Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Artūro Špilkovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 30 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, G. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį tuo, kad subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), o būtent:

1.1. jis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio mėnesį, R. S. gyvenamojoje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) siekdamas turtinės naudos, žinodamas psichotropinės medžiagos metamfetamino gaminimo technologiją ir parengęs nusikalstamos veikos planą, pasiūlė R. S. bendrai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. R. S. sutikus su G. V. parengtu planu bendrai daryti labai sunkų nusikaltimą – gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, abu susitarė, kad G. V. parūpins visas gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir priemones bei jas atgabens į R. S. gyvenamąją sodybą adresu (duomenys neskelbtini)o R. S. šios sodybos ūkinius pastatus suteiks psichotropinei medžiagai metamfetaminui gaminti ir laikyti iki tol, kol ją pasiims G. V., taip pat jas kartu gamins bei už suteiktas patalpas ir darbą R. S. iš G. V. gaus piniginį atlygį. Realizuodamas minėtą nusikalstamą planą, G. V. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 8 d. vakare, savo automobiliu „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „TAURAS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į R. S. gyvenamąją sodybą adresu (duomenys neskelbtini)atvežė reikalingas chemines medžiagas ir priemones, reikalingas psichotropinei medžiagai metamfetaminui gaminti ir laikyti bei kartu su R. S. viską paslėpė sodybos ūkiniuose pastatuose, bei su pastaruoju susitarė, kad 2016-12-09 bendrai gamins labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. Po to, G. V. pasiūlė R. S., psichotropinei medžiagai už piniginį atlygį bendrai gaminti, pasikviesti jų abiejų pažįstamą A. K., ką R. S. 2016 m. gruodžio 9 d. apie pietus ir padarė – telefonu pakvietė A. K. atvykti pas save į sodybą. Atlikus aukščiau nurodytus parengiamuosius veiksmus, G. V., veikdamas bendrai su R. S. ir A. K., pastarajam taip pat sutikus už piniginį atlygį dalyvauti pagal G. V. parengtą planą vykdomoje bendroje nusikalstamoje veikoje, nuo 2016 m. gruodžio 9 d. tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. gruodžio 9 d., 21 val. 20 min., sodybos adresu (duomenys neskelbtini) ūkiniuose pastatuose neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį (3,93 kg) psichotropinės medžiagos metamfetamino;

1.2. jis, realizuodamas savo parengtą ir su R. S., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio mėnesį, aptartą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino pagaminimo planą, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 8 d. vakare, savo automobiliu „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „TAURAS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į R. S. gyvenamąją sodybą adresu (duomenys neskelbtini) atvežė tiksliai nenustatytą kiekį pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių): ne mažiau kaip 26,20311 kg 1-fenil-2-propanono (fenilacetono) bei nenustatytą kiekį alfa-fenilacetoacetonitrilo, kuriuos kartu su R. S. paslėpė sodybos ūkiniuose pastatuose ir ten laikė iki 2016 m. gruodžio 9 d. 21 val. 20 min., kai kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo G. V. gynėjas advokatas A. Špilkovas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir kaltinamajam G. V. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kita/ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. užstatu (25000 Eur), kurį sutinka įmokėti pastarojo sutuoktinė ir motina, bei kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (intensyvia priežiūra).

4.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesines teisės normas ir nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos vienodos įstatymų taikymo praktikos, skundžiamoje nutartyje vadovaujamasi išimtinai prielaidomis ir spėjimais. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) laikosi pozicijos, jog griežčiausiai prievartos priemonei taikyti nepakanka tik pagrįsto įtarimo; teismo sprendimai šiuo klausimu turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiomis bylos aplinkybėmis; teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei paskirti ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina. Teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimą trims mėnesiams, neįvertino baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos, kurioje nėra surinkta jokių duomenų, įrodančių kaltinamojo kaltę, o nutartyje suėmimo pratęsimo pagrindas nurodytas deklaratyviai, jo nepatvirtina byloje esantys duomenys.

4.2. Advokatas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-449/2018) akcentuoja, kad gresianti bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti suėmimą, kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikia atkreipti dėmesį ne tik į BK straipsnio sankciją, bet ir į konkrečias aplinkybes, juo labiau, kad šiuo atveju yra inkriminuojama nusikalstama veika, kurios asmuo nėra padaręs. Apygardos teismo išvada, kad G. V. iš karto po galimų nusikalstamų veikų padarymo pasislėpė ir ilgą laiką gyveno užsienyje, yra nenuosekli ir neatitinkanti faktinių aplinkybių. G. V. išvyko iš Vilniaus tarptautinio oro uosto į Jungtines Amerikos Valstijas 2016 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus keturioms paroms po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, apie pradėtą jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą G. V. nieko nežinojo ir net neįtarė. Iš JAV į Lietuvą jis sugrįžo 2017 m. vasario 23 d. ir iki 2017 m. kovo 14 d. gyveno Lietuvoje, savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per šį laikotarpį G. V. pas ikiteisminio tyrimo įstaigų tyrėjus nekvietė, policija jo neieškojo. 2017 m. kovo 14 d. oficialiai gavęs vizą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, G. V. išvyko gyventi į Rusijos Federaciją. Pastebi, kad G. V. paieška paskelbta tik 2018 m. vasario 8 d., todėl išvykdamas gyventi į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgo miestą, jis negalėjo žinoti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar paskelbtą paiešką, kadangi ji buvo paskelbta tik praėjus vieneriems metams po jo išvykimo. Be to gynėjas atkreipia dėmesį, kad gyvendamas Rusijos Federacijoje, G. V. nesislapstė, gyveno įprastą gyvenimą, ne vieną kartą buvo gydomas Sankt Peterburgo ligoninėse.

