- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2-1660-344/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01106-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių
- Advokatai
- Rita Lankutienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo K. B., atstovaujamo advokatės Ritos Lankutienės, ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, tretieji asmenys Mažeikių 1-ojo notarų biuro notarė R. L., G. B. ir J. B., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo jį faktiškai valdant nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. B. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, kuriuo prašė: panaikinti 2016 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1L16-5134; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. faktiškai valdydamas priėmė palikimą, likusį po tėvo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir jį valdo kaip savo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovo tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties liko palikimas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė išsituokęs, ieškovo brolis J. B. mirė (duomenys neskelbtini), brolis J. B. gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis G. B. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jie į tėvo palikimą nepretendavo ir į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipti į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nespėjo, nes nuo (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Iki tėvo mirties ir laisvės atėmimo bausmės pradžios ieškovas gyveno kartu su tėvu jo bute. Tėvas sunkiai sirgo, ieškovas jį prižiūrėjo. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę grįžo į tėvo butą, norėjo buto adresu deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau sužinojo, kad yra praleidęs terminą palikimui priimti. Dėl teisinių žinių, socialinių įgūdžių stokos nežinojo, kad gali gauti nemokamą teisinę pagalbą, todėl nesikreipė dėl teisinės pagalbos suteikimo, kad kreiptųsi į teismą, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jam grįžus tėvui priklausantis butas buvo virtęs landyne, nebuvo durų, dujų ir vandens skaitiklių ir kt. Vėliau sužinojo, kad 2016 m. lapkričio 23 d. tėvo palikimas perėjo Valstybei, nes į butą atvyko Valstybės įmonės Turto banko atstovai. Ieškovas 2017 m. sausio 5 d. raštu buvo paprašytas atlaisvinti patalpas arba kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo. Ieškovo broliai palikimo nepriėmė, o jis pats neįformino palikimo priėmimo dėl svarbių priežasčių. Pabrėžė, kad ieškovas iki (duomenys neskelbtini) (laisvės atėmimo pradžios), taip pat iš karto po bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) ginčo bute gyveno, padėjo jį išlaikyti, remontavo, tvarkė, sudarinėjo sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, t. y. butą valdė kaip savo, todėl laikytina, kad ieškovas priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. B. mirties visą savo tėvo palikimą priėmė jo sūnus K. B. pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tad ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1L16-5134 panaikinimo tenkinti, o priešingu atveju atmesti. Tačiau pažymėjo, kad atsakovė šiuo atveju turėjo išlaidų susijusių su mirusiojo A. B. palikimo priėmimu, todėl yra pagrindas abejoti, ar ieškovas tikrai mirusio tėvo turtą valdė kaip savo. Atsakovės patirtų išlaidų suma 208,41 Eur. Pagal įstatyminį reglamentavimą, tenkinus ieškinį, ieškovas privalės atsakovei atlyginti visas valstybės patirtas ir apmokėtas išlaidas susijusias su Liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu A. B. turtu.
Trečiasis asmuo Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. L. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji neturėtų šioje byloje būti trečiuoju asmeniu, todėl turėtų būti pašalinta iš trečiųjų asmenų sąrašo. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 23 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gautas raštas Nr. (28.4-08-4) RNA-15112 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“, kuriuo prašyta išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. turtą. 2016 m. gegužės 23 d. raštu Nr. S-62, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pranešta, kad ne visas turtas 2014 m. sausio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-226-832/2014, padalintas turtas tarp buvusių sutuoktinių, todėl liudijimo išduoti nebuvo galima. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-583-721/2016, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas mirusiojo A. B. asmenine nuosavybe. Kadangi po A. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą nesikreipė, mokesčių už butą niekas nemokėjo, todėl 2016 m. lapkričio 16 d. Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1L16-5134.
Šalies argumentai
Ieškovas K. B. ir jo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas buvo įkalinimo įstaigoje, todėl po tėvo mirties nesusitvarkė tėvo turto paveldėjimo. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos pradėjo gyventi tėvui priklausančiame bute, kuris buvo virtęs landyne. Butą susitvarkė: keitė langus, duris, pirko baldus, dujinę viryklę, susitvarkė vandens, elektros ir dujų skaitiklius, išvalė šiukšles. Viską susitvarkyti padėjo draugai R. G. ir V. J.. Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovo mirusio tėvo butą paveldėjo Valstybė, nes ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir negalėjo susitvarkyti palikimo priėmimo pas notarą. Pažymėjo, kad ieškovas sutinka dalimis sumokėti 208,41 Eur išlaidas, susijusias su Valstybės buto paveldėjimo tvarkymu, nes Valstybė sumokėjo skolas ir susitvarkė kitus paveldėjimo klausimus. Kiti mirusio tėvo sūnūs gyvena užsienyje – Ukrainoje ir Norvegijoje, jie nepretenduoja į mirusio tėvo palikimą, butas nereikalingas.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 2017 m. birželio 13 d. gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas V. J. parodė, kad ieškovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, sunkiai vertėsi, todėl jis nusprendė ieškovui padėti – kartu su ieškovu verčiasi automobilių remontu. Kadangi ieškovo tėvo butas buvo labai nuniokotas, jis padėjo tvarkytis bute, keitė ir dėjo duris, remontavo vonios kambarį ir tualetą. Ieškovas bute tvarkėsi kaip buto šeimininkas.
