Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-229-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
2-229-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39788-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-229-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39788-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.14; 2.2.4.7; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant ieškovei G. M.,ieškovės atstovui advokatui Irmantui Tumui,atsakovės atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. M. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 448,10 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad žala jai buvo padaryta dėl antstolių veiksmų jiems nesiėmus reikiamų priemonių skolai iš L. Z., kuri buvo ieškovės skolininkė, išieškoti (1,2 b.l.).

Valstybei atstovaujanti Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį ieškovės reikalavimui, kuris baigėsi 2000-12-19. Nurodė, kad ieškovė neįrodė antstolių neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodyto skolos išieškojimo iš L. Z. proceso ir ieškovės nurodomo sveikatos būklės pablogėjimo (38-41 b.l.).

Dublike ieškovė nurodė, kad asmens teisių pažeidimo ir sužinojimo apie teisių pažeidimą diena dažniausia nesutampa. Skirtingai turi būti vertinamos aplinkybės, susiję su turtinių teisių pažeidimu ir neturtinių teisių pažeidimu, kai asmeninės neturtinės teisės dėl daromos žalos sveikatai (patiriamo fizinio ir dvasinio skausmo) yra pažeidžiamos ilgą laiką. Pagal ieškovę, apie jai padarytą neturtinę žalą ji sužinojo po to, kai jos atstovas advokatas gavo iš UAB „Kniaudiškių šeimos klinika“ pažymą su išvardintomis ieškovės ligomis, t.y. 2016-07-15. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškininės senaties terminą reikalavimui dėl 1 448,10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė teigimu, termino praleidimą lėmė ieškovės sveikatos būklė. Antstoliai privalėjo nelaukti kol ieškovė pateiks vykdomąjį raštą, o patys savo iniciatyva imtis priemonių, kad būsimas teismo sprendimas būtų įvykdytas. Antstoliams nereikėjo spėlioti, kad L. Z. yra ieškovės skolininkė, nes 1994-11-15 teismo nuosprendžiu ieškovei buvo pripažinta teisė reikšti ieškinį L. Z. atžvilgiu. Išieškojimas ieškovės naudai neįvyko tik todėl, kad antstoliai laiku neareštavo skolininkės turto, nesiėmė priemonių, kad turtas nebūtų perleistas kitam asmeniui. Ieškovė prarado savo turėtą butą (duomenys neskelbtini), vykdant iš jos 11 300 Lt (3 272,70 Eur) išieškojimą UABDK „Kirnis“ naudai. Įsigyjant kitą butą (duomenys neskelbtini), ieškovei reikėjo skolintis 5 000 Lt (1 448,10 Eur), ką ieškovė vertina kaip jai padaryta žala. Ieškovė dėl Teisingumo ministerijos išsakytų abejonių apie ieškovės sveikatos būklę prašė skirti medicinos ekspertizę siekiant nustatyti, ar turėjo reikšmės ieškovės sveikatos būklei ieškovės nurodytos problemos su skolos išieškojimu, ar ieškovės sveikatos būklė turėjo reikšmės ieškovės galimybei savalaikiai pareikšti ieškinį (53‑55 b.l.).

Teisingumo ministerija triplike nurodė, kad po to, kai ieškovei 1997-12-19 buvo grąžinti vykdomieji raštai ieškovei turėjo paaiškėti galimos žalos padarymo faktas. Atsakovei atstovaujančios institucijos teigimu, ieškovė 17 metų praleido ieškinio senaties terminą, kas yra labai reikšmingas laikotarpis. 2016-07-15 pažymos apie sveikatos būklę gavimo diena negali būti laikoma ieškinio senaties pradžia. Teisingumo ministerija nesutiko, kad antstoliai savo iniciatyva be vykdomojo dokumento galėjo atlikti vykdymo veiksmus. Ministerija nesutiko su prašymu skirti ekspertizę ieškovės sveikatos būklei nustatyti, nes tam nėra pagrindo (65-67 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹¹-3031/94 buvo nuspręsta priteisti iš G. M. 11 300 Lt negrąžintos paskolos UABDK „Kirnis“ naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/7-876 buvo nuspręsta priteisti iš L. Z. 3 496 Lt skolos ir 157,32 Lt delspinigių, iš viso 3 653,32 Lt G. M. naudai. Pagal šį teismo sprendimą 1995-05-03 G. M. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame yra įrašai apie 178,47 Lt sumos išieškojimą (5-7, 11,12 b.l.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-08-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/5-1972 buvo nuspręsta priteisti iš L. Z. 2 400 Lt skolos G. M. naudai. Pagal šį teismo sprendimą 1995‑08‑29 buvo G. M. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame yra įrašai apie 285,13 Lt sumos išieškojimą (10,13,14 b.l.).

