- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2-503-904/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01761-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- Lietuvos Centrinės, kooperatinės bendrovės „Lietuvos centrinė kredito unija“
- Atsakovas
- G. A., V. D., G. T.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Centrinės kredito unijos atstovei Erikai Kriaučiūnaitei, atsakovams G. A. (buvusi pavardė - T), V. D., jo atstovui advokatui Marijui Veličkai, trečiajam asmeniui V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „Lietuvos centrinė kredito unija“ ieškinį atsakovams V. D. ir G. A. (T) ir dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Pajūrio kredito unija“ ir V. D., ir pagal atsakovų V. D. ir G. T. priešieškinį ieškovei kooperatinei bendrovei „Lietuvos centrinė kredito unija“ dėl pripažinimo, kad skolos prievolė buvo įvykdyta, tretieji asmenys bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Pajūrio kredito unija“ ir V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2019 m. spalio 3 d. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 736,82 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. balandžio 19 d. Pajūrio kredito unija (toliau - Kredito unija) ir V. D. (paskolos gavėjas) sudarė Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 13-00011, pagal kurią Kredito unija paskolino paskolos gavėjui 20 000,00 litų (5 792,40 eurų). Paskolos grąžinimo terminas 2018 m. balandžio 10 d. Paskolos sutarčiai užtikrinti 2013 m. balandžio 19 d. G. A. (T (laiduotoja) su Kredito unija sudarė Laidavimo sutartį Nr. 201304-00003. 2019 m. kovo 29 d. Kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija sudarė reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 19-74, pagal kurią Kredito unija perleido ieškovei reikalavimo teises į paskolos gavėją. Kartu su reikalavimu ieškovei perėjo ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonės. Perleisto reikalavimo dydis – 1 736,82 Eur. Sudarytos paskolos sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas ir kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas sutartyje ir grafike nustatytais terminais. Prievolės įvykdymo – paskolos grąžinimo terminas jau suėjęs. Iki ieškinio padavimo dienos atsakovo V. D. likusi negrąžinta paskolos suma – 1 736,82 Eur.
Atsiliepimas
2019 m. spalio 22 d. atsakovas V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. jam telefonu paskambino ieškovės atstovė ir informavo, kad jis ieškovei yra skolingas. Jam skambutis buvo netikėtas, kadangi jokių finansinių įsipareigojimų šiai institucijai neturėjo, taip pat pokalbio metu kilo įtarimas, kad galima skambina telefoniniai sukčiai. Ieškovės atstovė telefonu dėstė visiškai jam nesuprantamas skolos susidarymo aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad pokalbio metu jis prisiminė, jog 2013 metais ėmė paskolą vonios remontui iš Pajūrio kredito unijos, kurią grąžino anksčiau laiko, tai buvo tais pačiais 2013 m. arba 2014 m. Parašė prašymą dėl skolos grąžinimo anksčiau laiko ir grynaisiais pinigais sumokėjo visą likusią paskolos dalį. Ieškovės atstovė nurodė, kad nors ir grąžino paskolą anksčiau laiko, tačiau Pajūrio kredito unijos atstovai ne visą pinigų sumą užskaitė, neuždengė atsakovo pajų dalies, pagal įstatymą jie negalėjo to padaryto, o atsakovas buvo paliktas kaip Pajūrio kredito unijos pajininkas ir dabar jis yra ieškovės skolininkas. Atsakovas pažymėjo, kad neturi jokių finansinių įsipareigojimų ieškovei, paskolą, kurią paėmė iš Pajūrio kredito unijos yra grąžinęs anksčiau laiko.