Liudytoja R. A. parodė, kad yra ieškovo draugė ir žino, kad ieškovas tėvo butą remontavo, keitė duris. Butas buvo labai apleistas, viskas išlaužyta ir išdaužyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo K. B. tėvas A. B. mirė 2014 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. 2-583-7217/2016, pripažino, kad iki mirties A. B. pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1L13-2293, įgijo ir valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas K. B. iki tėvo A. B. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ieškovas nesitvarkė buto paveldėjimo reikalų, nesikreipė į vietos notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nes nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. birželio 29 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Būdamas įkalinimo įstaigoje, jis neturėjo galimybės susitvarkyti mirusio tėvo palikimo paveldėjimo klausimų. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos grįžo toliau gyventi tėvui priklausančiame bute, tačiau butas buvo virtęs landyne, butą teko remontuoti, pirkti būtinus prietaisus, viryklę ir kt. Ieškovas sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Mažeikių vandenys“, gavo iš UAB „Tavo pastogė“ pažymą apie įsiskolinimą bendrovei. Kol ieškovas remontavosi tėvui priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras 2016 m. lapkričio 16 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1L16-5134. Dėl mirusio A. B. palikimo priėmimo kiti jo sūnūs – G. B. ir J. B., nesikreipė, nes gyvena užsienyje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad dėl teisinių žinių bei socialinių įgūdžių stokos bei dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių ieškovas nesugebėjo susitvarkyti mirusio tėvo palikimo paveldėjimo klausimų. Ieškovo, jo atstovės ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas priėmė tėvo mirties likusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ieškovas K. B. pradėjęs turtą faktiškai valdyti, neliko CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Dėl šios priežasties tenkinamas ieškinio reikalavimas panaikinti Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 16 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1L16-5134. Turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusioji neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turtą paveldėti, o atsisako ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Atsakovės savarankiškas reikalavimas, pareikštas atsiliepime, tenkinamas visiškai.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovo K. B. valstybės patirtas išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu palikėjos turtu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ne tik klausimas dėl ieškinio reikalavimo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą tenkinimo, bet ir reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas išnagrinėjo ir atsakovės savarankišką reikalavimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 208,41 Eur išlaidų dėl buto perėmimo ir skolų (už dujas, vandenį, elektrą, šilumą) sumokėjimo. Ieškovas, kaip sąmoningas ir protingas asmuo, privalėjo veikti apdairiai, nelaukti, kol butas atiteks valstybei. Jo neveikimas sudarė tokią situaciją, kad atsakovas patyrė nepagrįstų išlaidų dėl turto priėmimo kai to galima buvo išvengti, todėl patirtų išlaidų kaltė tenka ieškovui. Teismui nustačius, kad ieškovas priėmė palikimą ir yra buto savininkas, o atsakovė patyrė išlaidas dėl ieškovo neveikimo dėl svarbių priežasčių, nes jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, todėl ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovui patirtas išlaidas dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo ir sumokėtų skolų už komunalines paslaugas (CK 4.37, 4.47 straipsnio 2 punktas, 6.245 straipsnis). Ieškovas sutiko su atsakovės prašomų atlyginti išlaidų sumokėjimu, tačiau prašė šių išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismas pripažįsta, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su 2016 m. lapkričio 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 1L16-5134, pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusio A. B. turto administravimu, todėl priteisia atsakovui iš ieškovo 208,41 Eur.
Ieškovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, neįrodė savo sunkios turtinės padėties, todėl nėra pagrindo spręsti dėl priteisiamos sumos mokėjimo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).
Ieškovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 179,49 Eur sumai. Nors ieškinys tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra finansuojama iš valstybės biudžeto, bei tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270 straipsniais, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas jo mirusio tėvo turto paveldėjimo reikalu.
Panaikinti Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 16 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1L16-5134.
Tenkinti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto banko“, j. a. k. 112021042, savarankišką reikalavimą ir priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 208,41 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su 2016 m. lapkričio 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. 1L16-5134, pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusio A. B. turto administravimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.