Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1535-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1-1535-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13755-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E. S.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1535-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13755-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam E. S., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,laiduotojai V. N.,

teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. S. 2019 m. balandžio 2 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris Hybrid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2.32 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimą supranta, nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. 2019 m. balandžio 2 d., apie 20 val., susitiko su draugais, išgėrė apie 4 bokalus alaus. Po 23 val. išėjo iš kavinės. Pėsčiam eiti buvo sunku, nes po traumos skaudėjo koją. Taksi automobilio užsakyti jam nepavyko, todėl sėdo už automobilio Toyota, priklausančio įmonei CITY BEE, vairo ir važiavo namo. Jau privažiavus prie namų, parkuojantis, prie jo automobilio privažiavo pareigūnai ir paprašė papūsti į alkotesterį. Tai padaryti dėl girtumo jam nepavyko, tuomet jis sutiko vykti į priklausomybių ligų centrą duoti kraujo tyrimui, kur ir buvo nustatytas girtumas. Vairavimo stažas apie pusę metų, į Lietuvą iš D.Britanijos grįžo 2018 m. liepos mėn. kartu su drauge V. N. ir dukra. Abu dirba, mažametė dukra lanko darželį, paėmė paskolą banke ir įsigijo butą. Itin neigiamai vertina savo poelgį, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Prašo taikyti jo atžvilgiu laidavimą, nepriteisti iš jo automobilio vertės, kadangi moka įmokas bankui, įrenginėja butą, turės dar sumokėti baudą įmonei CITY BEE. Partnerė, vaiko mama, su kuria gyvena kartu nuo 2014 m. lapkričio mėn., tikrai darė ir ateityje darys jam teigiamą poveikį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojui bei gynybai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

VTMT specialisto išvadoje Nr. T-A 3019/2019(01) nurodyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kraujyje, paimtame 2019-04-03, 00.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2.32 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 19).

ALCOTEST 6810, Nr. AREN-0217, E. S.2019-04-03 00.51 val. girtumo iškvėptame ore parodymai - 1.63 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).

Liudytojas V. M., policijos pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019-04-02, dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule K. C.. Apie 23.22 val., iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Ukmergės g. 369, Vilniuje, iš stovėjimo aikštelės išvažiavo automobilis Toyota „CITY BEE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra stipriai neblaivus. Vykdami nurodytu adresu, ties (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo minėtą automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įjungę švyturėlius automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo vyras, automobilyje jis buvo vienas. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, vairuotojas juos pateikė. Buvo nustatyta, jog automobilį vairuoja E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo reakcija buvo sulėtinta, kalba nerišli, jis buvo mieguistas. Pasiteiravus, ar šiandien jis vartojo alkoholinius gėrimus, E. S. to neneigė. Paprašius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, vairuotojas sutiko, tačiau bandė keturis kartus ir jam to padaryti nepavyko. Po nepavykusios patikros E. S. buvo pristatytas į priklausomybių ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Tolimesniam aplinkybių tyrimui E. S. buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą. Automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas ir paliktas stovėti stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b.l.14).

Automobilio Toyota Yaris Hybrid savininkas- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, valdytojas- UAB ‚Citybee Solutions“ ( b.l.10).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje-10.910 eurų (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (2,32 promilės). Kaltinamasis neginčijo alkotesterio parodymų, pripažino, jog prieš sėsdamas vairuoti vartojo alkoholį – alų, be to, išgėrė nemažą jo kiekį (du litrus). Automobilio vairavimo faktą, be kaltinamojo parodymų, patvirtina savo parodymuose policijos pareigūnas V. M..

Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas.

E. S. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, galima daryti išvadą, jog yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Kasacinė nutartis Nr.2K-329/2013).

Prokuroras savo išvadoje nurodo, kad pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą nėra.

Savo ruožtu, vertindamas galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimų priskyrimu vienai iš kategorijų, šioje baudžiamojoje byloje yra. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jis nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracinių nuobaudų neturi, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastoviai dirba. Darbe yra teigiamai charakterizuojamas. Gyvena su V. N., veda bendrą ūkį, augina mažametį vaiką. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos – kaltinamojo gyvenimo partnerės V. N. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojama itin teigiamai. Ji su E. S. gyvena nuo 2014 m. lapkričio mėn., jie augina mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini). Abu 2019-03-15 paėmė banko paskolą ir įsigijo butą. Kartu su kaltinamuoju V. N. aptarė ir įvertino jo įvykdytą nusikaltimą, pasekmes, V. N. galės ateityje daryti jam teigiamą poveikį, todėl manytina, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti pripažįstama laiduotoja. Būtent ji buvo tas asmuo, kuris nutarė, kad dėl vaiko ateities abu jie turi grįžti iš užsienio į Lietuvą, įsidarbinti ir įsigyti butą. Tam jie kartu paėmė banko paskolą.

Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai. Esant visoms LR BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, teisėjo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį gyvenimo partnerei V. N. pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąjį procesą nurodytu pagrindu nutraukti.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

Kaltinamajam E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). E. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas 2,32 promilių etilo alkoholio girtumas, vairavimu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jo vairavimo stažas nuo 2018-11-16 ir tai reiškia, kad jam galioja 00 promilių alkoholio norma, todėl jam neabejotinai taikytinas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo), dėl kurio asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam nustatytinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, taikant šią kardomąją priemonę, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-04-05.

Dėl automobilio vertės konfiskavimo

E. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis trečiajam asmeniui (savininkas - Luminor Bank, valdytojas UAB „CITY BEE“) priklausančia transporto priemone.

Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio Toyota Yaris Hybrid XP13M vidutinė kaina Lietuvoje yra 10.910 eurų (b.l.11).

E. S. prašo netaikyti automobilio vertės konfiskavimo, nes jis turi mažametį vaiką, banko paskolą butui įsigyti, turtinė padėtis - pakankamai sunki.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime nepasunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo, nepalengvina jo padarymo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Vertinant E. S. padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei.

Šiuo atveju kaltinamasis E. S. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, teigiamai charakterizuojamas, gyvena su V. N. ir veda bendrą ūkį, auginą vaiką, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kartu su partnere 2018 metais grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti, paėmė 80000 eurų paskolą butui įsigyti. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo būklėje, t.y. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,32 promilės. Kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju konfiskuoti galima tik jos vertę. VšĮ Emprekis duomenimis tokio automobilio vidutinė vertė Lietuvoje yra 10.910 eurų, kuri yra pakankamai reikšminga. Kadangi automobilio vertinimas nebuvo atliktas, todėl pagal byloje esančius duomenis automobilio vertė yra tik orientacinė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad E. S. administracine tvarka nebaustas, tikimybė, kad kaltinamasis dar kartą panašiai nusikals, nėra didelė, todėl manytina, kad šiuo atveju visos automobilio vertės konfiskavimas būtų pernelyg griežtas ir neteisingas, bei neproporcingas padarytos veikos pavojingumui, bei kaltinamojo pavojingumui, todėl konfiskuotina dalis automobilio vertės – 3000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 301 str., 303 str. 4 d., teismas

nusprendė:

E. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.

Baudžiamąją bylą E. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. S., kad jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, tai teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti tokio asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-04-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš nuteistojo 3000 eurų kaip konfiskuotino turto vertės dalį (BK 72 str. 5 d.).

E. S. skirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. S., saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P. Borkovski