- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-02
- Bylos Nr.
- e1-2277-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27588-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. V. 2022 m. liepos 23 d. apie 23.59 val. Vilniaus r., Molėtų pl. 49 vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. visą dieną buvo Trakuose, ten per visą dieną išgėrė 6 skardines alaus „Kalnapilio extra“. Apie 21 val. išgėrė dar vieną skardinę alaus „Kalnapilio extra“ ir apie 23 val. sugalvojo nuvažiuoti į Molėtų mieste vykstančius šokius savo automobiliu „Volkswagen Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Važiuojant atsitrenkė į bordiūrą ir sprogo dvi padangos, po to atvažiavęs jam nepažįstamas vyras pasisiūlė padėti, jis atsisakė ir vyras išvažiavo. Patraukė savo automobilį į netoliese buvusią stotelę, kad netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti. Po maždaug 30 min. atvažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu sėdėjo vairuotojo pusėje, automobilio variklis buvo užvestas. Iškart prisipažino policijos pareigūnams, kad vairavo automobilį. Policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą alkotesteriu ir nustatė 1.54 promilių girtumą. Dėl to, kad vairavo girtas, labai gailisi. Nori paminėti, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojas L. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. apie 22.40 val. važiuojant savo automobiliu Vilniuje, Molėtų plentu, nuo Molėtų pusės, prie viešojo transporto stotelės „Vanaginės sodų“, atkreipė dėmesį į jo automobilį „VW Passat“ (v. n. duomenys neskelbtini), skaičių neįsidėmėjo, universalas, tamsios, tikriausiai tamsiai mėlynos spalvos, matė, kaip minėtas automobilis metėsi į dešinį šoną ir atsitrankė į gatvės bortelį. Išgirdo padangos sprogimą. Jis sustojo iš paskos ir įjungė savo automobilio avarinį signalą. Kilo mintis, kad vairuotojui galėjo sutrikti sveikata arba kad jis neblaivus. Kelias akimirkas palaukė, kol kas nors išlips, bet nesulaukęs pats išlipo ir nuėjo prie minėto automobilio. Einant pamatė, kad iš priekinės keleivio vietos išlipo keleivis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apkūnus, su dideliu pilvu. Kam (liudytojui) priėjus prie automobilio išlipo ir vairuotojas, taip pat nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, lieknas, plaukai tamsūs trumpai kirpti, akys tamsios, be išskirtinių veido bruožų, apsirengęs tamsios spalvos trumparankoviais marškinėlius, su tamsios spalvos kelnėmis, gal džinsinėmis. Vairuotojas išlipęs iškarto priėjo prie savo automobilio bagažinės, ją atsidarė. Paklausė jo, ar viskas gerai. Pastarasis atsisuko ir kažką neaiškiai sumurmėjo. Suprato, kad šis apsvaigęs, nes akys buvo pastėrusios, nefokusavo žvilgsnio, ėjo svirduliuodamas. Keleivis atvirkščiai stovėjo, kaip „įkaltas“, net nesureagavo į jį, atrodė, kad nemato ar nesupranta, jog šalia dar kažkas yra. Suprato, kad jie apsvaigę, tikriausiai girti, todėl grįžęs į savo automobilį paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, jog vairuotojas galimai girtas. Pareigūnų nelaukė, nes vyrai pradėjo keisti pažeistą ratą ir suprato, kad užtruks, todėl išvažiavo;
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus Ketvirto skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. 2022 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. liepos 23 d., apie 22.50 val. patruliuodamas kartu su vyriausiu patruliu M. R., gavo pranešimą, jog Molėtų pl. 49 pranešėjas prie automobilio „Volkswagen“ atsitrenkė į bortelį, apgadino ratą, sustojo paklausti, ar viskas gerai, jie pradėjo keisti ratą, jam sukėlė įtarimą, kad visi neblaivūs. Vykstant minėtu adresu pastebėjo minėtą automobilį, kuris stovėjo su įjungtais avarinės šviesos žibintais, sankryžoje apsisuko ir važiavo link minėto automobilio. Važiuojant pastebėjo, kad automobilis pradėjo važiuoti Molėtų pl., ir nusuko į Markiškių gatvę, kur jį ir sustabdė. Sustabdė auromobilį „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. V.. Bendraujant su P. V., iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas. Paklausus, ar vartojo alkoholį, jis to neneigė, paaiškino, kad prieš maždaug dvi valandas vartojo alų. 23.38 val. jam nustatytas 1,56 promilių girtumas. Antro tikrinimo metu – 23.59 val. P. V. nustatytas 1.54 promilių girtumas. P. V. su alkotesterio parodymais sutiko, automobilis „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21;
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio 7510Nr. ARCB 0352 kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1680196, iš kurių matyti, kad P. V. 2022 m. liepos 23 d. 23.38 val. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2022 m. liepos 23 d. 23.59 val. nustatytas 1,54 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba;
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. liepos 24 d. protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog užfiksuota transporto priemonės „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini) patikrinimas ir apžiūra. Apžiūros metu nustatyti kėbulo apgadinimai;
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra P. V. (Pastaba. Kaltinime klaidingai nurodytas automobilio modelis ir v. n. – „VW Transporter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vietoje „VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini)
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. liepos mėnesį automobilio „VW Passat Variant 1.9 TDI“ (pasirinkti 2005 metai) kaina su PVM buvo 1 790 Eur;
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina P. V. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: liudytojo L. S. parodymais, pareigūno A. J. tarnybinio pranešimo duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad prieš vairuodamas išgėrė alkoholio, tačiau sėdo prie vairo ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,54 promilių girtumas). Todėl tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. V. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad kaltininkas vairavo ne tik neblaivus, bet jis niekad nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones. O tai jo veiką daro dar pavojingesne. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba pagal individualią veiklą, per paskutinius 1 metus vieną kartą baustas administracine tvarka, nes važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilieto, jam paskirta bauda apmokėta. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. V. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui taip pat ir kaltinamojo asmenybei. Taigi, P. V. 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti P. V. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas vertindamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, įvertina tai, kad P. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo automobilį, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės. Taigi, P. V. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinęs išdėstytą, teismas pritaria prokuroro nuomonei dėl specialiosios teisės atėmimo termino, o būtent, mano, kad kaltinamajam tikslinga uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 26 d.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo P. V. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitros. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė šio automobilio vertė su PVM buvo 1 790 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užtikrinti kelią analogiškoms veikoms - yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam P. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.
2022 m. liepos 25 d. nutarimu P. V. buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: duomenys neskelbtini) uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. (P. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti P. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. liepos 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.
Laikiną P. V. nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), taikytą 2022 m. liepos 25 d. prokuroro nutarimu, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
P. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-2277-1133/2022).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.