei CK 6.59 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Teismo sprendimo už akių priėmimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CPK 285 straipsnis, kurio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikią atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju egzistavo minėtoje teisės normoje numatytas pagrindas atsakovo D. Ž. atžvilgiu priimti sprendimą už akių, nes ieškovas ieškinyje buvo pareiškęs prašymą priimti abiejų atsakovų atžvilgiu sprendimą už akių, jeigu atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, o atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Šios aplinkybės prašyme dėl proceso atnaujinimo neginčijamos. CPK 285 straipsnio 3 dalis numato atvejus, kuriems esant teismas netenkina šalies prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo. Vienas tokių atvejų numatytas CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte: kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pareiškėjas šia aplinkybe ginčija prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodydamas, jog teismas netinkamai jam įteikė procesinius dokumentus, kuriais buvo nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl negalėjo jo atžvilgiu priimti sprendimo už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, pasisakė dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovo V. T. ieškinys bei jo priedai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsakovams pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui D. Ž. neįteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl 2021 m. vasario 18 d. išsiųstas pakartotinai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų įteikimo žyma. Ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintą Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašą buvo pagrindas konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį procesiniai dokumentai laikytini įteiktais 2021 m. kovo 30 d. Teismo sprendimas už akių priimtas pasibaigus teismo nustatytam 20 dienų terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti, t. y. 2021 m. balandžio 21 d. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo reali galimybė procesinius dokumentus jam įteikti kitais būdais (darbovietėje, teisme ir pan.). Pareiškėjas nurodo, kad teismas siuntė jam procesinius dokumentus tris kartus, tačiau jis savo pašto dėžutėje nei karto nerado pranešimo apie registruotos siuntos gavimą, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamas pašto paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2021 m. birželio 8 d., kai, buvo gautas antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio pranešimas apmokėti skolą pagal vykdomąjį raštą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog minėtas antstolio pranešimas jam buvo siųstas kitokiu būdu ar kitu adresu, negu civilinės bylos procesiniai dokumentai, tačiau minėtą pranešimą pareiškėjas gavo. Tokia aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui pašto pranešimai buvo palikti, tačiau pareiškėjas teismo siųstų procesinių dokumentų iš pašto neatsiėmė, todėl pavėluoto sužinojimo apie teismo atliktus procesiniu veiksmus nepalankios pasekmės tenka pareiškėjo rizikai.

Pagal proceso atnaujinimo pagrindą reglamentuojančias teisės normas įrodyti pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti yra pareiškėjo pareiga. Įvertinus civilinės bylos medžiagą darytina išvada, kad teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, todėl nebuvo CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyto pagrindo teismui atsisakyti priimti atsakovo atžvilgiu sprendimą už akių. Sprendimo už akių patvirtinta kopija atsakovui išsiųsta per CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą.

Sprendimo už akių turinį reglamentuoja CPK 286 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai. CPK 285 straipsnio 2 dalis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti įrodymų vertinimo tvarką sprendimo už akių priėmimo atveju: priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės normos, priimant sprendimą už akių, taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja CPK 285 straipsnio 2 dalis. Todėl atsakovo argumentas, jog formaliai vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus teismas padarė aiškią įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo klaidą, nepagrįstas ir nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo.

Atsakovas taip pat nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė materialinės teisės normas: CK 6.189 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią, nes padarė išvadas, pažeidžiančias šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte numatytą sąlygą dėl nuomininko sumokėto avanso įskaitymo ir 5.1 punktą dėl nuomojamų patalpų nusidėvėjimo neatskaitymo iš priteistos nuostoliams atlyginti sumos. Atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigia sprendime už akių pateiktų teismo išvadų dėl sutarties sąlygų aiškinimo bei taikymo tinkamumo, taip pat nenustatyta akivaizdaus CK 6.189 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y. jog teismas būtų padaręs išvadas, paneigiančias šalių sudarytos ir galiojančios sutarties privalomumą jos šalims.

Iš ieškinio turinio ir teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad ieškovas neprašė teismo priteisti 520 EUR nuomos mokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį, o 520 EUR suma priteista ne už nesumokėtą nuomos mokestį už 2020 m. gegužės mėnesį, o kaip nuostolių atlyginimas ieškovui, atsakovams pažeidus įstatymo reikalavimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu pranešti ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių teismo sprendime už akių padarytas išvadas, jog nuomojamas turtas nuomotojui buvo grąžintas apgadintas. Priešingai, pareiškėjas pripažįsta, jog antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apgadintos buto sienos, apgadintas grindų laminatas, bei apgadinti baldų paviršiai. Aplinkybė, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio mėn. išvalė butą, nepatvirtina minėtų apgadinimų pašalinimo, nes buto valymas nėra tapatus buto remontui ir negali pašalinti buto vidaus apdailos ir įrangos sugadinimų ir mechaninių pažeidimų. Tuo tarpu iš ieškovo pridedamų nuotraukų, darytų 2020 m. rugsėjo 9 d., matyti, kad sienos nebuvo nuglaistytos ir jų pažeidimai nepašalinti taip, jog atitiktų būklę buto perdavimo nuomininkui metu. Iš minėtų nuotraukų taip pat matyti, jog lova ir lovos čiužinys nebuvo išvalyti, o grindjuostės ir durų varčia yra mechaniškai pažeisti, todėl valymo paslaugos nėra tinkamas būdas jų trūkumams pašalinti.

Pareiškėjo nurodytas nuomos sutarties 5.1 punktas nenumato sąlygos, nustatančios ribotą atsakovų atsakomybę. Priešingai, nuomos sutarties 3.4 ir 3.4.7 punktais nuomininkas įsipareigojo pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į visišką patirtų nuostolių atlyginimą. Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, nuomotojui pakanka įrodyti tik išnuomoto daikto būklės pablogėjimą, jam esant nuomininko dispozicijoje, o nuomininko kaltė yra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti ir teismo sprendime už akių aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina išnuomoto daikto būklės pablogėjimą, jam esant nuomininko dispozicijoje, o žala atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl atsakovo neginčijamo nuomos sutarties 3.4.6 punkto pažeidimo

CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju išnuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo akte, kuris yra nuomos sutarties priedu, šalys patvirtino, kad patalpos yra naujos. Pareiškėjas ir S. P. nuomos sutarties 3.4.6 punktu įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų priežiūrą ir einamąjį remontą, t. y. dėl nuomininko pareigos suremontuoti grąžinamą turtą. Todėl atsakovų kaip nuomininkų pareiga grąžinti išsinuomotą turtą tokios būklės, koks buvo perdavimo metu, neatsižvelgiant į nusidėvėjimą, buvo šalių sutarta nuomos sutartimi. Atsakovams pažeidus sutartį ir neatstačius patalpų iki sutartyje nustatytos būklės, atsakovams atsiranda sutarties neįvykdymo pasekmės - atsakovai privalo visiškai atlyginti ieškovo nuostolius, jų nemažinant dėl patalpų natūralaus nusidėvėjimo. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad patalpos ir įranga pablogėjo ne dėl atsakovų kaltės, o dėl kitų priežasčių.

Pareiškėjo argumentai dėl remonto masto yra nepagrįsti, nes atsakovo pateikti įrodymai sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog visi buto apdailos ir įrangos remonto darbai yra susiję su nuomininkų padarytų apgadinimų pašalinimu. Pareiškėjo kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo sprendimu už akių padarytų išvadų dėl išnuomoto turto apgadinimo masto bei nuostolių dydžio – turto atstatymo į iki tol buvusią padėtį išlaidų dydžio. Būtinybė dažyti visas apgadintas sienas kilo dėl to, kad būtų užtikrintas į iki apgadinimo buvęs spalvos vientisumas. Ieškovo atlikti remonto darbai atitiko rinkos kainą. Pareiškėjas neteikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas samdė asmenis buto remonto atstatymo darbams nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad remonto/atstatymo darbų kaina neatitiko rinkos kainos yra nepagrįsti. Pareiškėjo pateikta žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita sudaryta remiantis apytiksliais duomenimis, nesant buto plano su matmenimis. Ataskaitoje naudotos rekomendacijos dėl statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamosios vertės. Rekomendacijose nurodyta, kad „metodika yra neprivalomas savanoriško naudojimo dokumentas. Rekomendacija negali būti naudojama kaip oficialus dokumentas nustatant nekilnojamojo turto vertę, ją deklaruojant ir pan.“ Visi remonto darbai buvo atlikti tinkamai, perduoti ieškovui ir sumokėta atliktų darbų kaina, ką patvirtino ieškovo pateiktas atliktų darbų aktas bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir ieškovo pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino pareiškėjo nurodytų nuomos sutarties sąlygų bei materialinių ir procesinių teisės normų esmę bei tinkamai jas pritaikė.

Dėl proceso atnaujinimo tikslų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą. Juo siekiama to paties tikslo kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Vis dėlto proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą, neginčijamai neprotingai atliko vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimą, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 800,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Priteisti iš pareiškėjo D. Ž. ieškovui V. T. 800,00 EUR (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė