- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-440-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02704-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- G. B., R. B., I. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-3872-912/2012 pagal civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. B., R. B. ir I. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2012 m. liepos 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą priimti šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio atsiėmimą. Atsakovai 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje prašymu sutiko, jog ieškovė atsiimtų ieškinį, taip pat prašė priteisti jiems iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priėmė ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio atsakovams G. B., R. B. ir I. B. atsiėmimą ir nurodytą ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies: priteisė atsakovei I. B. iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būsto“ 700 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Teismas vadovavosi CPK 94 str. 1 d. nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatė, jog atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas grindžiamas atstovavimo sutartimi, advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita–faktūra 2.541 Lt sumai, advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovė I. B. nurodytai bendrijai sumokėjo 2541 Lt už suteiktas paslaugas. Taip pat atsakovai pateikė advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ suteiktų paslaugų ataskaitą. Atsižvelgęs į tai, kad ši civilinė byla buvo nesudėtinga, joje nespręsta sudėtingų, kompleksinių ar naujų klausimų teisės taikymo ir aiškinimo aspektu, įvertinęs ieškinio reikalavimo ir atsikirtimų į jį pobūdį, ieškinio atsiėmimo ir vadovaudamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatytus dydžius, teismas konstatavo, kad atsakovės I. B. patirtos advokato pagalbai išlaidos priteistinos jas sumažinant nuo 2.541 Lt iki 700 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.105-108), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Vadovaujasi CPK 94 str. 1 d., numatančia, kad tuo atveju, jei ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus, ieškovo prašymu atsakovas kompensuoja ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog patalpos, esančios(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei, ieškovas šį turtą valdo patikėjimo teise ir, būdamas būsto savininko įgaliotas, 2012-06-01 kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo iš minėto buto, nes atsakovas G. B. nevykdė 2007-05-29 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, t.y. iki 2010-04-31 nepateikė vieną kartą per trejus metus teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Sutarties 40.2. p. nustatyta, kad tokių dokumentų nepateikus, sutarties pasibaigia; tokiu būdu nuo 2010-05-01 minėta sutartis pasibaigė. Apelianto teigimu, sutartis netapo neterminuota, nes sutarties pratęsimas turėjo būti įformintas pagal CK 6.582 str. Atsakovas socialiniu butu nuo 2010-05-01 iki 2012-06-06 minėtu butu naudojosi be teisinio pagrindo, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį. Atsakovas, turėdamas 2012-02-23 ieškovo reikalavimą pateikti ieškovui trūkstamus sutarties pratęsimui dokumentus iki 2012-03-11, dokumentus pateikė ne ieškovui (įgaliotam Vilniaus m. savivaldybės atstovui), bet tiesiogiai savivaldybei, apie tai neinformavo ieškovo ir tas sąlygojo ieškinio padavimą. Vilniaus m. savivaldybė nuomos sutarties pratęsimo klausimas išspręstas 2012-06-06, o atsakovų atsiliepimas surašytas 2012-06-25; taigi atsakovai nesidomėjo svarbaus, kaip jie nurodo, klausimo išsprendimu net 20 dienų. Mano, jog po klausimo dėl nuomos sutarties pratęsimo išsprendimo atsakovams nebereikėjo ginti savo teisių ir nebuvo būtinybės kreiptis teisinės pagalbos. Tokius atsakovų veiksmus apeliantas vertina kaip piktnaudžiavimą materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Atsakovo neveikimas sąlygojo ieškinio padavimą ir atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog teisę į turimą socialinį būstą ginti atsakovai įgijo tik po 2012-06-06 Vilniaus m. savivaldybės NGPP komisijos sprendimo, t.y. jau po ieškinio padavimo 2012-06-01, be to šios teisės ginti jau ir nereikėjo. Pažymi, jog skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes apeliantas vykdo veiklą, susijusią su socialinio būsto suteikimu ir administravimu.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.107-109), nurodydami, jog apeliantas vadovaujasi sena CPK 94 str. redakcija, nes naujoje 2011-10-01 CPK redakcijoje numatyta, jog tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Net jei būtų vadovaujamasi sena CPK 94 str. redakcija, tai pirmiausia reiktų pabrėžti, kad atsakovai neįvykdė prievolės, jie neišsikėlė iš gyvenamosios patalpos ir nebuvo iškeldinti. Todėl atsakovai negali būti laikomi įvykdę prievolę senos CPK 94 str. redakcijos prasme. Pažymi, jog nors teisė atsakovams į socialinio būsto nuomą buvo patvirtinta 2012-06-06, tačiau atsakovams teismo pranešimas pateikti per 14 dienų atsiliepimą į ieškinį buvo išsiųstas 2012-06-07. Atsakovai nepraleidę termino 2012-06-25 pateikė atsiliepimą. Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog atsakovai neva nesidomėjo savo teise į socialinį būstą, nes atsakovai skambino į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinio būsto skyriui ir buvo informuoti, kad teisė patvirtinta, tačiau atsakovai negavo jokio tai patvirtinančio dokumento, kad galėtų būti įsitikinę, jog gali ir toliau nuomotis minėtą socialinį būstą. Mano, jog ieškovas tinkamai nepasidomėjęs dėl atsakovų pateiktų dokumentų atitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams, nepagrįstai kreipėsi į teismą, dėl to atsakovai, kaip socialiai remtini asmenys, patyrė ženklių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui atsiėmus ieškinį.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, bei byloje esančių dokumentų, ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų apelianto buvo paduotas 2012-06-01, 2012-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nutarė patvirtinti atsakovams teisę į socialinio būsto nuomą; 2012-06-28 teisme buvo gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį; 2012-07-04 atsakovai pateikė papildomus dokumentus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinio būsto skyriaus 2012-06-26 raštą, adresuotą tiek ieškovui, tiek atsakovams, kuriame nurodyta, jog 2012-06-06 atsakovams patvirtinta teisė į socialinio būsto nuomą.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog atsakovai piktnaudžiauja materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, teikdami prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovai, turėdami 2012-02-23 ieškovo reikalavimą pateikti ieškovui trūkstamus sutarties pratęsimui dokumentus iki 2012-03-11, dokumentus pateikė ne ieškovui (įgaliotam Vilniaus m. savivaldybės atstovui), bet tiesiogiai savivaldybei, apie tai neinformavo ieškovo ir tas sąlygojo ieškinio padavimą.
Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas šalies procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių jos susidarė.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė kurios nors iš šalių procesinio elgesio netinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovai piktnaudžiauja materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo apelianto teiginiu, jog atsakovai žinojo apie 2012-02-23 ieškovo reikalavimą pateikti ieškovui trūkstamus sutarties pratęsimui dokumentus iki 2012-03-11, tačiau dokumentus pateikė ne ieškovui (įgaliotam Vilniaus m. savivaldybės atstovui), bet tiesiogiai savivaldybei. Atsakovai susirašinėjo socialinio būsto nuomos klausimais tiek su ieškovu, tiek su Vilniaus miesto savivaldybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes inicijavo teisminį procesą, nors šioje konkrečioje situacijoje kilusius klausimus buvo galima išspręsti ne teismo tvarka.
Pažymėtina, jog savivaldybės taryba, veikdama kaip savivaldybės institucija, savivaldybės funkcijų, susijusių su socialinio būsto administravimu, realizavimui įsteigė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimo Nr. 1-1538, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra pavesta įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas (b.l.22). Šio sprendimo 2 p. tiesiogiai įtvirtinta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įgyvendindamas pavestas pareigas, atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, susijusiose su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi, taip pat ši įmonė gali pareikšti atstovaujamojo vardu ieškinį. Minėtu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatus, kurių 10.3. p. numatyta, jog įmonės veikla yra atstovavimas Savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose <...> reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų; įstatų 10.20 p. numatyta, jog įmonės veikla taip pat yra dokumentų Savivaldybei, jos komisijoms ir komitetams dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo rengimas ir pateikimas. Pažymėtina, jog teisę socialinio būsto nuomą gali pripažinti tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija (patalpų savininkas) (LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p.), tačiau ne ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Darytina išvada, jog ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris yra juridinis asmuo ir veikiantis Vilniaus miesto savivaldybės interesais, susijusiais su socialinio būsto nuoma, be to turinčio galimybes bendradarbiauti, gauti informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės, veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, prieš pradedamas teismines procedūras turėjo pareigą pasidomėti, susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe, ar atsakovams nėra suteikta teisė į socialinį būstą, ar nėra sprendžiamas klausimas dėl tokios teisės suteikimo, ir tik tada, išsiaiškinus reikšmingas ieškiniui dėl iškeldinimo iš socialinio būsto aplinkybes, reikšti ieškinį atsakovams. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai naudojosi advokato teisine pagalba, ieškovui pareiškus ieškinį teisme.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė iš apelianto atsakovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatytus dydžius bei bylos sudėtingumą. Kita vertus, dėl bylinėjimosi išlaidų ginčo tarp šalių nėra.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.