- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- 1-5-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22329-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Nukentėjusysis
- I. S., R. S.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius, Albertas Valys
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. Ž., kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmonėms – I. S. ir R. S., t. y. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai I. S. poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje kojoje ir nukentėjusiajam R. S. odos nubrozdinimą kairiame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. o būtent:
1.1. Jis, 2021 m. liepos 6 d. apie 16.25 val., su automobiliu „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. Ž., atvažiavo prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena nukentėjusieji sutuoktiniai I. S. ir R. S., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo teritorijoje, siekė sukelti konfliktą ir dėl asmeninių priežasčių priėjęs prie R. S., tyčia rankos kumščiu bandė suduoti smūgį R. S., ko pasėkoje I. S. atstūmus G. Ž. nuo R. S., jis tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį I. S. į veido sritį. R. S. ginant I. S., ir siekiant, kad G. Ž. nutrauktų puolamojo pobūdžio veiksmus, jis parvertė G. Ž. ant žolės, po ko G. Ž. gulėdamas, tyčia su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą I. S. į kojų sritis, šiai nugriuvus ant žolės, G. Ž. atsistojo ir tyčia, su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą R. S. į dešinę koją bei priėjęs prie I. S., tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį jai į veido sritį.
1.2. Po ko, R. S. ginant I. S., siekiant, kad G. Ž. nutrauktų pakartotinius puolamojo pobūdžio veiksmus, kuris tikslu R. S. pargriauti ant žolės, tyčia su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą jam į dešinę koją.
2. G. Ž. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. gruodžio 18 d., pripažino savo kaltę visiškai, pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Albertas Valius teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. gruodžio 18 d., parodė, kad tiek nukentėjusieji, tiek jis palaiko pateiktą kaltinamojo prašymą, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusiųjų atstovas.
5. Be kaltinamojo G. Ž. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos svainis. Jau keli metai, kai tiek tarp jos, tiek tarp kitų jos šeimos narių santykiai su kaltinamuoju yra įtempti. Kaltinamasis yra labai agresyvus ir nenuspėjamas žmogus, linkęs labai dažnai vartoti alkoholį, po ko jam sukyla tik dar didesnė agresija. 2021 m. liepos 6 d. apie 16.20 val. prie namų privažiavo kaltinamasis, kuris išlipęs iš automobilio priėjo prie jos ir jau grįžusio R. S.. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, buvo agresyviai nusiteikęs tiek jos, tiek R. S. atžvilgiu. Kaltinamajam priėjus, nukentėjusioji pastebėjo sužalojimus ant jo veido, o tiksliau jam po akimi buvo mėlynė ir guzas, taip pat jam buvo apdraskytas veidas. Nukentėjusioji suprato, kad kaltinamasis kažkieno buvo sumuštas, turbūt tas pats asmuo ir išpylė ant automobilio fekalijas. Kaltinamasis priartėjęs bandė R. S. suduoti, tačiau nukentėjusioji atstūmė kaltinamąjį ir taip R. S. išvengė smūgio, po ko kaltinamasis rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veido sritį, kas jai sukėlė didelį fizinį skausmą. Tai matydamas R. S. puolė ginti nukentėjusiąją, priėjo prie kaltinamojo ir jį parvertė ant žolės, taip R. S. pargriovęs kaltinamąjį, jį laikė prispaudęs, jog šis nesikeltų ir toliau nesimuštų. Kaltinamasis prispaustas prie žemės kojomis pataikė nukentėjusiajai į kojas dėl ko ji nugriuvo ant žolės. Kai nukentėjusioji nugriuvo kaltinamasis ištrūko ir nueinančiam R. S. su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę koją. Iš karto po to kaltinamasis vėl priėjo prie nukentėjusiosios ir su rankos kumščiu sudavė antrą smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, kas jai sukėlė didelį fizinį skausmą. Tuomet R. S. vėl puolė ginti nukentėjusiąją, po ko R. S. su kaltinamuoju susigrūmė. Nukentėjusioji matė, kad kaltinamasis įsikibęs į R. S. ir bandydamas jį parversti ant žolės, su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą R. S. į dešinę koją. Kaltinamasis toliau kėlė konfliktą, tai darydamas priėjo prie automobilio, rankomis paėmė nuo automobilio fekalijas ir jas pradėjo mėtyti į nukentėjusiuosius. Kaltinamasis tikslu išpurvinti R. S., su rankose laikomomis fekalijomis priėjo prie jo ir ištepė su fekalijomis, dėl ko R. S. parvertė kaltinamąjį ant žolės. Kaltinamasis vėl ištrūko, po ko atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Konflikto metu kaltinamasis vairuotojui su kuriuo buvo atvažiavęs liepė atidaryti bagažinę sakydamas: „tuoj pasiimsiu ir parodysiu jiems“, vairuotojas bagažinės neatidarė. Apibendrinant, konflikto metu kaltinamasis nukentėjusiajai su rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį bei su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į kojų sritis, visi kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė didelį fizinį skausmą. Įvykio metu buvo sulaužyti 270 Eur vertės akiniai (1 t., b. l. 57–60, 65–68).