4.3. Nesutinka gynėjas ir su apygardos teismo išvada, jog nėra duomenų apie kaltinamojo G. V. stiprius socialinius ryšius: jo ginamasis palaiko santykius su savo buvusia sutuoktine V. V., kuri 2021 m. balandžio 20 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad G. V. gyventų jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, minėtame pareiškime V. V. patvirtino, kad yra pasiruošusi sumokėti 17 000 Eur dydžio užstatą, jei būtų švelninama G. V. taikoma kardomoji priemonė. Byloje yra pateiktas ir kaltinamojo motinos J. C. 2021 m. liepos 1 d. pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad yra grįžusi iš JAV į Lietuvą ir yra pasiruošusi padidinti piniginio užstato dydį iki 25 000 Eur.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. V. sveikata yra blogos būsenos: jis serga net keliomis lėtinėmis ligomis, yra neįgalus, turi 50 proc. nedarbingumą, nuo 2006 m. jis serga (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko ne kartą gydėsi Kauno klinikose, jam yra atliktos (duomenys neskelbtini)operacijos, (duomenys neskelbtini), buvo operuotas dėl (duomenys neskelbtini). Dėl visų šių ligų kaltinamasis turi būti nuolat stebimas medikų ir gauti kasdieninį tinkamą medicininį gydymą bei vaistus, deja, įkalinimo įstaigos ligoninėje to padaryti neįmanoma.

4.5. Cituodamas teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-64-483/2015), gynėjas nurodo, kad nusikaltimo, kuriuo asmuo yra įtariamas, sunkumas negali būti sureikšmintas ir lemti pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo. Galimybė bėgti (slėptis) yra lengvai užkardoma (jeigu būtų tam pagrindo) kitomis kardomosiomis priemonėmis (viena ar keliomis). Priimant skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesivadovauta BPK 121 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę, juo labiau, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos požiūriu. Gynėjo vertinimu, 25 000 Eur užstatas ir intensyvi priežiūra, nagrinėjamu atveju būtų pakankamos kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis G. V. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. V. gynėjo advokato A. Špilkovo skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo G. V. gynėjo skundo argumentus bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Priešingai, nei teigiama skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti kartu galimai veikusių bendrininkų R. S. ir A. K. parodymuose, kurie duoti baudžiamosios bylos, nagrinėtos jų atžvilgiu, metu (pastaba – abu minėti asmenys yra pripažinti kaltais ir nuteisti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu), liudytojų R. I., R. T., R. S., D. Z. parodymuose, apžiūrų ir kratų protokoluose, specialistų išvadose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoje informacijoje ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Šie esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti G. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