Valstybės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ 1995‑06-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Panevėžio m. antstolių kontorai, nurodyta, kad L. Z. vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), 1995-04-14 buvo parduotas V. U. (15 b.l.).

Teismo antstolių kontoros prie Panevėžio miesto apylinkės teismo antstolės B. D. 1997‑12‑19 raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. buvo grąžintas vykdomasis raštas dėl 2 201,52 Lt išieškojimo iš L. Z. bei vykdomasis raštas dėl 3 474,85 Lt išieškojimo iš L. Z. G. M. naudai. Raštuose antstolė nurodė, kad G. M. turi teisę vykdomąjį raštą pateikti vykdymui per tris metus nuo vykdomojo rašto grąžinimo datos (16 b.l.).

Antstolio A. B. padėjėjos 2016-07-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolio A. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/03/03977 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2/7-876/1995 dėl 1615,13 skolos išieškojimo iš L. Z. G. M. naudai. Vykdomoji byla 2004-05-28 buvo užbaigta ir vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui su asmens turto neradimo aktu, skola nebuvo išieškota (22 b.l.).

Ieškovė į bylą pateikė antstolių M. A., V. Ž., S. R. ir E. S. raštus apie, kad jie nebuvo priėmę vykdyti G. M. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo (23-26 b.l.).

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 2004-05-25 rašte nurodyta, kad policijos komisariatas vykdo L. Z., kaip valstybės skolininkės paiešką. Turimais duomenimis L. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), yra ištekėjusi ir pakeitusi pavardę. Tarptautinės paieškos skelbti nėra pagrindo, todėl tęsti paiešką Lietuvoje nėra tikslinga. Gyventojų registro duomenimis L. Z. (dabar K.) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o 2006-05-15 išvyko į (duomenys neskelbtini) (27,28 b.l.).

Antstolių rūmų 2016-04-22 raštu Nr. S-16769-22928 G. M. buvo paaiškinta, kad ji turi teisę prašyti teismo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Taip pat ieškovei išaiškinta, kokių veiksmų ji turi imtis, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimų pagrindų išduoti vykdomieji dokumentai galėtų būti vykdomi Vokietijos Federacinėje Respublikoje (29,30 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 vykdomojo rašto Nr. 2/7-876/1995 apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi atnaujino G. M. terminą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 vykdomojo rašto Nr. 2/7-876/1995 ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995‑08-08 vykdomojo rašto Nr. 2/5-1972/1995 pateikimo vykdyti (31-33 b.l.).

Dėl sąlygų valstybės atsakomybei

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis numato, kad civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip pat civilinės atsakomybės taikymui reikia, kad įpareigotas asmuo būtų kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsakomybei kilti turi būti nustatytas ryšys tarp skolininko veiksmų ar neveikimo, kurie galėjo nulemti žalos (nuostolių) atsiradimą. Iki 2001-07-01 galiojusio civilinio kodekso (toliau – CK) 485 straipsnis numatė, kad žala, padaryta neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų veiksmais ar neveikimu, atlyginama bendrais pagrindais, be turtinės žalos, tais atvejais, taip pat atlyginama ir moralinė (neturtinė) žala. Pagal CK 483 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei ar turtui, taip pat žalą, padarytą organizacijai, turi atlyginti ją padaręs asmuo pilnutinai, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnis numatė, kad neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina valstybė. Bylose dėl neteisėtais teismo antstolių veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybei atstovauja Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi žalą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti žalos atlyginimui išmokėtas sumas iš ją padariusio asmens. 2003-01-01 įsigaliojusio Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas nenustatė antstolių neteisėtų veiksmų iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir jie nepaaiškėjo įsigaliojus minėtam įstatymui.

Ieškovės nurodytos aplinkybės yra susiję su 1995 m. priimtų Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymų. Pažymėtina, kad 1997‑12-19 raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M. buvo grąžinti vykdomieji raštai. Sprendžiant iš antstolio A. B. padėjėjos 2016-07-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. 0025/03/03977, pradėta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2/7-876/1995, 2004-05-28 buvo užbaigta ir vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai G. M. Pažymėtina, kad A. B. padėjėjos 2016-07-18 rašte nurodyta, jog iš L. Z. G. M. naudai buvo išieškoma 1 615,13 Eur skola (5576,72 Lt - mažesnė, nei buvo išduotų vykdomųjų raštų skolos suma – 6 032,17 Lt (3 474,85 + 157,32 + 2400), kas leidžia daryti išvadą, jog po vykdomųjų raštų 1997-12-19 ieškovei G. M. grąžinimo vykdomuosius raštus, išduotus pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 ir 1995-08-08 sprendimus. G. M. pateikė vykdyti pakartotinai ir dalis skolos buvo išieškota.

Žemesnės instancijos teismas

Nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieškovė G. M. būtų skundusi antstolių veiksmus. Duodama paaiškinimą bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad antstolių veiksmų ji neskundė ir jokie antstolių veiksmai teismo nebuvo pripažinti neteisėtais. Teismas visiškai nesutinka su ieškovės argumentu, kad antstoliai galėjo savo iniciatyva imtis išieškojimo veiksmų nesant vykdomojo dokumento. Tokiu atveju, vykdant ieškojimą be vykdomojo dokumento kaip tik antstolių veiksmai galėjo būti pripažinti neteisėtais teigiant, jog antstoliai yra šališki ir be pagrindo suteikė prioritetą ieškovei, kuri dar nepateikė vykdomojo rašto. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, jai galimai padaryta žala turėjo paaiškėti 2004-05-28, kai buvo užbaigta vykdomoji byla, todėl ginčui taikytinos šiuo metu galiojančios CK normos.

Teismas pažymi, kad pagal ieškovės pateiktą įrodymą - Valstybės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ 1995-06-27 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)- butą (duomenys neskelbtini), L. Z. pardavė 1995-04-14, t.y. praėjus kelioms dienoms po Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 sprendimo priėmimo. Nėra duomenų, ar G. M. civilinėje byloje Nr. 2/7-876 ir civilinėje byloje Nr. 2/5-1972, kuriose ji buvo ieškovė, prašė taikyti L. Z. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bet kokiu atveju ieškovė turėjo teisę jų prašyti, jei turėjo duomenų apie galimus sunkumus įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Vertindamas ieškovės nurodytų aplinkybių bei įrodymų visumą teismas neturi pagrindo konstatuoti antstolių kaltės dėl to, kad G. M. naudai nebuvo pilnai išieškotos Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 ir 1995‑08-08 sprendimais priteistos iš L. Z. sumos. Atitinkamai dėl tokios situacijos susidarymo negalima atsakinga laikyti valstybę. Teigtina, kad dėl tokios situacijos iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė, kuri nežinia dėl kokių priežasčių neskundė antstolių veiksmų, ilgą laiką po vykdomųjų raštų grąžinimo 1997-12-19 ir po antstolio A. B. vykdomosios bylos Nr. 0025/03/03977 užbaigimo 2004-05-28 nesiėmė reikiamų veiksmų ir tik 2016-09-20 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovei atnaujintas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti. reiškia, jog išieškojimo veiksmai dar galimi ir G. M. lieka galimybė inicijuoti išieškojimo iš L. Z., gyvenančios (duomenys neskelbtini), veiksmus.