Atsakovė G. A. (T) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
2020 m. sausio 17 d. trečiasis asmuo bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Pajūrio kredito unija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad Pajūrio kredito unija 2019 m. kovo 29 d. sudarydama su ieškove Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį pardavė, be kitų, galiojančią reikalavimo teisę pagal 2013 m. balandžio 19 d. Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 13-00011, kurios pagrindu buvo išduota paskola skolininkui V. D., už kurią laidavo laiduotoja G. T.. 2013 m. gruodžio 2 d. Kredito unijos valdybos posėdyje buvo svarstomas V. D. prašymas leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam skolos padengimui. Posėdyje 5.2 klausimu nutarta papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Tokia formuluotė reiškia, kad teigiamas sprendimas dėl prašymo įskaityti papildomą pajų 2013 m. gruodžio 2 d. nebuvo priimtas. Klausimo svarstymas buvo atidėtas, nenumatant konkrečios datos ar Unijos įsipareigojimų. Šis klausimas dar kartą nebuvo svarstomas ir tai reiškia, kad atsakovo skolos pagal Paskolos sutartį likutis nebuvo padengtas. Kredito unijos apskaitos dokumentuose V. D. liko skolininku ir pajininku, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovo skola pagal Paskolos sutartį būtų grąžinta. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Atsakovai V. D. ir G. T. 2020 m. birželio 22 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovo V. D. prievolė 1 736,82 Eur sumai ieškovei Lietuvos kredito unijai yra pasibaigusi įskaitymu. Priešieškinyje nurodoma, kad 2013 m. balandžio 4 d. atsakovas kreipėsi į Kredito uniją su paraiška gauti 20 000 Lt vartojimo paskolą ir su prašymu tapti Kredito unijos nariu, kadangi siekiant gauti paskolą buvo tokia sąlyga iš Kredito unijos. 2019 balandžio 19 d. protokolu Nr. 13 buvo nutarta: paskolų komitetui pritarus ir apsvarsčius mokumo galimybes, ir įsitikinus, kad paskolos suma neviršija 25 proc. Pajūrio kredito unijos perskaičiuoti kapitalo sumos, išduoti 60 mėnesių 20 000 Lt paskolą V. D. su 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 procentų dydžio papildomu pajumi, papildomą pajų panaudojant paskutinėms įmokoms dengti, bei laiduojant G. T.. Atsakovas V. D. paskolos Sutartimi Nr. 13-00011tapo Kredito unijos skolininku ir 6000 Lt pajininku t. y. tarp atsakovo ir Kredito unijos susiklostė paskolos bei narystės kredito unijoje teisiniai santykiai. Tampant pajininku ir paskolos gavėju protokole Nr. 13 užfiksuota esminė sąlyga papildomą pajų panaudoti paskutinėms įmokoms dengti, todėl atsakovas pagrįstai nuo paskolos sudarymo momento tikėjosi ir žinojo, kad jo pajinis įnašas bus panaudotas paskolos likučio dengimui. Vartojimo kredito sutartimi, be kitų užtikrinimo priemonių 0,05 proc. delspinigių ir atsakovės laidavimu, atsakovas savo prievolės įvykdymą užtikrino 6000 Lt piniginiu pajumi. Paskola atsakovui galėjo būti išduota tik įnešus nurodyto dydžio pajų, o pagal sutarties 13 punktą kreditorius sau pasiliko teisę atsakovo mokėjimo nevykdymų atveju išieškoti reikiamas sumas iš Unijai pateiktų užtikrinimo priemonių, įskaitant ir pajų. Tačiau iki ieškinio pateikimo dienos Kredito unija to nedarė, nes akivaizdžiai laikė, kad atsakovas nebėra skolingas po pajų įskaitymo. Atsakovas 2013 metais gruodžio mėnesį kreipėsi į Kredito uniją, norėdamas grąžinti paskolą ankščiau laiko, o taip pat, kaip ir buvo numatyta, likusią 6000 Lt dalį paskolos uždengti įneštu pajumi. Atsakovas pildė visus dokumentus pas Kredito unijos darbuotoją, kuri nurodė kokius dokumentus yra reikalinga užpildyti, bei juos pateikė. Kredito unijos darbuotoja nurodė, kad viskas bus sutvarkyta, paskola grąžinta, pajai uždengti ir atsakovas manė, kad jo santykiai su Kredito unija pasibaigė. Pajūrio kredito unijos valdybos nariai 2013 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. 33, svarstė jo prašymą ir nusprendė pajų panaudoti visiškam paskolos dengimui po trijų mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 proc. Kredito unija pagal atsakovo pateiktą paraišką, ir priimtą protokolą galėjo savo valia užsidengti likusią paskolos dalį iš pajaus, už likusį terminą (iki sudengimo) net neskaičiuojant numatytų palūkanų atsakovui, nes iš esmės tarp šalių skoliniai santykiai už palūkanas pasibaigė. Be to, jog jų santykiai yra pasibaigę ne kartą patvirtino Kredito unijos darbuotojai, o iš atsakovo nebuvo reikalaujama atvykti vėliau ir pateikti kokių nors papildomų prašymų ar dokumentų. Ieškovė Lietuvos centrinė kredito unija kreipėsi su ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 1 736,82 Eur skolą, t. y. pajinį įnašą, kuris kaip paaiškėjo vėliau neva tai nebuvo uždengtas, o atsakovas nebuvo informuotas, nes Kredito unijos darbuotoja nurodė, kad jam daugiau nieko papildomai nereikia padaryti, kadangi buvo priimtas sprendimas jam leisti grąžinti paskolą ankščiau laiko, o taip pat užskaityti pajų, kas buvo numatyta ir rašytiniuose įrodymuose, tai 13 ir 33 protokole.
Atsiliepimas
Atsakovė pagal priešieškinį Lietuvos centrinė kredito unija, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas Nurodo, kad atsakovas V. D., tapęs Pajūrio kredito unijos nariu, su tikslu gauti paskolą, įgyvendindamas jam 2013 m. balandžio 19 d. pateiktoje Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodytas paskolos išmokėjimo sąlygas, 2013 m. balandžio 22 d. įmokėjo Pajūrio kredito unijai 6000 Lt, kas sudaro 1737,72 Eur įnašą. Šis pajinis įnašas, yra ne sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, kaip klaidingai nurodo atsakovai, o atlieka specialią funkciją – sudaro Pajūrio kredito unijos kapitalą. Sumokėdamas pajinį įnašą asmuo, t. y. atsakovas V. D., įgijo pajų, kuris kaip vertybinis popierius, patvirtina jo dalyvavimą kredito unijos kapitale bei suteikia jam kaip Pajūrio kredito unijos nariui atitinkamas Kreditų unijų įstatymo nurodytas turtines ir neturtines teises. Be to, vienas iš pajinių įnašų įmokėjimo į kredito uniją tikslas – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą, nes būtent iš pajinių įnašų yra formuojamas kredito unijos atsargos kapitalas. Spręsti klausimą dėl pajaus grąžinimo unijos nariui turi teisę tik unijos valdyba. Aplinkybė, kad 2013 m. balandžio 19 d. Protokole Nr. 13 Pajūrio kredito unijos valdyba kartu su sprendimu išduoti atsakovui V. D. paskolą sprendime nurodytomis sąlygomis nurodė papildomą pajų panaudojant paskutinėms įmokoms dengti, nepanaikina Kredito unijos įstatyme ir Pajūrio kredito unijos įstatuose nustatyto reglamentavimo, kuriuo remiantis papildomas pajus gali būti grąžinamas unijos nariui, t. y. pajus unijos nariui grąžinamas tik priėmus Pajūrio kredito unijos atitinkamą sprendimą dėl konkretaus pajaus grąžinimo. Atsakovo V. D. Pajūrio kredito unijos turimo 6000 Lt vertės pajaus grąžinimo klausimą atsakovui turėjo teisę spręsti tik Pajūrio kredito unijos valdyba. Kaip yra žinoma, atsakovas 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė Pajūrio kredito unijai prašymą, o Pajūrio kredito unijos valdyba 2013 m. gruodžio 2 d. posėdyje (Protokolas Nr. 33) nutarė leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino, o papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant palūkanų normą į 0 proc. Iš Pajūrio kredito unijos sprendimo turinio akivaizdu, kad teigiamas sprendimas antru prašymo klausimu nebuvo priimtas, kadangi valdyba nepriėmė sprendimo grąžinti papildomą pajų atsakovui. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad valdyba vėliau svarstė ar įsipareigojo tokį klausimą svarstyti ateityje, priešingai – trečiasis asmuo Pajūrio kredito unija su 2020 m. sausio 17 d. atsiliepimu yra pateikusi Pajinių sąskaitų registro išrašą (2019-04-02 redakcija), iš kurio matosi, kad atsakovas V. D. Pajūrio kredito unijai turi 1 737,72 Eur (6000 Lt) vertės pajų. Taigi iki reikalavimo perleidimo naujajai kreditorei – ieškovei, Pajūrio kredito unijos valdyba nebuvo priėmusi sprendimo grąžinti papildomą pajų atsakovui V. D..
Trečiasis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu sutiko. Nurodo, kad dėl to, kad Kredito unija nesuformino tinkamai dokumentų, o galbūt jų neperdavė ieškovui, atsakomybė šiuo atveju taikytina jai pačiai. Atsakovas yra vartotojas šiuose teisiniuose santykiuose, jis yra silpnesnioji šalis, todėl bet kokios aplinkybės turėtų būtų vertinamos per vartojimo santykius atsakovo naudai. Be to, mano, kad pasibaigus prievolei įskaitymui nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.
Šalies argumentai
Ieškovės Lietuvos Centrinės kredito unijos atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad skolą įsigijo iš pradinio kreditoriaus - Pajūrio kredito unijos. Pažymėjo, kad norint gauti paskolą Pajūrio kredito unijoje, visų pirma reikėjo tapti jos nariu, tuomet pateikti prašymą paskolai gauti, o unija įvertinusi asmens galimybes suteikia arba nesuteikia paskolos. Unijos valdyba spręsdama atsakovo prašymą išduoti paskolą priėmė sprendimą kuriame nurodė, kad sutiekia atsakovui paskolą su sąlygomis, kurios nurodytos protokole Nr. 13, kuriame nurodyta, kad atsakovui bus suteikta 20 000 Lt paskola, 60 mėnesių terminui su sąlyga, kad į unijos sąskaitą bus įmokėtas 30 procentų papildomas pajus, tai 6000 Lt. Atsakovui įmokėjus papildomą pajų, grynais pinigais atsakovui buvo išduota 20 000 Lt paskola. Atsakovas 2013 m. gruodžio 2 d. teikdamas prašymą unijai, prašė grąžinti paskolą anksčiau nustatyto termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui. 2013 m. gruodžio 5 d. kredito unijai buvo sumokėta virš 12 000 Lt, tuo metu buvo likę 6000 Lt negrąžinto kredito, todėl atsakovas rašydamas prašymą tam likučiui prašė panaudoti jo sumokėtą pajų. 2013 m. gruodžio 2 d. unijos valdybos protokolu Nr. 33 buvo nutarta leisti padengti paskolą anksčiau laiko, o papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos grąžinimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 procentų. Šiuo sprendimu unija nepriėmė sprendimo grąžinti papildomą pajų atsakovui, kad būtų pagrindas įskaityti jį, kad būtų padengtas paskolos likutis. Unija nei pagal įstatus, nei pagal įstatymus paskolos gavėjo prašymu negali automatiškai grąžinti papildomą pajų. Paskolos sutarties 28.6 punkte nurodyta, kad pajinis įnašas grąžinamas paskutinę paskolos grąžinimo dieną. Pagal pateiktą unijos pajinių sąskaitų registro išrašą atsakovo įneštas 6000 Lt įnašas ir tebėra unijos kapitale. Taip pat pažymėjo, kad kai paskolos gavėjas unijai įmokėjo 12 000 Lt, tai reiškė, kad paskolos sutartis ir įmokų gražinimo grafikas sutarties šalių nebuvo pakeistas. 2017 metais buvo priimta nutartis unijai iškelti bankroto bylą. Paskirta bankroto administratorė nevykdė unijos skolų išieškojimo ir paskelbė konkursą skolų portfeliui parduoti. Tai 2019 m. kuomet ieškovė perėmė unijos skolų portfelį, bei susipažinę su dokumentais pastebėjo, kad atsakovas nėra iki šiol atsiskaitęs. 2013 m. gruodžio 2 d. valdybos priimtas sprendimas nėra nuginčytas ir tebegalioja. Iš šio priimto valdybos sprendimo nesimato, kad būtų priimtas dar vienas sprendimas dėl papildomo pajaus grąžinimo ir jo panaudojimo likusiai paskolos daliai padengti. Atsakovo pateiktas prašymas dėl paskolos gražinimo anksčiau numatyto termino nėra susijęs su narystės unijoje nutraukimu. Pažymėjo, kad atsakovas privalėjo pirma grąžinti visą paskolos sumą pagal numatytą grafiką Unijai, o tuomet unija būtų jam grąžinusi atsakovo įneštą pajų. Prievolė įskaitymu nėra pasibaigusi, kadangi pajus atsakovui unijos valdybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu nebuvo grąžintas. Šis sprendimo aiškinimas, kad panaudoti papildomą pajų ne anksčiau kaip po 3 mėn. reiškia, kad papildomas pajus nebuvo grąžintas, be to nebuvo sprendimo grąžinti pajų ir toks sprendimas