8. G. V. kaltinamas padaręs dvi, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.

9. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

10. Sutiktina su skundo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) negali būti atsižvelgiama tik į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pabrėžtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nagrinėjamu atveju, vertindamas galimą kaltinamojo G. V. slapstymosi nuo teismo riziką, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Kaltinamasis iki suėmimo niekur dirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nekilnojamo turto, registruoto savo vardu, neturi, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra išsituokęs, šeimos nariai gyvena užsienyje. Nurodytos skunde šeiminės ir kitos aplinkybės (kad kaltinamasis palaiko ryšius su buvusia sutuoktine, kuri leistų jam gyventi savo bute, kad ji ir kaltinamojo motina sutinka sumokėti užstatą) patvirtina kaltinamojo turimus tam tikrus socialinius ryšius, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo šių ryšių vertinti kaip pakankamų paneigti galimą įtariamojo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo riziką. Šių aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad G. V. buvo paieškomas, turi ryšių užsienyje (viena jo dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje, kita – Norvegijoje, motina ilgą laiką gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose). Savo gyvenamąją vietą oficialiai yra deklaravęs Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge, kur ir buvo sulaikytas, vykdant jo atžvilgiu tarptautinę paiešką. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad jo ginamasis ilgą laiką slėpėsi nuo vykdomo baudžiamojo persekiojimo, tačiau daryti priešingą išvadą, nei nurodyta skundžiamojoje nutartyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2016 m. gruodžio 9 d. vakare sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)buvo užklupti ir sulaikyti du asmenys (R. S. ir A. K.), galimai vykdantys nusikalstamą veiką (gaminantys psichotropines medžiagas), trečiasis kartu buvęs asmuo – G. V., pasinaudojęs palankiomis aplinkybėmis, iš įvykio vietos pabėgo, todėl sulaikytas nebuvo. Abu nusikaltimo darymo vietoje sulaikyti asmenys patvirtino, kad G. V. įvykio metu buvo minėtoje sodyboje, tačiau pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus pasišalino (t. 4, b. l. 18–20, 74–76). G. V. buvusi sugyventinė D. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja pripažino, kad 2016 m. gruodžio 9 d. vakare jai iš nežinomo numerio paskambino G. V. ir liepė atvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą bei jį pasiimti. Atvykusi į nurodytą vietą G. V. nuvežė į Kauno miestą, kur paleido prie degalinės. Daugiau įtariamojo ji nematė, jokių kontaktų nepalaikė. Bevažiuojant automobiliu, G. V. ją įspėjo, kad namuose gali sulaukti „svečių“, t. y. policijos pareigūnų (t. 4, b. l. 32–34). Liudytoja R. S. taip pat patvirtino, kad G. V. įvykio dieną (prieš pat atvykstant policijos pareigūnams) sodyboje kažką veikė kartu su R. S. ir A. K. (t. 4, b. l. 25–27). Be to, įvykio vietoje buvo rastas G. V. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, kurį vėliau išsivežė sugyventinė D. Z. (t. 1, b. l. 96–120). Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės yra pakankamos daryti pagrįstą išvadą, kad G. V. galimai suvokė apie sodyboje vykdomą nusikalstamą veiką ir pabėgo nuo gresiančio ikiteisminio tyrimo.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. V. vyriausiojo tyrėjo nutarimu, įvertinus, kad jis galėjo pasišalinti iš nusikaltimo darymo vietos, įtariamuoju buvo pripažintas dar 2016 m. gruodžio 10 d., tą pačią dieną buvo paskelbta ir jo paieška (t. 4, b. l. 183-184 ). 2018 m. vasario 7 d. prokuroro nutarimu G. V., išplečiant jo galimai padarytų nusikalstamų veikų mastą, buvo pakartotinai pripažintas įtariamuoju, todėl 2018 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimu paskelbta G. V. paieška pagal naujai pareikštus įtarimus (t. 6, b. l. 35–37). Gavus informacijos, kad įtariamasis slapstosi Rusijoje, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška, o informacijai pasitvirtinus, t. y. sulaikius jį Sankt Peterburge, į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas tik 2021 m. balandžio 1 d. Be to, pažymėtina, kad paieškos, vykdytos nuo 2016 m. gruodžio 10 d., metu buvo bendrauta su visais nustatytais įtariamojo šeimos nariais, įskaitant ir užsienyje gyvenančias dvi dukras (t. 5, b. l. 98), tačiau niekas iš artimųjų jokios tyrimui naudingos informacijos apie G. V. buvimo vietą nesuteikė. Todėl gynėjo skundo teiginiai, kad kaltinamasis nuo baudžiamojo persekiojimo nesislapstė, atmetami kaip nepagrįsti.

14. Prašydamas sušvelninti kaltinamajam G. V. taikomą kardomąją priemonę suėmimą, gynėjas taip pat akcentuoja ir kaltinamojo prastą sveikatos būklę bei nurodo, kad kaltinamasis serga net keliomis lėtinėmis ligomis ((duomenys neskelbtini)), turi kitų negalavimų, yra neįgalus, turi 50 proc. nedarbingumą, jam yra atliktos (duomenys neskelbtini), nuolat vartoja vaistus, jam būtinas intensyvus gydymas, priežiūra ir neribotas aprūpinimas gydymui reikalingais medikamentais, tačiau sulaikymo vietoje nėra galimybės atlikti išsamius sveikatos tyrimus, užtikrinti tinkamą gydymą bei aprūpinimą gydymui reikalingais medikamentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos 1996 m. sausio 18 d. suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnyje reglamentuojama suimtųjų sveikatos priežiūros tvarka, pagal kurią asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Minėtame įstatyme nustatyta, kad tuo atveju jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, suimtiesiems asmenims turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Nurodytos priežastys patvirtina, kad G. V. turi visas galimybes gauti tokį valstybės garantuojamą gydymą, kokį gautų ir būdamas laisvėje. Be to, iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. V. yra aprūpinamas jam reikiamais medikamentais ir gydymu (t. 7, b. l. 166–170). Prie skundo nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos ar, kad jam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, taigi minėto pobūdžio argumentus teismas vertina taip pat kaip deklaratyvius. Be to, prasta sveikatos būklė (kaip nurodo pats gynėjas, lėtinės ligos kaltinamajam konstatuotos jau nuo 2006 m.) neatgrasė kaltinamojo nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į įtariamojo G. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, jo slapstymąsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį ir sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas intensyvią priežiūrą bei kaltinamojo buvusios sutuoktinės ir jo motinos žadamą įmokėti (25 000 Eur) dydžio užstatą ir kt.).

16. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Artūro Špilkovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kaltinamajam G. V. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 30 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.