5.2. Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusioji I. S.. Papildomai parodė, kad kaltinamasis yra jo svainis. 2021 m. liepos 6 d. apie 15.40 val. buvo parduotuvėje. Nukentėjusiajam stovint eilėje priėjo kaltinamasis, kuris buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi neadekvačiai. Kaltinamasis nukentėjusiojo paklausė „Kur J.?“ Nukentėjusysis atsakė, kad nežino ir netrukus kaltinamasis išėjo iš parduotuvės. Nukentėjusysis grįžęs į namus išvedė šunį pasivaikščioti, kai prie namų privažiavo J. Ž. priklausantis automobilis, kurio priekinis stiklas ir kapotas buvo išteplioti fekalijomis. Automobilį vairavo jam nepažįstamas asmuo, šalia jo sėdėjo kaltinamasis, kuris išlipęs iš automobilio priėjo prie jo ir I. S. ir prasidėjo konfliktas. Konflikto metu kaltinamasis nukentėjusiajam su koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į dešinę koją bei rankomis apdraskė veidą, šie kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį fizinį skausmą. Po įvykio dėl patirtų kojos sužalojimų nukentėjusysis kreipėsi į VšĮ Elektrėnų ligoninės priimamąjį, kur buvo išrašyti vaistai nuo skausmo. Kojos skausmą jautė apie mėnesį laiko. Kaip tik tuo metu turėjo įsidarbinti, tačiau dėl patirto sužalojimo negalėjo dirbti. Kadangi dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kurių metu jis patyrė sužalojimus neįsidarbino ir taip prarado darbą bei atlyginimą, reiškia 2 000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 93–96, 101–104).
5.3. Liudytoja K. S., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos mėnesį apie 16:00 val. per namų langą pamatė, kad prie jų namų savo automobiliu atvyko jos dėdė G. Ž.. Jie su mama išbėgo į kiemą. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, o vairuotojas liko automobilyje. Liudytojai pasirodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, matė, kad jo veide, lyg dešinėje pusėje buvo kraujosruva, šiek tiek patinę. Jos su mama abi ėmė prašyti kaltinamojo, kad pastarasis išvažiuotų iš jų kiemo. Liudytoja bijo kaltinamojo ir visa jų šeima su juo nesutaria, nes kaltinamasis visuomet atvykęs kelia konfliktus. Kaltinamasis priėjo prie mamos, kažką pasakė, ir jeigu gerai atsimena, dešinės rankos, ar delnu, ar kumščiu, sudavė mamai į veidą. Mama dėl smūgio nugriuvo ant žemės, o akiniai nukrito ir sulūžo. Tuomet prie kaltinamojo priėjo tėtis, tačiau tiksliai neprisimena, ar tėtis sudavė, ar tik pastūmė kaltinamąjį, dėl ko kaltinamasis tapo agresyvus – ėmė eiti link tėčio ketindamas jam suduoti. Matė, kad kėlė ranką link tėčio ir jai atrodo, kad kaltinamasis sudavė tėčiui, tačiau kur, tiksliai neprisimena, nes buvo išsigandusi. Tuomet jie susigrūmė, abu stumdėsi, tuo metu liudytoja skambino ir kvietė policiją, todėl kaip jie nugriuvo ant žemės, nepastebėjo. Vėliau pamatė, kad kaltinamasis guli ant žolės, o tėtis kaltinamajam vieną kartą sudavė į apatinę kūno dalį. Tuo metu kaltinamasis ėmė spardytis ir įspyrė tėčiui į koją, kuri anksčiau buvo lūžusi. Po spyrio tėčiui, tėtis atsitraukė, todėl kaltinamasis atsistojo ir nuėjo prie savo automobilio. Pamatė, kad ant automobilio variklio dangčio bei lango buvo kažkokios atliekos arba išmatos. Kaltinamasis paėmė jas į ranką ir metė mamai į veidą. Tada antrą kartą vėl paėmė tas atliekas ir metė į liudytoją su tėčiu, tačiau nepataikė. Tuomet kaltinamasis nuėjo į automobilį ir išvažiavo. Po šio įvykio tėčiui ištino koja, skundėsi skausmu, o mamai buvo apdraskyta kairė ranka (2 t., b. l. 30–32).
5.4. Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 6 d. kartu su kaltinamuoju nuvyko į nuosavą kiemą. Kieme buvo jam nepažįstami asmenys, tai vyras, moteris ir mergaitė. Kaltinamasis išlipo, liudytojas liko automobilyje. Moteris pradėjo šaukti ant kaltinamojo, jo atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, reikalavo, kad kaltinamasis išeitų iš kiemo. Tuo tarpu kieme buvęs vyras buvo ramus, vienu metu bandė pjudyti šunimi, tačiau šuo kaltinamojo nepuolė. Liudytojas matė, kad žodinio konflikto metu tarp moters ir kaltinamojo įvyko susistumdymas – pirma pradėjo moteris. Visų įvykių liudytojas nestebėjo, tačiau vėliau matė, kad vyras kaltinamąjį parvertė ant žolės, kuriuo metu tiek moteris, tiek vyras tampė kaltinamąjį ir suplėšė marškinėlius. Vyras gulinčiam kaltinamajam kelis kartus sudavė ranka ir koja. Kažkuriuo momentu kaltinamasis į nurodytus asmenis metė nuo automobilio rankomis paėmęs fekalijas. Po to kaltinamasis grįžo į automobilį ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į namus. Po konflikto kaltinamasis neprašė greitosios pagalbos, tačiau skundėsi pečių skausmu. Po konflikto jis pastebėjo, kad kaltinamojo veidas buvo sužalotas, apibrozdintas, ant dešinės rankos buvo mėlynė. Ar kaltinamasis sudavė smūgius moteriai, liudytojas nematė, tačiau kaltinamasis mojavo rankomis, galbūt ir galėjo netyčia suduoti. Kaltinamasis gulėdamas ant žemės gynėsi nuo smūgių, mojavo rankomis bei kojomis, galbūt besigindamas galėjo kuriam nors įspirti, tačiau pats jis to nematė, kadangi kaip ir minėjo, sėdėjo automobilyje. Vyrui ir moteriai atsitraukus nuo kaltinamojo, pastarasis atsistojo ir priėjęs prie automobilio paprašė liudytojo atidaryti automobilio bagažinę, nes jis teigė norintis pasiimti šautuvą. Tačiau liudytojas bagažinės neatidarė. Bagažinėje jokių ginklų tuo metu nebuvo, tik statybinės medžiagos (vamzdžių izoliacija). Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus – nuo jo jautėsi alkoholio kvapas (1 t., b. l. 145–148).