galėjo būti priimtas tik ateityje, bet ne anksčiau kaip po 3 mėn. nenurodant konkrečios datos sprendimo priėmimui. Tik unijos valdyba gali priimti sprendimą grąžinti paskolos gavėjui pajų, o šį sprendimą priima atsižvelgusi į unijos finansinę padėtį. Taigi, dėl tuo metu buvusios finansinės būklės 2013 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas sprendimas atidėti grąžinimą. Prievolė nebuvo pasibaigusi įskaitymu, todėl ji turi būti įvykdyta naujajam kreditoriui pagal pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo sudaręs kredito sutartį su Pajūrio kredito unija, kreditą ėmė vonios remontui, o gautą kreditą grąžino anksčiau nustatyto termino. Nurodė, kad jam buvo suteiktas 20 000 Lt kreditas, asmeniškai unija jam išmokėjo 14 000 Lt ir tuos gautus 14 000 Lt su palūkanomis ir administraciniais mokesčiais grąžino anksčiau nustatyto termino. Likusi kredito dalis, tai 6000 Lt buvo unijos sąskaitoje kaip pajus, kurių jis fiziškai negavo, ir taip buvo nurodyta kredito sutarties sąlygose. 2013 m. gruodžio 2 d. jis nuvyko į unijos filialą, kuriame pas jo paskolą administravusią vadybininkę parašė prašymą grąžinti paskolą anksčiau laiko ir atsiskaityti galutinai su unija. Nurodė, kad dalį pinigų unijai sumokėjo pavedimu, o kitą dalį grynais pinigais. Atėjęs pas vadybininkę nurodė, kad nebenori būti skolingas unijai. Kadangi sumokėjo visą reikalingą sumą paklausė vadybininkės, kokių dokumentų reikia, kad pilnai būtų atsiskaitęs su unija. Vadybininkė išklausiusi jo, padiktavo jam prašymą dėl paskolos grąžinimo, taip pat nurodė, kad sprendimas bus priimtas tą pačią dieną ir pasakė, jog gali važiuoti namo, nes yra geras klientas ir paskolą grąžino anksčiau laiko. Protokolas, kuriuo buvo priimtas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas jam nebuvo įteiktas ir jį pamatė tik šios bylos nagrinėjimo metu. Apie unijos narystės nutraukimą vadybininkė net neužsiminė. Pažymėjo, kad iš šios unijos paskolą ėmę pirmą kartą. Dėl šios skolos nebuvo gavęs jokių raginimų iš unijos ją susimokėti. Nurodė, kad nenorėjo tapti unijos nariu, į uniją atvyko su tikslu gauti vartojimo paskolą ir ją kuo greičiau grąžinti.
Atsakovė G. A. (T) palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti o ieškinį atmesti. Nurodė, kad su atsakovu V. D. kartu vyko į Pajūrio kredito uniją dėl kredito paėmimo, kurio metu laidavo už atsakovą. Taip pat žinojo aplinkybę, kad atsakovas V. D. važiavo į uniją grąžinti visą paskolą, jog nebebūtų jai skolingas. Po to V. D. pasakė, kad viską susitvarkė ir jai jokių įsipareigojimų nebėra, kadangi atsakovas visą paskolą gražino unijai. Paskolos paėmimo metu V. D. kalbėjo, kad paskolos jam reikia neilgam laikui, nes kai tik turės pinigų jis visą paskolą grąžins. Vadybininkė nieko nepaaiškino dėl paskolos grąžinimo anksčiau laiko.
Trečiasis asmuo V. D. teismo posėdžio metu patvirtino sutuoktinio V. D. parodymus ir papildomai paaiškino, kad paskolos paėmimo metu bei prašymo grąžinti paskolą anksčiau laiko surašymo metu ji nedalyvavo, tačiau prieš imant ir visiškai grąžinant paskolą tarpusavyje sutuoktiniu pasitarė. Jos su sutuoktiniu noras buvo kuo greičiau grąžinti unijai paskolą ir nutraukti visus santykius su ja, nes jiems nepatinka būti kažkam įsipareigojusiems.
Atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti. Atstovas nurodė, jog 2013 m. balandžio 4 d. atsakovas kreipėsi į kredito uniją su paraiška gauti 20 000 Lt vartojimo paskolą, kadangi kredito unijos veikla reglamentuota kredito unijos įstatymu, skolinantis iš tokios kredito įstaigos, asmuo turi tapti šios įstaigos pajininku. Todėl sudarant paskolos sutartį pagal priimtą 2013 m. balandžio 19 d. protokolu buvo nuspręsta tenkinti atsakovo prašymą suteikti prašomą paskolą su 8 procentų metinėmis palūkanomis, 30 procentų papildomu pajumi, kuris gali būti panaudotas paskutinėms įmokoms dengti, laiduojant G. A. (T). 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas kreipėsi į unijos atitinkamą darbuotoją ir jam pateikė prašymą leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui. Kredito unijos valdybos posėdyje 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino, tai leisti užbaigti santykį su kredito unija, o papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Kitaip tariant kredito unija sutiko nutraukti teisinius santykius su atsakovu ir leido jam atsiskaityti ir pagal pirminę sutartį, kurioje nurodė, kad paskutinės įmokos bus įskaitytos papildomu pajumi, ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Atsakovas kreipėsi į uniją atlikdamas tam tikrus veiksmus, kad baigtųsi paskoliniai teisiniai santykiai su unija įskaitymu, nes įskaitymui reikalingas bent vienos šalies pareiškimas. Nuo 2013 metų iki 2019 metų atsakovas iš unijos negavo jokio pranešimo, kad jis yra su unija neatsiskaitęs, be to būdamas unijos pajininku nebuvo kviestas į jokius unijos susirinkimus, kuriuose turėjo teisę dalyvauti. Laikoma, kad 2013 m. gruodžio 2 d. protokolu santykiai tarp kredito unijos ir atsakovo pasibaigė, unijai nurodant papildomą pajų panaudoti visiškam skolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėn., tai buvo unijos vidinis sprendimas, kurio atsakovas įtakoti negalėjo, tačiau buvo atsakovo aiškiai išreikšta valia nutraukti paskolinius teisinius santykius ir atsiskaityti su kreditoriumi. Kreditorius tokį prašymą priėmė ir jį tenkino valdybos sprendimu. Nuo 2013 metų ginčo dėl įskaitymo nebuvo, todėl traktuotina, kad kreditorius su tuo sutiko. Akivaizdu, kad atsakovo prievolė kredito unijai pasibaigė įskaitymu ir tai, kad atsakovas nebuvo informuotas apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, nesiuntė unija jokių raginimų ar reikalavimų padengti nesumokėtą paskolos dalį ir palūkanas, be to neinformavo atsakovo, kaip pajininko apie pajininkų susirinkimus, o vis tai leidžia suponuoti nuomonę, kad nebuvo atsakovas traktuojamas kai unijos pajininkas, nes santykiai su unija jau buvo pasibaigę. Atsakovas šioje sutartyje yra vartotojas, tai yra silpnesnioji šalis, todėl bet kokios aplinkybės turi būti vertinamos atsakovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
priešieškinys tenkinamas, ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė Pajūrio kredito unija ir atsakovas V. D. 2013 m. balandžio 19 d. sudarė Vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 13-00011, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui V. D. 20 000,00 Lt (5792,40 Eur) vartojimo paskolą. Paskolos grąžinimo terminas 2018 m. balandžio 10 d. Viena iš sutarties sąlygų – mokėtino pajinio įnašo dydis 6000,00 Lt (1736,82 Eur). Paskolos sutarčiai užtikrinti 2013 m. balandžio 19 d. atsakovė G. A. (T) (laiduotoja) su kredito unija sudarė Laidavimo sutartį Nr. 201304-00003. 2013 m. balandžio 22 d. atsakovui V. D. iš Kredito unijos į jos sąskaitą buvo pervesta 20000 Lt paskola, o 6000 Lt pervesti į Pajūrio kredito unijos sąskaitą kaip papildomas pajus. Atsakovo V. D. Pajūrio kredito unijos sąskaitos išrašas už laikotarpį 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad atsakovas paskolos dengimui Kredito unijai pervedė 2013 m. gegužės 28 d. - 205,00 litų; 2013 m. birželio 18 d. – 341,19 litų; 2013 m. liepos 26 d. - 278,09 litų; 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 2,11 litų; 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 273,60 litų; 2013 m. rugsėjo 10 d. – 7,92 Lt; 2013 m. rugsėjo 17 d. 269,67 Lt; 2013 m. spalio 10 d. 11,53 Lt; 2013 m. lapkričio 18 d. – 433,49 Lt; 2013 m. gruodžio 5 d. 12 177,13 Lt , iš viso 14 000,00 litų (4055,58 Eur). 2013 m. gruodžio 2 d. atsakovas V. D. pateikė Pajūrio kredito unijos valdybai prašymą, kuriame prašė leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui. Kredito unijos 2013 m. gruodžio 2 d. valdybos posėdyje nutarta leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino, o papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos dengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 procentų.
2019 m. kovo 29 d. pradinė kreditorė bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Pajūrio kredito unija“ ir ieškovė kooperatinė bendrovė „Lietuvos centrinė kredito unija“ sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19-74, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą V. D..
Paskutinis atsakovo V. D. mokėjimas pradinei kreditorei atliktas 2013 m. gruodžio 5 d. ir negrąžintas paskolos likutis tai dienai buvo likęs 6000 Lt (1736,82 Eur). Tik dėl šios paskolos dalies nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas, nes ieškovė laiko, kad pradinis kreditorius nepriėmė sprendimo dėl papildomo pajaus įskaitymo į paskolos sumą ir atsakovas yra skoloje negrąžintą paskolos dalį, tuo tarpu atsakovas teigia, kad jo prievolė pradiniam kreditoriui baigėsi įskaitymu pagal Kredito unijos valdybos priimtą 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą.
Dėl priešieškinio reikalavimo - prievolės pasibaigimo
Nagrinėjamoje byloje atsakovas V. D. nurodė prievolės pasibaigimo faktinį pagrindą – 2013 m. gruodžio 2 d. Pajūrio kredito unijos valdybos posėdyje priimtą protokolinį nutarimą Nr. 33, kuriuo buvo leista padengti paskolą anksčiau termino, o papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po 3 mėnesių, pakeičiant paskolos palūkanų normą į 0 procentų, kuris buvo priimtas svarstant atsakovo prašymą. Šis sprendimas priimtas vienbalsiai. Atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovo V. D. prievolė 1 736,82 Eur sumai ieškovei Lietuvos centrinei kredito unijai yra pasibaigusi įskaitymu.
Atsakovui V. D. 2013 m. gruodžio 5 d. įmokėjus 12 177,13 Lt už paskolą, jos paskolos likutis tapo 6000 Lt (1736,82 Eur), o palūkanų norma sumažinta iki 0 procentų. Ginčas kilo tik dėl antrosios valdybos nutarimo nuostatos („papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“) aiškinimo ir teisinės reikšmės.
Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos.
Pajūrio kredito unijos valdybos 2013 m. gruodžio 2 d. protokolinio nutarimo priėmimo metu galiojo ir kredito unijos veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., su pakeitimais (toliau – Įstatymas) bei Pajūrio kredito unijos įstatai, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2012 m. balandžio 4 d. (toliau - Įstatai). Pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 39 straipsnio 1 dalį visi kredito unijos pajiniai įnašai sudarė kredito unijos nuosavą pajinį kapitalą, t. y. buvo kredito unijos nuosavybė. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte (punkto redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.) buvo nustatyta, kad kredito unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų. Tokia kredito unijos nario teisė buvo įtvirtinta ir Įstatų 4.12.10 punkte. Kredito unijos valdybai kaip unijos valdymo organui buvo suteikta teisė priimti sprendimus dėl disponavimo unijos turtu, jei turto vertė neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo (Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas, Įstatų 5.45.6 punktas). Nei Įstatyme, nei Įstatuose nebuvo tiesiogiai reglamentuota pajinio įnašo panaudojimo pajaus turėtojo prievolėms dengti tvarka. Tačiau Pajūrio kredito unijos valdybos priimto sprendimo 2013 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. 13, nutarta išduoti 60 mėn. 20 000 Lt paskolą atsakovui V. D. su 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 procentų papildomu pajumi, papildomą pajų panaudojant paskutinėms įmokoms dengti.
Atsakovas V. D. kaip Pajūrio kredito unijos pajininkas turėjo teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo papildomą pajų, o Pajūrio kredito unija privalėjo šį jo prašymą nagrinėti, kas teismo nuomone ir buvo padaryta kompetentingo unijos valdymo organo – unijos valdybos. Šis unijos valdymo organas turėjo teisę priimti sprendimą pagal atsakovo prašymą, grąžinti pajinį įnašą jos turėtojui, tuo pačiu jį panaudojant (įskaitant) priešpriešiniam piniginiam reikalavimui. Teismo vertinimu, atsakovo V. D. 2013 m. gruodžio 2 d. prašymas leisti padengti paskolą anksčiau numatyto termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui, teisine prasme laikytinas atsakovo prašymu leisti padengti paskolą anksčiau nustatyto termino ir grąžinti jam papildomą pajų bei įskaityti jo ir kredito unijos priešpriešinius piniginius reikalavimus. Vadinasi, teisiniai santykiai, susiklostę tarp pradinės kreditorės – Pajūrio kredito unijos ir atsakovo V. D. vertintini kaip kredito unijos ir jos nario teisiniai santykiai dėl papildomo pajaus grąžinimo ir kaip kredito unijos prievolės grąžinti atsakovui papildomą pajų bei atsakovo prievolės grąžinti kredito unijai paskolos likutį įskaitymo teisiniai santykiai.
Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad Pajūrio kredito unija, gavusi V. D. 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą, turėjo teisės aktuose numatytą pareigą šį prašymą spręsti ir jį išsprendė kompetentingas unijos valdymo organas – valdyba, 2013 m. gruodžio 2 d. posėdyje. Valdybos protokolinio sprendimo Nr. 33 formuluotė „papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“, teismo nuomone, reiškia laiko sąlygą dėl pajaus grąžinimo ir kartu panaudojimo tarpusavio prievolių įskaitymui, o ne dėl pajaus negrąžinimo ar dėl klausimo išsprendimo atidėjimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pradinė kreditorė būtų atsisakiusi papildomą pajų grąžinti. Neginčijant fakto, kad pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, tai nereiškia, kad jis iš viso negali būti grąžinamas ir /ar įskaitomas.
Teismas pažymi, kad pradinė kreditorė buvo kredito įstaiga, t. y. kreditų srities profesionalė, todėl jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei jos kontrahentui – vartotojui atsakovui. Plačiau analizuoti šalių sudarytą vartojimo kredito (paskolos) sutartį kaip vartojimo sutartį teismo nuomone netikslinga, nes šio fakto šalys neginčija (CPK 182 straipsnio 5 punktas), kaip ir pačios sutarties sąlygų. Ginčas yra ne dėl sutarties sąlygų, o jos pagrindu susidariusių kitų teisinių santykių tarp šalių (kredito unijos ir jos nario) dėl paskolos grąžinimo (prievolės pasibaigimo) fakto ir laiko.
Kaip matyti iš atsakovo Pajūrio kredito unijos sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas V. D. nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. reguliariai mokėjo paskolos įmokas, dengdamas kreditą ir paskutinę įmoką sumokėjo 2013 m. gruodžio 5 d. ir jo paskolos likutis tapo lygus pajiniam įnašui. Atsakovas V. D. 2013 m. gruodžio 2 d. atvykęs į Kredito unijos skyrių pateikė prašymą dėl leidimo padengti paskolą anksčiau laiko ir likusios paskolos dalies padengimo papildomu pajumi. Prašymo turinį nurodė Pajūrio kredito unijos darbuotoja, kuri administravo atsakovo paskolą. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo elgesys, vykdant paskolos sutartį, buvo tinkamas ir toks, koks ir buvo sutartas, nes Pajūrio kredito unijos valdybos priimto sprendimo 2013 m. balandžio 13 d. protokolo Nr. 13, nutarta išduoti 60 mėn. 20 000 Lt paskolą atsakovui V. D. su 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis ir 30 procentų papildomu pajumi, papildomą pajų panaudojant paskutinėms įmokoms dengti. Kadangi atsakovo 2013 m. gruodžio 2 d. prašymas patenkintas, darytini išvada, kad su šiais prašymo punktais Pajūrio kredito unija sutiko ir nutarė panaudoti papildomą pajų likusio kredito padengimui.
Byloje nėra duomenų, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki bankroto bylos Pajūrio kredito unijai iškėlimo 2017 m. pradinė kreditorė būtų kaip nors informavusi atsakovą apie tariamai negrąžintą paskolos dalį ar ėmusi veiksmų skolai išieškoti. Teismo vertinimu, abi sutarties šalys elgėsi taip, kad jų tarpusavio prievolė yra pasibaigusi įskaitymo būdu ir ginčo dėl to tarp sutarties šalių nebuvo.
Teismo nuomone, lingvistinis aptariamo valdybos protokolinio nutarimo formuluotės aiškinimas ir kredito unijos vėlesni veiksmai leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas sprendimas atsakovui V. D. jo papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui, t. y. atsakovo ir kredito unijos tarpusavio prievolių įskaitymui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pradinės kreditorės ir atsakovo V. D. prievolė buvo pasibaigusi įskaitymo būdu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), o, pasibaigus pagrindinei prievolei, buvo pasibaigęs ir laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus priešieškinį, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintinas iš ieškovės atsakovo V. D. naudai priteistinos jo patirtos, 2020 m. rugsėjo 14 d. teisme gautais rašytiniais įrodymais pagrįstos 775,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, kurias sudaro susipažinimas su civiline byla, priešieškinio parengimas ir žyminis mokestis (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Pajūrio kredito unija“, juridinio asmens kodas 300129941, pagal 2013 m. balandžio 19 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 13-00011 pasibaigė įskaitymu.
Priteisti iš ieškovės kooperatinės bendrovės Lietuvos Centrinės kredito unijos, juridinio asmens kodas 110086034, atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.