Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, susipažinęs su ieškovų Vidmanto R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, UAB „Delotte Lietuva“, R. Š., Dariui petrauskui, Vaidevučiui I. G., D. M., R. V. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovų ieškovų patirtus nuostolius. Ieškinyje nurodė, kad žala atsirado dėl Lietuvos banko, audito įmonės ,,Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos banko valdybos narių veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovai netinkamai ir aplaidžiai vykdė Ūkio banko priežiūrą – turėdamas pareigą prižiūrėti Ūkio banko veiksmus, turėdamas teises bei galimybes imtis atitinkamų priemonių, Lietuvos bankas nesukontroliavo (nesustabdė) Ūkio banko paskolų, kurių grąžinimas nebuvo tinkamai užtikrinamas, teikimo su banko akcininku susijusioms įmonėms. Jeigu Lietuvos bankas būtų uždraudęs tokias operacijas ir/arba sustabdęs banko veiklą tuo metu, indėlininkai nebūtų patyrę žalos nes: nebūtų padėję indėlių į pasmerktą žlugti banką; kadangi banko turto ir įsipareigojimų santykis buvo geresnis būtų likę pakankamai turto, kad atsiskaityti su esamais indėlininkais. Priežiūros institucija laiku nesiėmė poveikio priemonių, kai kilo grėsmė saugiai ir patikimai banko veiklai, kai bankas nevykdė riziką ribojančių normatyvų (kapitalo pakankamumo normatyvo), kai jis pažeidinėjo įstatymus ir teisės aktus, dėl ko kilo grėsmė banko indėlininkų interesams. Nuostolius ieškovai kildina iš Lietuvos banko, jo valdybos narių bei nepriklausomų auditorių kompanijos UAB „Deloitte Lietuva“ veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš ieškinio ir jo priedų medžiagos nustatyta, kad ieškovai kilusią žalą kildina iš Lietuvos banko, jo valdybos narių, tarnautojų ir audito kompanijos UAB ,,Deloitte Lietuva“ veiksmų (neveikimo).

Ieškovai nurodo, kad reikalavimai kilę iš civilinių santykių - audito kompanijai netinkamai atlikus privataus asmens finansinių ataskaitų auditą pagal civilinę sutartį bei viešojo administravimo santykių – Lietuvos banko, netinkamai atlikusio privataus ūkio subjekto priežiūros veiklą veiksmų (neveikimo). Ieškovų vertinimu visų atsakovų neteisėti veiksmai yra tampriai susiję, kadangi audito įmonės tvirtintos Ūkio banko finansinės ataskaitos turėjo arba galėjo turėti didelę įtaką Lietuvos banko, jo valdybos ir tarnautojų veiksmams, nes pastarieji, vertindami banko būklę, rėmėsi arba galėjo remtis audito įmonės patvirtintais duomenimis apie Ūkio banko turtinę padėtį, kaip pirminiu atskaitos tašku. Konstatuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti bankų veiklą nevykdymu, klaidinančios informacijos skleidimu ir kt., taip pat pažeidžiant Bankų įstatymą, Finansinių įstaigų įstatymą. Teismo vertinimu, nurodytos pareigos klausimas, kaip ir esminis byloje reikalavimas, iš esmės yra siejamas su Lietuvos banko veikla.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju taikytinas ne absorbcijos ar platesnės kompetencijos principas, o svarbu nustatyti, kokie teisiniai santykiai bus bylos pagrindas ir esmė. Teismo nuomone, šioje byloje vyraujantis (dominuojantis) ginčo santykis yra būtent administracinis teisinis santykis, kadangi, kaip nustatyta, tikrasis šalių ginčas ir reiškiamas reikalavimas byloje yra susijęs su centriniu viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančiu subjektu Lietuvos banku (reikalavimai kitiems atsakovams tikėtinai reiškiami formaliai, siekiant įtakoti bylos rūšinį teismingumą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčas teismingas administracinio teismo kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis Nr. T-77/2013).

Pažymėtina, kad ieškovai jau buvo kreipęsi į teismą su analogišku ieškiniu, atsakovais nurodydami tik Lietuvos banką ir UAB „Deloitte Lietuva“. Ieškinį buvo atsisakyta priimti dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Toks teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus teismo nutartį pagrįsta (žr. 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-1284/2014). Be to, dėl šio ginčo teismingumo pasisakė ir specialioji teismingumo kolegija 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog byla teisminga administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija taip pat pripažino vyraujančiais administracinius teisinius santykius, nes pagrindinis byloje sprendžiamas klausimas yra dėl Lietuvos banko veiksmų bankų priežiūros ir kontrolės srityje. Šiuo nauju ieškiniu ieškovai atsakovais įtraukė dar ir kitus Lietuvos banko valdybos narius bei tarnautojus tokiu būdu tikėtinai siekdami įtakoti bylos teismingumą, tačiau teismo vertinimu, dėl nurodyto vyraujantis santykis byloje nesikeičia.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų Vidmanto R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį.

Ieškinį ir (ar) jo priedus grąžinti jį padavusiam (-iems) asmeniui (asmenims).

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.