5.5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate gautas nukentėjusios I. S. pareiškimas, kad 2021 m. liepos 6 d. apie 16.20 val. I. S. būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą automobiliu „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko sesers J. Ž. vyras G. Ž., kuris išlipęs iš automobilio, neaptverto kiemo teritorijoje pradėjo konfliktuoti žodžiu, o vėliau dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius jai į veido sritį, po suduotų smūgių ji pajuto didelį fizinį skausmą ir nukrito kieme ant žemės, kur jai nugriuvus G. Ž. ją apmėtė išmatomis. Tuo metu į namus grįžęs jos vyras R. S., gindamas ją, apsistumdė su G. Ž.. Po minėtų veiksmų G. Ž. pasišalino iš kiemo teritorijos (1 t., b. l. 10–15).
5.6. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate gautas nukentėjusiojo R. S. pareiškimas, kad apie 16.10 val. R. S. buvo išėjęs pasivaikščioti su šuniu ir apie 16.20 val. jam grįžus į savo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kaip prie namo atvažiavęs automobiliu „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žmonos I. S., sesers J. Ž., vyras G. Ž., kuris buvo išlipęs iš automobilio neaptverto kiemo teritorijoje, bei būdamas neblaivus (tai jis suprato pagal G. Ž. vaikščiojimą bei nerišlų kalbėjimą), kieme elgėsi agresyviai, pradėjo rėkauti, o vėliau puolė mušti jo žmoną I. S., sudavė 2 smūgius rankų kumščiais žmonai į veidą. Tai pamatęs jis puolė ją ginti: pribėgęs prie G. Ž., suėmė jam už marškinėlių ir šiek tiek patraukęs paguldė jį ant žemės. Po, kurio laiko jam atsistojus, G. Ž. vėl norėjo pulti I. S., tačiau ji G. Ž. pastūmė ir jis atsirėmė į savo automobilį, po ko pradėjo mėtytis išmatomis nuo automobilio, kadangi automobilis buvo jomis išterliotas. G. Ž. atsistojęs vėl puolė jį, t. y. rankomis apdraskė jam veido sritį tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. R. S. vėl G. Ž. pargriovus ant žemės, G. Ž. atsistojęs nuėjo į savo automobilį ir paliko kiemo teritoriją (1 t., b. l. 20–25).
5.7. Iš 2021 m. liepos 14 d. specialisto išvados Nr. G1699/2021(01) teismas nustatė, kad R. S. padarytas nubrozdinimas kairiame skruoste. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nuodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 6 d. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 6 d. (1 t., b. l. 116–118).
5.8. Iš 2022 m. sausio 31 d. papildomos specialisto išvados Nr. pG2961-2021(01) teismas nustatė, kad R. S. padarytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 6 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 136–138).
5.9. Specialisto išvados Nr. G1674/2021(01) duomenimis, G. Ž. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, rankose, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kairio lūpų kampo srityje, žaizdelės dešiniame skruoste, kairėje kaktos – smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2021 m. liepos 6 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 23–25).
5.10. Iš 2021 m. liepos 14 d. specialisto išvados Nr. G1698/2021(01) teismas nustatė, kad I. S. kūne nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, gyjantis odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairėje kojoje. Nustatyti sužalojimai padaryti 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros kietu buku daiktu ar daiktais. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasekoje. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai, vertinant kiekvieną iš jų atskirai ir visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 86).
5.11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Į gyvenamojo namo kiemo teritoriją žvyro dangos keliuku, esant kieme matoma, kad teritorija neaptverta tvora, vaizdo kamerų įrengta nėra. Esant minėto adreso kieme nuo įvažiavimo pusės matomas iš segmentinės tvoros padarytas šuns voljeras, ties kurio kaip nurodė nukentėjusieji buvo konfliktas su kaltinamuoju, t. y. prie voljero esančios žolės. Prie įvažiavimo į kiemo teritorija matomas kieme, esantis kelio vingis, minėtoje vietoje kaip teigė nukentėjusieji stovėjo įtariamojo G. Ž. automobilis „Kia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33–40).
5.12. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrimas savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. S. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai iš dalies patvirtina nuoseklius nukentėjusiųjų ir liudytojos K. S. parodymus, t. y. grumtynes, išsakytus žodžius, fekalijų apmėtymą, tačiau suduotų smūgių nukentėjusiesiems nesimato (2 t., b. l. 17–20).