Dėl ieškovės G. M. turtinės žalos vertinimo

Ieškovė nurodė, kad jai padarytą turtinę žalą sudaro 5 000 Lt, kuriuos ieškovė turėjo skolintis buto (duomenys neskelbtini), pirkimui po to, kai varžytinėse buvo parduotas ieškovei priklausęs butas (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, dėl to, kad ji prarado butą (duomenys neskelbtini), yra kalti antstoliai. Tačiau ieškovė nepasisakė dėl aplinkybės, kad jei nebūtų ėmusi paskolos iš UABDK „Kirnis“ arba būtų ją gražinusi nustatytu terminu, UABDK „Kirnis“ nebūtų kreipusis į teismą dėl 11 300 Lt skolos priteisimo iš G. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994‑10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹¹-3031/94 buvo nuspręsta G. M. nesumokėjus 11 600 Lt sumos (11 300 Lt skolos plius 300 Lt valstybinio mokesčio) išieškojimą nukreipti į G. M. butą (duomenys neskelbtini). Teisminė praktika, kad skolos išieškojimas teismo sprendimu iš karto būtų nukreipiamas į skolininko gyvenamąjį būstą, nėra dažna. G. M. turėjo teisę apskųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994-10-19 sprendimą apeliacinės instancijos teismui, tačiau nėra duomenų apie tai, kad ieškovė šia savo teise būtų pasinaudojusi. Todėl pripažintina, kad pačiai ieškovei nesiimant reikiamų veiksmų susidarė situacija, kad išieškojimas buvo nukreiptas į G. M. turėtą būstą, kuris buvo parduotas iš varžytinių.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-04-12 ir 1995-08-08 sprendimų aprašomųjų dalių matyti, kad ieškovė G. M., kai 1993-08-27 sudarė paskolos sutartį su UABDK „Kirnis“, neužilgo po to – 1993-08-30 sudarė paskolos sutartį su L. Z., pagal kurią G. M. paskolino L. Z. 3 496 Lt bei, bei, kaip teigė G. M., dar paskolino L. Z. 3000 Lt, tačiau G. M. prašė priteisti 5 300 Lt. Teismas, tenkindamas G. M. ieškinį iš dalies, nusprendė priteisti G. M. 3 496 Lt skolos ir 157,32 Lt delspinigių. Toje byloje G. M. teigė, kad pinigai, kuriuos ji skolino L. Z., buvo G. M. iš UABDK „Kirnis“ pasiskolinti pinigai. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994-11-15 nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad G. M. ir L. Z. užsiėmė bendru verslu – įsigytas užsienyje prekes realizuodavo Lietuvoje ir tam naudojo bendrus pinigus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994-11-15 nuosprendžiu L. Z. buvo išteisinta dėl sukčiavimo epizodo G. M. atžvilgiu (59,60 b.l.). Aplinkybių visuma leidžia teigti, kad G. M., santykiuose su L. Z. buvo neapdairi, t.y. pati ieškovė, siekdama sau finansinės naudos, skolindamasi pinigus ir skolindama pinigus kitam asmeniui, t.y. L. Z., elgėsi nerūpestingai, dėl ko valstybė negali būti atsakinga už tokį pačios ieškovės elgesį ir už susidariusias ieškovės 5 000 Lt išlaidas kito būsto pirkimui. Nenustačius antstolių neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su ieškovės nurodyta žala, pripažintina, kad priteisti iš valstybės 1448,10 Eur (5 000 Lt) ieškovės patirtas išlaidas nėra jokio pagrindo.

Ieškovė nurodė 34,74 Eur (120 Lt) patirtas išlaidas už pažymos iš antstolės V. B. gavimą (17 b.l.) bei, kad iš viso antstoliams sumokėjo 300 Eur. Taip pat pateikė UAB „Turtuvos grupė“ 2014-11-14 PVM sąskaitą faktūrą 155,95 Eur sumai už procesinių dokumentų parengimą (18 b.l.). Vykdymo procese išieškotojas gali patirti išlaidų, tačiau savaime tai nereiškia, kad antstolis jas įgijo neteisėtai ar be pagrindo, nes nepaneigta, jog antstoliai atliko būtinus skolos išieškojimo iš L. Z. veiksmus vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad likusioms 365,26 Eur išlaidoms vykdymo procese patvirtinti ieškovė nepateikė įrodymų. Ieškovės pateikta UAB „Turtuvos grupė“ 2014-11-14 PVM sąskaita faktūra 155,95 Eur sumai ne tik neįrodo ieškovės realiai patirtų išlaidų, bet ir tos išlaidos nelaikytinos žala, kuri turėtų būti atlyginta atsakovei. 2014-11-14 PVM sąskaita faktūra išrašyta už procesinių dokumentų parengimą, tačiau nenurodyta kokių ir kokioje byloje. Jei ieškovė, veikdama savo rizika kreipėsi teisinės pagalbos ir dėl to patyrė išlaidų, nėra įrodymų, kad jos yra susiję su skolos iš L. Z. išieškojimu ir, kad turi priežastinį ryšį su antstolių veiksmais. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo atlyginti ieškovei jos nurodytas išlaidas. Kaip minėta, nėra paneigta ieškovės G. M. galimybė siekti skolos išieškojimo iš L. Z., nors ji šiuo metu gyvena užsienio valstybėje.