Motyvuojamoji dalis
G. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. Ž. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – dėl asmeninių priežasčių sukėlė konfliktą, kuriuo metu įvykus grumtynėms kaltinamasis tyčia nukentėjusiajai I. S. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į kojų sritis bei nukentėjusiajam R. S. tyčia, su koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į dešinę koją bei padarė nubrozdinimus kaire skruoste. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai I. S. padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kairėje kojoje, tuo tarpu nukentėjusiajam R. S. odos nubrozdinimą kairiame skruoste, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
7.1. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi sutampantys su byloje esančia rašytine medžiaga, tad pagrindo jais nesivadovauti nėra. Tai, kad tarp šalių vyko grumtynės, kurių metu buvo sužaloti nukentėjusieji patvirtina ir liudytojų K. S. bei T. S. parodymai.
7.2. Tai, kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus patvirtina byloje esančios teismo medicinos ekspertų pateikė išvados, kuriose nurodyta, kad nukentėjusiajai I. S. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, gyjantis odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairėje kojoje, kas vertinant kiekvieną iš jų atskirai ir visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo tarpu nukentėjusiajam R. S. padarytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kas taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateiktomis išvadomis, kurios laikytinos objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (poodinę kraujosruvą kaktoje, gyjančius odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairėje kojoje bei odos nubrozdinimus kairiame skruoste), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.
7.3. Kaltinamojo nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiesiems smūgius, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali juos sužaloti ir to siekė.
7.4. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiųjų pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolų, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys.
8. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiesiems nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
9. Pripažinus kaltinamąjį G. Ž. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko
10. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitaikymo protokolas. Iš susitaikymo protokolo teismas nustatė, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų dėl nusikalstamu būdu kilusių pasekmių, tuo tarpu nukentėjusieji kaltinamajam atleido. Nukentėjusieji taip pat parodė, kad pretenzijų kaltinamajam dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos neturi ir ateityje neturės, todėl civilinių ieškinių, pareikštų šioje baudžiamojoje byloje, atsisako. Esant šioms aplinkybėms proceso dalyviai prašo baudžiamąją bylą užbaigti atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiesiems ir kaltinamajam susitaikius.
12. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei nukentėjusiųjų atstovas advokatas palaikė pateiktą prašymą. Dėl baudžiamosios bylos užbaigimo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius sutiko ir prokurorė.
13. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, praeityje neteistas. Kaltinamasis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu laikytina nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat iki teisiamojo pasėdžio atsiprašė nukentėjusiųjų, kas teismo pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste svarbu yra tai, jog konfliktas kilo tarp asmenų, kurie susiję giminystės ryšiais, t. y. tarp nukentėjusiosios ir jos sesers vyro. Esant šiai aplinkybei darytina išvada, kad proceso dalyviams susitaikius šioje byloje, galimai bus išvengta konfliktų ir ateityje. Svarbu yra ir tai, jog nukentėjusieji atsiėmė civilinius ieškinius, pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo nebereiškia.
14. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis yra dirbantis, anksčiau neteistas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, naujų nusikalstamų veikų po šios veikos padarymo nepadaręs, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo pasirinktas netinkamas konfliktiškos situacijos sprendimo būdas apsvaigus nuo alkoholio ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
15. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. S. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškę civilinius ieškinius, t. y. 1) I. S. dėl 270 Eur turtinės žalos ir 1 770 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) R. S. – dėl 2 000 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
16. Kaip minėta, nukentėjusieji susitaikymo protokolu atsisakė civilinių ieškinių pažymėdami, jog jiems suprantamos ieškinio atsisakymo pasekmės (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).
17. Atsižvelgiant į esančias aplinkybes, teismas priima nukentėjusiųjų ieškinio atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Dėl procesinių klausimų
18. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 178–180) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu,
nusprendė:
G. Ž. padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją I. S. ir nukentėjusiuoju R. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
G. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priimti civilinių ieškovų I. S. ir R. S. civilinių ieškinių atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.