Dėl G. M. neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

Ieškovė, prašydama priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nurodė, kad neturtinę žalą sudaro padaryta žala jos sveikatai, nes dėl antstolių veiksmų pasireiškė šie ieškovės sveikatos sutrikimai - pirminė arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, III funkcinė klasės krūtinė angina, nuolatinis nerimas, stuburo osteochondrozė, juosmens radikulitas, respiratorinė infekcija, dešinio kelio artrozė, sąnario ašies iškrypimas (20 b.l.). Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti sveikatos sutrikimai yra bendro pobūdžio, o tie, kurie susiję su širdies kraujagyslių ligomis, pagal visuotinai žinomą aplinkybę Lietuvoje diagnozuojami daugeliui žmonių. Nepaneigta, kad minėti sutrikimai yra susiję su ieškovės amžiumi. Teigti, kad tarp antstolių veiksmų ir minėtų ieškovės sveikatos sutrikimų yra priežastinis ryšys, nėra pagrindo. Nenustačius ieškovei padarytos neturtinės žalos fakto, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Atsakovei atstovaujanti institucija prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismo nuomone, būtent sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas šiame ginče taikytinas, nes ieškovė reiškė reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada ieškovei baigėsi ieškinio senaties terminas ir ar jį ieškovė praleido, vertintina, kada ieškovei turėjo paaiškėti jos teisės galimas pažeidimas.

Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ypatingai svarbios ieškinio senaties metu buvusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2001).

1997-12-19 raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M. grąžinus vykdomuosius raštus ieškovei turėjo paaiškėti, jog skola iš L. Z. nėra pilnai išieškota ir ieškovei turėjo būti aišku, kad skolos išieškojimas gerokai apsunkintas. Antstolio A. B. padėjėja 2016-07-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo advokatą K. G., kad vykdomoji byla Nr. 0025/03/03977 buvo užbaigta 2004-05-28 ir vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai G. M. su asmens neradimo aktu (22 b.l.). Teismo nuomone, ieškovei vėliausiai 2004 metais, kai jau galiojo naujasis Civilinis kodeksas, turėjo paaiškėti, kad likusi skola iš L. Z. neišieškota. Ieškinį G. M. turėjo pareikšti per 3 metus nuo paaiškėjimo apie išieškojimo negalimumą, t.y. ne vėliau, kaip 2008 metais, tačiau pareiškė tik 2017-10-31. Dėl nurodyto darytina išvada, kad ieškovė reikšmingai praleido ieškininės senaties terminą reikalavimui atlyginti turtinę žalą pareikšti. Teismas nesutinka su ieškove, kad tik 2016-07-15 iš UAB „Kniaudiškių šeimos klinika“ gavus pažymą apie ieškovės sveikatos būklę G. M. paaiškėjo padaryta neturtinė žala. Teigtina, kad ieškovė nuolatos lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose, kuomet sužinodavo visas savo sveikatos problemas. Teismo nuomone, reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė turėjo reikšti taip pat nuo 2004 metų, kai galutinai paaiškėjo faktas apie neišieškotą skolą. Kartu pažymėtina, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp antstolių veiksmų (neveikimo) ir ieškovės sveikatos būklės, t.y. antstolių įtakos ieškovės sveikatos problemoms.

Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo, atsižvelgus į ieškovės sveikatos būklę jai atnaujinti ieškininės senaties terminą. Ieškovės nurodyti sveikatos sutrikimai nėra tokio pobūdžio, kas pateisintų ieškovės ne vienerių metų delsimą kreiptis į teismą. Iš Liteko sistemos duomenų nustatyta, kad G. M. 2010-04-29 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl 1 967,53 Lt skolos iš V. B. priteisimo. Civilinėje byloje Nr. 2-3853-811/2010, kurioje G. M. buvo atstovaujama advokatės, teismo 2010-06-08 sprendimu už akių G. M. ieškinys buvo pilnai patenkintas. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovė G. M., kuriai, jos teigimu, antstoliai jau buvo padarę žalą, 2010 metais visapusiškai sugebėjo ginti savo teises teismine tvarka, buvo atstovaujama advokatės, jokios sveikatos problemos ieškovei kreiptis į teismą nesutrukdė, t.y. ieškovė buvo pajėgi ginti savo teises. Dėl nurodyto, nenustačius jokių svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo šioje byloje atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą. Vien ieškinio senaties praleidimo faktas yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju ieškinys atmestinas pirmiausia dėl jo nepagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-07-10 sprendimu ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų susijusių su bylos nagrinėjimu bylinėjimosi išlaidų, išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas išlaidas (3,4 b.l.). Dėl nurodyto, atmetant ieškinį, iš ieškovės nepriteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atmetant ieškinį, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtų išlaidų advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas