- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- 1-234-978/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10747-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Nukentėjusysis
- E. J., R. M.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriuoju būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas 2013 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2020 m. kovo 13 d. apie 16.14 val. viešoje vietoje Vilniuje, Sausio 13-osios g. 10, elgėsi įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. miškelyje prie televizijos bokšto, Sausio 13-osios g. 10, Vilnius, žmonių akivaizdoje vedžiodamas savo šunis neužtikrino žmonių saugumo, ko pasėkoje jo šunys sukėlė grėsmę žmonėms ir gyvūnams, kai vienas jo šunų atbėgęs prie E. J., laikančios ant rankų savo šunį, šokinėjo ant jos, taip gąsdindamas ją, po ko R. M. paprašius pririšti šunį, jis tai daryti atsisakė ir sudavė R. M. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, o vienas iš jo šunų įkando R. M. į abi rankas bei nugarą, tuo bendrai pagal specialisto išvadą R. M. buvo fiksuotos padarytos įvairios žaizdos: kąstinė žaizda su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse bei nugaros juosmeninėje dalyje, bei odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas visumoje buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi jis veikdamas įžūliai akivaizdžiai tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes viešoje vietoje prieš asmenį panaudojo fizinį smurtą bei neužtikrino žmonių saugumo neapsaugojęs jų nuo jam priklausančių šunų puolimo ir sukandžiojimo, ko pasėkoje R. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei E. J. patyrė didelį išgąstį.
Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. N. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad
2020 m. kovo 13 d. popietę, vaikščiojo miške su dviem šunimis, kurių vienas buvo pririštas, o kitas ėjo laisvai, šalimais. Šunys buvo be antsnukių, abu turėjo pavadėlius. Šunys niekada nerodė jokios agresijos, nes jie buvo atitinkamai dresuojami. Einant mišku, priešais save pamatė artėjantį asmenį. Prasilenkiant jis atitinkamu tonu ir vartojant rusišką „leksikoną“ pasakė, kad arba pririša šunį, arba suspardys jam į galvą. Mano, kad pastaba buvo tam šuniui, kuris buvo be pavadžio ir kuris buvo šalimais jo, o gal abiem šunims. Konflikto priežastis buvo ne dėl antsnukio, o dėl to, kad jo šuo ėjo neprisegtas prie pavadžio. Pamanė, kad nereaguos į jo žodžius ir prasilenks. Praėjus kokius 5-7 m. nuo prasilenkimo, pamatė, kad jis agresyviai artinasi prie jo šuns, ketindamas jį užpulti, bandydamas jam įspirti. Tokiu būti jo šuo išsigando ir pabėgo į priekį. Šuniui pabėgus, pasiteiravo asmens, kodėl jis nori juos užpulti, ko jis taip agresyviai kabinėjasi. Jis vartodamas necenzūrinius žodžius, klausė, ko jis čia toks kietas su savo šunimis, jeigu būtų vienas, būtų greitai į vietą pastatytas. Pasakė, kad jeigu jam kažkas nepatinka, pririš šunis prie medžio ir jie tada pakalbės, ir nereikia puldinėti jo šunų ir jam grasinti. Jis jam į tai atsakė, kad ateitų ir pasikalbės. Pririšus šunis prie medžio, grįžo ant tako ir pamatė, kad jis artėja link jo gniauždamas kumščius. Tuo metu vienas šuo buvo pririštas, o kitas buvo išsigandęs to žmogaus ir pabėgęs nuo to asmens į priekį. Tai buvo 1,5-2 min. intarpas. Kai pasiūlė asmeniui normaliai pasikalbėti, vieną šunį nuvedė prie medžio, o kitą šunį pasikvietė, jie abu buvo prie medžio. Vieną šunį pririšus prie medžio, kitas šuo sėdėjo prie to pririšto šuns, jam buvo davęs komandą sėdėti. Tada priėjo pasikalbėti, o tas asmuo pradėjo grasinti, mosikuotis rankomis, kojomis, į ką jis gynėsi. Šunys tuo metu jau buvo pririšti. Pasakė, kad laikytųsi atstumo, jeigu nori normaliai pasikalbėti. Po jo žodžių, kažkur 40 metrų atstumu nuo jų, prie medžio stovėjo mergina ir šaukė tą žmogų vardu, kvietė jį pas save, sakė nusiraminti ir prie jo nelįsti. Į tuos žodžius jis nereagavo, priėjo prie jo ir pradėjo įžūliai elgtis, vartodamas necenzūrinius žodžius, toliau jį įžeidinėjo. Iš jo pusės pajuto agresiją savo atžvilgiu ir atstūmė jį nuo savęs. Kai atstūmė jį nuo savęs, tas žmogus iš viso suagresyvėjo ir pradėjo jį pulti trankydamas rankomis ir užkabindamas rankomis per petį. Laikė iškėlęs rankas ir gynėsi bei stengėsi laikytis nuo jo atstumo. Tada pribėgo prie jo mergina, apkabino nukentėjusįjį už nugaros ar rankos ir nusitempė į šoną bandydama jį nuraminti. Merginai nuraminus vaikiną, supratus, kad su tuo asmeniu pasikalbėti neišeis, nutarė grįžti prie šuns, jį atsirišti ir eiti savo keliais. Jam grįžus prie šunų ir atsirišinėjant nuo medžio pavadį, bet dar neatrišus, staiga pribėgo tas asmuo, iš visos jėgos spyrė jo šuniui į snukį, ko pasėkoje išmušė jam du dantis. Jeigu šuo būtų smulkesnis, jis jį būtų užmušęs. Kodėl nukentėjusysis spyrė pririštam šuniui, o ne laisvam šuniui – nežino. Kitas šuo, kuris buvo laisvas, sėdėjo išsigandęs. Iš karto atsistojo, griebė tam asmeniui už pažastų, puolė nukentėjusįjį už pečių, pagriebęs už jų, pakišo koją ir pagriovė ant nugaros, apvertė ant pilvo ir prispaudė kūnu, kad jis negalėtų priešintis ir nepadarytų didesnės fizinės žalos tiek jam, tiek jo augintiniams, kadangi jau rodė agresiją ir puolė jį. Jis visą laiką priešinosi. Jam jį apvertus, iš karto pastebėjo, kaip atsilaisvino šuns pavadis ir šuo pribėgęs įkando jam į ranką. Tai pamatęs, atsitraukė nuo žmogaus, pagriebė už šuns, atitraukė šunį nuo žmogaus apie 1-1,5 m. atstumu, o tas asmuo atsisukęs pradėjo šuniui trankyti į galvą, ko pasėkoje šuo jam dar kartą įkando į ranką. Atsisėdęs ant užpakalio nukentėjusysis pradėjo mosikuotis rankomis, norėdamas trenkti šuniui į snukį. Žmogus buvo labai neramus, buvo labai įsijautęs, bandė smūgiuoti ir jam. Antras įkandimas buvo gal labiau įbrėžimas. Tai pamatęs, iš karto paleido tą asmenį, paėmė šunį už antkaklio, jį atitraukė. Šuniui jokių komandų duota nebuvo, pats gynėsi ir stengėsi apginti savo augintinius be jokių komandų. Nukentėjusysis apsisuko, atsisėdo ir pradėjo trankyti šuniui per veidą. Iš šuns danties ėjo kraujas. Kitas šuo yra bailus, todėl buvo miško pusėje ir žiūrėjo kaip viskas vyksta. Pribėgo toji mergina, kviesdama policiją, ir pasakė, kad juos užpuolė vyriškis ir užpjudė šunimis. Supratęs, kad bet kokiu atveju turės būti vietoje, atsitraukė ir stebėjo jo elgseną, tačiau tas žmogus iš viso tapo neadekvačiu. Vyriškiui iš burnos pradėjo bėgti putos, jis grasino, kad jį nužudys, kad jis bus kalėjime, kur bus dulkinamas ir pan. Tada jau šunys buvo prisegti. Nusprendęs neklausyti jo įžeidinėjimų, nutarė eiti pasitikti policijos pareigūnų. Nuo tos vietos, kur vyko konfliktas miške, iki artimiausio privažiavimo buvo 1 km atstumas. Einant ir toliau girdėjo visokius žodžius, bet nereagavo į juos. Priėjęs prie gatvės, pamatė privažiuojant policijos pareigūnus pamojavo jiems ranka. Pas merginą šuniuką pamatė po konflikto, kai ėjo prie policininkų. Einant prie policijos pareigūnų, pririšo šunį. Vienas šuo buvo pririštas prie medžio, kitas buvo pasodintas šalia. Policijos pareigūnams sustojus, prie jų priėjo. Prie policijos pareigūnų priėjo abu su nukentėjusiuoju kartu, gal pusės minutės skirtumu. Jie paprašė pateikti asmens dokumentą ir nupasakoti įvykio eigą. Bepasakojant prisistatė tas asmuo su mergina ir toliau viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai. Jau buvo susirinkę žmonės ir viską stebėjo, o tas asmuo toliau jam grasino, pravardžiavo necenzūriniais žodžiais, jam atsakė, kad pats taip baigs, kaip jam sako. Pareigūnas paprašė atsitraukti į šoną, kad tas asmuo galėtų išdėstyti savo aplinkybių versiją. Jam atsitraukus, šis priėjo prie pareigūnų ir pasakė, kad jam įkando šuo ir paprašė servetėlių ar pleistro, kad galėtų sutvarstyti savo žaizdą. Policijos pareigūnui suteikus jam medicininę pagalbą, jis ir toliau elgėsi neadekvačiai. Pareigūnas vieną kartą vyriškį įspėjo, bet jis nereagavo. Priėjo prie jo (A. N.), pradėjo jį fotografuoti, du kartus spjovė jam į veidą pareigūnų akivaizdoje. Jis dar kartą buvo įspėtas, ko pasėkoje jis užsipuolė pačius pareigūnus. Pradėjo aiškinti jiems, kad jie netinkamai vykdo savo pareigas, kad turėtų jį (A. N.) surakinti ir pan. Tada pareigūnas pasakė, kad juos abu mato pirmą kartą. Nukentėjusysis išvadino melagiais, pareigūnams sakė, kad juos atleis iš darbo. Nukentėjusiųjų šuniuką pamatė, kai buvo prie policijos. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba. Išlipus medicinos darbuotojai nukentėjusysis pasakė, kad jam įkando šuo ir paprašė apžiūrėti jo ranką. Darbuotojai apžiūrėjus jo ranką, buvo pasakyta, kad asmenį reikia vežti tolimesniam patikrinimui į ligoninę. Jį išvežus, pastebėjo, kad pareigūnas bendrauja su mergina. Priėjo prie jų ir paklausė, kas jos vyriškiui negerai, kad jis taip elgiasi. Ji pasakė, kad nežino, kas jam užėjo. Jos paklausė, ar ji sutinka, kad jeigu jis nebūtų taip neadekvačiai elgęsis, viską buvo galima išspręsti gražiai. Ji pasakė, kad taip, sutinka. Matėsi, kad mergina yra šoko ir streso būsenoje. Tada atsitraukė toliau. Jo šuniui yra tinkamas antsnukis ir jis buvo uždėtas prie policijos pareigūnų. Prie policijos pareigūnų antras šuo buvo prisegtas prie pavadžio. Dar paprašė pareigūnų A4 formato lapo parašyti pareiškimą „ant to žmogaus“. Parašius pareiškimą, jam buvo grąžinta tapatybės kortelė ir buvo paleistas. Nesitikėjo, kad parašęs pareiškimą „ant žmogaus“, liks kaip kaltinamasis. Faktą apie tai, kad nukentėjusieji anksčiau buvo nukentėję, išgirdo prie policijos pareigūnų. Nesutinka su melagingais kaltinimais, nes nesudavė tam asmeniui. Nori pabrėžti, kad jis nei greitosios pagalbos medikei, nei policijos pareigūnams nebuvo užsiminęs apie kažkokius įbrėžimus. Visos jo pateiktos nuotraukos buvo susijusios su šuns įkandimu, būtent po to, kai jis spyrė šuniui į snukį arba su nubrozdinimais būtent po to, kai jį paguldė ant žemės jausdamas grėsmę tiek sau, tiek savo augintiniams ir prispaudė kūnu norėdamas jį sudrausminti. Jam nesuprantama, kodėl ta moteriškė yra ne liudytoja, o nukentėjusioji, nes iš jo šunų pusės jai nieko nebuvo padaryta. Kai vyko grumtynės, pas nukentėjusiąją šuniuko nematė, jį pamatė, kai ji kvietė policiją, bet tiksliai atsiminti negali, dėmesį buvo nukreipęs į nukentėjusiojo veiksmus. Kaip suprato, nukentėjusiajam buvo nubrozdinimas nugaros ir kaktos srityje. Jis juos gavo, kai buvo paguldytas ant nugaros ir ant pilvo. Teismui pagarsinus specialisto išvados rezoliucinę dalį (b. l. 36), nurodė, kad dėl abdukcijos buvo kreiptasi praėjus ne 2-3 dienoms, ne iš karto po įvykio. Jeigu tie sužalojimai įvyko įvykio metu, tai per visą tą situaciją, kai jį pargriovė, jis (R. M.) bandė jam smūgiuoti tiek į veidą, tiek į kitas kūno vietas, gal kai vyko tos grumtynės, jis ir susižeidė. Neigia faktą, kad šuo užpuolė nukentėjusiąją su šuniuku. Nematė įvykio, kad jo šuo būtų pribėgęs prie moters. Jo abu šunys yra taikūs ir socializuoti, turi sertifikatus, kur jie socializavosi su kitais šunimis. Netikėjo, kad procesas pasieks teismą, gavus šaukimą atvykti į teismą, išėmė šuns abdukciją. Pareigūnai žinojo, kad buvo užpultas šuo. Nežino, kodėl pareigūnai neklausė ir neprašė parodyti šuns. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnai nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai. Jeigu jis nebūtų provokavęs konflikto, jo šuo nebūtų į tai sureagavęs ir atsakęs. Pats asmeniškai į jokį konfliktą nesivėlė, jo neprovokavo, o buvo pats agresyviu bendravimu ir įžūliu elgesiu išprovokuotas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes sumos kosminės ir nėra jokių įrodymų, kad būtų drabužiai apgadinti, nėra čekio dėl medicininių išlaidų.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. 2020 m. kovo 13 d. apie 16 val. jis išėjo iš namų su savo šunimis. Abu jo šunys negrynaveisliai, mišrūnai, turi šunų pasus, kuriuos galės pateikti. Vienas šuo buvo su pavadėliu, o kitas ėjo visą laiką šalia. Ėjo be pavadžio, nes yra dresuojamas ir klauso komandų. Pamatė, kad į jo pusę ateina agresyviai nusiteikęs vyras, pamatė, kad šis ateina agresyvus iš šio eisenos ir žvilgsnio. Vyras tik priėjęs prie jo iš karto pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, gąsdinti, vyras pasakė: „bliat, arba pririšk savo šunį, arba suspardysiu jam galvą“. Į ką visiškai nesureagavo, galvojo, kad ramiai praeis pro tą vyrą. Tada nuėjo su savo šunimis taku. Vyras vis tiek neatstojo nuo jų, pradėjo artintis prie jo šunų. Vyras ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, prasivardžiavo. Sustojęs paklausė vyro, kas šiam darosi, ar šis gali nusiraminti, į ką vyras atsakė: „tu ką kietas su savo šuniu?“. Pagalvojo, kad nekreips dėmesio ir toliau nueis. Jam einant su savo šunimis nuo vyro, pastarasis ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada paėmė pavadį ir abu savo šunis pririšo prie medžio. Jis norėjo ramiai pasikalbėti su tuo vyru, bet vyras nenorėjo nieko aiškintis, o suspaudęs kumščius ėjo link jo agresyviai nusiteikęs, pradėjo mosikuoti savo rankomis, kelis kartus užkabino jį savo rankomis. Pamatė, kad nieko čia nebus ir reikia tiesiog nueiti nuo šito psichiškai nestabilaus vyro, todėl jis tik ištiesė prieš save savo rankas ir taip jį nustūmė nuo savęs. Tada grįžo prie medžio ir pradėjo atrišinėti savo šunis, nes norėjo kuo greičiau nueiti iš tos vietos. Tuo metu kai jis atrišinėjo šunis, minėtas vyras nei iš šio, nei iš to įsibėgėjęs pribėgo ir koja spyrė A. N. šuniui į snukį, taip nuskėlė jam dantis. Pastūmė tą vyrą nuo savo šuns ir vyras nugriuvo ant žemės, tuo metu pamatė, kad jo šuo pasileido nuo pavadėlio ir pribėgo prie minėto vyro, norėdamas apginti šeimininką, griebė minėtam vyrui už rankos. Nenorėjo, kad būtų dar daugiau nemalonumų, todėl atitraukė savo šunį už pavadėlio nuo minėto vyro ir ėmė eiti toliau nuo jo, nes suprato, kad konfliktas taip nesibaigs. Minėtas vyras ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad jį nužudys, grasino susidorojimu. Tuo metu prie vyro pribėgo moteris, kaip suprato, tai buvo šio žmona, ši pradėjo raminti vyrą. Kiek suprato, ta moteris buvo įvykio vietoje, tačiau stovėjo atokiau, todėl iš pradžių šios nematė, ta moteris buvo iš pat pradžių atokiau nuo minėto vyriškio, kuris tik pamatęs jį su šunimis jau ėjo agresyviai nusiteikęs. Ta moteris turėjo ant rankų mažą šuniuką, bet tai pamatė tik tada, kai ši jau atėjo ir ramino savo vyrą. Nuo pat konflikto pradžios moters nematė ir jo šunys tikrai nieko nepuolė, nei moters, nei ant jos rankų turėto šuniuko, nes ši visą laiką stovėjo toli nuo jo ir minėto vyro. Kai moteris bandė raminti savo vyrą, paėmė savo šunis ir nuėjo link Sausio 13-osios gatvės, girdėjo, kad moteris telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Traukėsi, o minėtas vyras niekaip nenorėjo palikti jo ramybėje, ėjo iš paskos ir toliau grasino. Prie gatvės pamatė policijos pareigūnus, prie kurių priėjo. Net ir prie policijos pareigūnų, tas vyras niekaip negalėjo nusiraminti, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, du kartus jį apspjovė, prie pareigūnų grasino jam susidorojimu, į policijos pareigūnų raginimus nusiraminti nereagavo, o atvirkščiai užsipuolė ir pačius pareigūnus, o būtent pradėjo juos gąsdinti Ministerija, kaltino, kad pareigūnai nekompetentingai dirba, nors iš tikrųjų pareigūnai nieko jam blogo nepadarė, o tik bandė jį raminti. Jis supyko, kad pareigūnai nepalaikė jo pusės. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą, kurį atvykusi apžiūrėjo minėtą vyrą ir išvežė jį į ligoninę. Po to, kai minėtą vyrą išvežė į ligoninę, prie policijos pareigūnų pasikalbėjo su moterimi, kuri pati pripažino, kad jeigu jos vyras nebūtų taip agresyviai nusiteikęs prieš A. N., tai jokio konflikto nebūtų, jie paprasčiausiai prasilenktų ir tiek. Policijos pareigūnai palydėjo moterį. Vėliau bendravo su kitu policijos pareigūnų ekipažu, kuris irgi atvyko į įvykio vietą, ir parašė jiems pareiškimą dėl minėto vyro netinkamo elgesio. 2020 m. balandžio 15 d. iš policijos komisariato gavo atsakymą į savo pareiškimą, kad R. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo surašytas protokolas ir jis gavo baudą. Po 2020 m. kovo 13 dienos įvykio, kai jį ir jo šunį užpuolė R. M., ir jis ir jo šuo buvo šoko būsenoje. Šuo iki šiol baikščiai reaguoja į svetimus žmones (b.l. 84, 85). Teismo posėdžio metu A. N. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų teisingumą.
Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, anksčiau jo niekada nematė. Nukentėjusysis R. M. yra jos sužadėtinis. Kovo 13 d. po 15 val. išėjo pasivaikščioti su R. M. ir savo mažu dekoratyviniu šuniuku, kuris buvo ant pavadėlio. Ėjo pro darželį „Č.“ link miškelio, esančio prie televizijos bokšto. R. ėjo šiek tiek pirmesnis, o ji su šuniuku atsiliko. Tuo metu pamatė iš dešinės pusės atbėgant palaidą didesnį šunį be antsnukio. Kadangi jie jau yra nukentėję nuo didelio šuns, labai bijo palaidų šunų, todėl labai išsigando, juto grėsmę, nes šuo galėjo įkąsti. Pamačiusi atbėgantį šunį, iš karto paėmė savo šuniuką į rankas, o pribėgęs palaidas šuo artėjo link jų šuniuko, šokinėjo ant jos. Kadangi šuns nepažįsta, nežino, kaip jis nusiteikęs, pasakė R., kad bijo. Kai R. pamatė ateinantį A. N. su kitu šunimi, kuris buvo ant pavadžio, bet be antsnukio, jis jo paklausė, ar čia jo šuo ir paprašė pririšti palaidą šunį. A. N. patvirtino, kad tai jo šuo ir pasakė: „o kas jeigu nepririšiu? Kas bus?“. Jie pasakė, kad to šuns bijo, yra nukentėję. Jie anksčiau yra patyrę įvykį, kai juos užpuolė šuo, todėl dabar kitaip reaguoja į šunis. A. N. pasakė, kad jam neįdomu, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. R. M. pradėjo jį drausminti, kilo konfliktas, A. N. pradėjo naudoti fizinę jėgą prieš R.. Tuo metu jo šuo, kuris buvo su pavadžiu, buvo pririštas prie stendo, o tas kitas – lakstė aplinkui. A. N. puolė R., R. gynėsi. A. N. nuėjo prie pririšto šuns ir jį atrišo. Tada tas šuo, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, nes tikriausiai šunys jaučia šeimininko įtampą, artėjo prie R., o R. M., gindamasis, įspyrė šuniui vieną kartą. R. spyrė šuniui gindamasis, bijodamas, kad tas šuo jį puls, o A. N. tuo metu jam smūgiavo. R. M. smūgiuota kumščiu į galvą kokius 5 kartus. Tada šuo įkando R. į dešinę ranką, į koją, į kurią neatsimena, į nugarą, t. y. į stuburo juosmeninę dalį ir taip jį parvertė ant žemės, o A. N. tuo metu R. M. spardė kojomis kokius 8 kartus. Visą laiką pati nuo R. M. buvo 4-5 m. atstumu, nes bijo svetimų šunų. Po to A. N. pasišalino iš įvykio vietos. Kai tik prasidėjo konfliktas, ji paskambino Nr. 112. Tada privažiavo policijos pareigūnai ir prie K. viešbučio sustabdė A. N. su dviem šunimis. Kai buvo prie pareigūnų, jie prie policijos pareigūnų automobilio stovėjo arčiau, kaltinamasis toliau. R. buvo streso būsenoje, o A. N. dar „varė“ ant jo, jį provokuodamas žodžiais „aš tave surasiu“, „aš tave uždaužysiu“, „tau putos eina“, „tu“ vienoks ar kitoks. R. atsikirto, nes jis buvo streso būsenoje, sukandžiotas, apspardytas. Po to atvyko greitosios pagalbos automobilis ir išvežė R. į ligoninę. A. N. sako, kad jie atseit pasikalbėjo, kad jeigu R. nebūtų toks nervuotas, to būtų buvę galima išvengti, bet tokio pokalbio tikrai nebuvo. Po to sekė perrišimai, skiepai, karantinas ir t.t. Nesupranta, ar liudytojais apklausti policijos pareigūnai neprisimena tiksliai, ar maišo su kažkokiu kitu įvykiu, nes policijos patruliai teigia atvykę į įvykio vietą, bet įvykio vieta buvo maždaug 1 km atstumu nuo aikštelės, į kurią atvyko policijos pareigūnai. Policijos patruliai teigia, kad jie pirmi prie jų priėjo, tačiau pirmasis priėjo kaltinamasis, ką jis ir pats pripažįsta. Galimai per tą laiką, kol jie priėjo, kaltinamasis išdėstė savo įvykio versiją, tarsi jis būtų nukentėjęs, nes policijos patruliai jų neapklausė ir nesurašė įvykio protokolo. Policijos patruliai sakė, kad R. M. rėkė ir buvo neadekvatus, bet jos, kaip gydytojos nuomone, adekvatumą tiksliau įvertino medikė, kuri turi atitinkamą kompetenciją. Medikė teigė, kad R. M. buvo susijaudinęs, bet ne neadekvatus. R. M. sužalotas dar sugebėjo pasirūpinti ir ja, t. y. greitosios medicinos pagalbos automobilyje paprašė policijos pareigūnų, kad ją būtinai palydėtų namo, nes įvertino galimai jai pavojingą aplinką. Policijos patruliai teigė, kad kaltinamasis visą laiką buvo ramus, bet kažkodėl patys pripažino, kad ramino kaltinamąjį. Į klausimą, kodėl reikia raminti „ramų asmenį“ policijos pareigūnai atsakyti negalėjo. Policijos patruliai teigė, kad nematė išorinio smurto žymių, bet medikė pasakė, kad R. M. striukė buvo išpurvinta, o pats kaltinamasis pripažino, kad R. M. parvertė ant žemės. Išorinio smurto žymes nustatė abdukcijos metu atsakingas asmuo. Policijos pareigūnai teigė, kad ji buvo šviesiais plaukais, bet ji tada buvo juodaplaukė. Kaltinamasis iki šiol teigia, kad nesupranta, kodėl jai suteiktas nukentėjusios statusas. Nori paiškinti, kad penktadienį, po intensyvios darbo savaitės ji kartu su R. M. bei jų tvarkingai pririštu šuniuku išėjo pasivaikščioti, bet tai baigėsi stresu, baime, bejėgiškumu, kai daužomas ir kandžiojamas artimas žmogus už nieką, vien dėl to, kad paprašė pririšti šunį, žaizdų dezinfekavimu, perrišimais. Pati po įvykio buvo labai susijaudinusi, jai drebėjo rankos ir pan. Po prieš R. M. panaudoto smurto jam paūmėjo nugaros skausmai - reikėjo pagalbos net apsitarnaujant: prausiantis, rengiantis ir pan. Artimam žmogui nėra sunku padėti, bet visų šitų problemų buvo galima išvengti, jei kaltinamasis ir jo šuo nebūtų sužaloję R. M.. Įvykio vietoje konfliktas prasidėjo nuo kaltinamojo nenorėjimo, nesugebėjimo suprasti kitų žmonių, kurie tiesiog paprašė pririšti šunį, nes jie jo bijo, bet kaltinamasis pareiškė, kad jam neįdomu, vienodai, „pochui“. Tikėjosi iš kaltinamojo atsiprašymo ir kad išmoks po šio įvykio empatijos, atjautos, todėl nereiškė civilinio ieškinio, nes jos tikslas buvo ne finansiškai jį nubausti; finansinius nuostolius kaltinamasis tegul atlygina R. M., tačiau po kaltinamojo parodymų ir suabejojimo jos, kaip nukentėjusios statusu, suprato, kad jis dėl šio įvykio nesigaili ir nieko neišmoko, nepadarė išvadų. Teismo prašo priimant sprendimą atsižvelgti į šias pastabas ir paminėtus faktus.
Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, su nukentėjusiąja yra sužadėtiniai. Su E. nutarė pasivaikščioti pamiškėje ir išėjo su dekoratyviniu šuniuku. Ėjo link miškelio prie bokšto. Kilo į kalną, jis ėjo tolėliau į priekį nuo jos, o ji už jo su šuniuku, kuris buvo su pavadėliu. Tada pamatė, kad atbėga šuo, kuris buvo be antsnukio. Jis pribėgo prie jo sužadėtinės, kuri paėmusi savo šuniuką ant rankų kėlė jį aukštyn, nes tas atbėgęs šuo šokinėjo, draskydamas jai krūtinę, kad pasiektų jų šuniuką. Tas šuo gana aukštai šokinėjo, nes E. jų šuniuką laikė iškėlusi. Šuo, kuris puolė E., buvo aukštesnis nei pusės metro aukščio. E. labai išsigando. Jis atsisuko ir A. N. pasakė, kad pririštų savo šunį, nes jis palaidas, o jie bijo svetimų šunų ir jau yra nuo jų nukentėję. A. N. atsakė: „o kas jeigu aš nepririšiu?“, lyg iš anksto provokuodamas konfliktą. Jam pasakė, kad jis turi šunis vedžioti pagal visas taisykles, bet jis į jo pastabas nereagavo ir leido šuniui daryti ką nori, o kitą šunį, gal kovinės rūšies, nes jo snukis buvo panašus į kovinio šuns veislę, laikė ant ilgo pavadžio be antsnukio. A. N. pakartotinai paprašius pririšti šunį, jis pradėjo keiktis, įžeidinėjo jį keiksmažodžiais. Priartėjus prie jo, prasidėjo žodžių tirada, A. N. pradėjo jį kumščiuoti, jam smūgiavo. Jam sakė, kad jie nenori jokio konflikto, bet jis darė savo. Prieš tai, kai buvo prie jo priėjęs, jis vieną šunį buvo prisirišęs. Paskui jis atrišo tą šunį. Tas šuo artėjo prie jo, o A. N. buvo agresyvus. Jam į veidą pataikė prieš atvesdamas šunį. Kaltinamajam nesudavė jokių smūgių, tik bandė gintis. Kai atbėgo šuo, nuo savo sužadėtinės buvo 4-5 metrų atstumu. Tas šuo irgi buvo agresyviai nusiteikęs, nes šunys jaučia šeimininką. Gindamasis nuo abiejų, t. y. ir A. N., ir šuns, spyrė šuniui, nes nelaukė, kol jį sukandžios. Kur pataikė, nežino. Tada šuo griebė jam už dešinės rankos dilbio, jis bandė išsisukti, paskui griebė už kitos rankos, paskui A. N. jį daužė, tada šuo kando jam į nugarinės dalies stuburo sritį ir kažkaip jį parvertė. Jį griovė daugiau šuo, bet ir šeimininkas jį vertė ant žemės. Nukrito, bandė gintis nuo to šuns. Šuo jį kandžiojo, o A. N. jį toliau spardė. Jis įspyrė jam į kaktą, į galvą, į koją, ant kojos buvo didžiausia mėlynė. Jam sudavė mažiausiai nuo 5 iki 8 smūgių. Kai draugė pradėjo šaukti, jis pasišalino paėmęs savo šunis. Jis pasakė, kad kviečiam policiją, o A. N. nieko neklausė ir pasišalino link K. viešbučio. Tuo metu draugė palaikė ryšį su pareigūnais, kurie prašė nurodyti kryptį, kur nuėjo A. N.. Jie koordinavo jo ėjimo kryptį ir kažkur už kilometro policijos pareigūnai jį sulaikė. Jie priėjo prie pareigūnų. Pats stipriai kraujavo, buvo streso, šoko būsenoje. Pareigūnai jam suteikė pirmąją pagalbą, papurškė dezinfekantais rankas, nes rankos stipriai kraujavo, o A. N. stovėjo nuo jų kažkur 10 m. atstumu ir jam grasino. Nuo pat pradžių A. N. provokavo konfliktą. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir jį terorizavo prie policijos pareigūnų. Sakė, kad jį suras ir jį iš p... (vartojo necenzūrinius žodžius). Žemino jį sužadėtinės akivaizdoje, keikėsi prie pareigūnų necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai jo neramino. Tada labai pradėjo reikštis pareigūnas V.. Jį pareigūnas pradėjo raminti, nes matė kokioje yra būsenoje. Sakė pareigūnams, kad reikia raminti A. N., bet jie jo nedrausmino. Patį pareigūnas nubaudė 15 eurų bauda, nes pavartojo keiksmažodžius (ją vėliau sumokėjo). Savo kaltę dėl keiksmažodžių pavartojimo pripažino, nes A. N. jį puolė, A. N. pasiuntė ir pareigūnas tai užfiksavo. Kitas pareigūnas jam suteikė pagalbą, o V. sėdėjo mašinoje ir jį nubaudė. Kaip paaiškėjo teisme, atvykę pareigūnai buvo ne viešosios tvarkos policijos patrulių ekipažas, o kelių policijos rinktinės pareigūnai, kurių funkcijos ir darbas skiriasi darbo specifika, dėl to kelių patruliai nėra pasiruošę tinkamai reaguoti ir įvertint tokius įvykius kaip šis, ką ir patvirtina toliau išdėstyti įvykio faktai. Pareigūnai, liudydami tesime, konstatavo, kad šio įvykio iškvietimą jie priėmė iš 112 pagalbos centro ir atvyko tik dėl to, kad buvo vietoje, esančioje netoliese nuo besišalinančiojo iš įvykio vietos kaltinamojo A. N.. Šie pareigūnai jau po įvykio nekompetentingai atliko savo pareigą, t. y. jų, kaip nukentėjusiųjų, neapklausė, nesurašė pareiškimų, paaiškinimų. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad teismo posėdyje prokuroro apklausiamas pareigūnas liudytojas A. M. į klausimą, kodėl jis su kolega V. neapklausė nukentėjusiųjų, nieko negalėjo atsakyti ir tiesiog tylėjo. Pareigūnai nenorėjo reaguoti į jų daugkartinius prašymus sudrausminti netoliese stovintį, jų adresu besikeikiantį, jo orumą žeminantį, grasinantį jį vėliau surasti ir susidoroti, kaltinamąjį A. N.. Pareigūnai, liudydami teisme arba sumaišė, ar neprisiminė įvykio aplinkybių, painiojosi, kas po įvykio prie jų priėjo pirmi - ar kaltinamasis, ar nukentėjusieji; vienas pareigūnas vienaip sakė, kitas - kitaip. Kažkodėl policijos pareigūnai, liudydami teisme, nepaminėjo (nuslėpė) svarbų įvykio faktą, kad jiems priėjus po įvykio, jis kelis kartus pasakė, kad yra ne tik sukandžiotas šuns, bet ir jo šeimininko sumuštas, t. y. prieš jį buvo panaudota jėga, smurtas, ką liudija teismui pateiktos nuotraukos, kuriose matomos kaktoje smurtavimo žymės, kraujosruvos. Taip pat tą patvirtina nustatytos tesiminės ekspertizės išvados - smurtavimo žymės kitose kūno vietose. Pareigūnai negalėjo nematyti smurto žymių ir tai svarbus faktas byloje. Policijos patruliai nematė pirminės įvykio ištakų eigos, nes jų ten ir nebuvo, o liudydami teisme prieš jį rėmėsi jo, tada buvusio stresinės būklės matymu, dėl savo neprofesionalumo neįvertinę žmogaus būklės po ką tik patirto smurto, fizinių kančių arba tai tiesiog šališkumas kaltinamojo naudai, nes kol jis su sužadėtine, sumuštas A. N. ir sukandžiotas jo šuns priėjo iki pareigūnų, A. N. jau buvo spėjęs išdėstyti patruliams savo įvykio „versijas“, o jie jų, nukentėjusiųjų, bei kas ir kaip jiems nutiko, nebenorėjo girdėti. A. N. „griebėsi šiaudo“, nuteikdamas pareigūnus neaiškiomis įvykio versijomis, kad išvengtų atsakomybės dėl savo brutalių ir neteisėtų veiksmų įvykio metu. Iš paties nukentėjusiojo nebuvo paimtas joks pareiškimas. Paskui buvo iškviesta greitoji pagalba, jam suteikta med. pagalba, nes labai stipriai kraujavo rankos. Atvykus į ligoninę medikai visas žaizdas pamatė, kai nusirengė striukę. Paskui po ligoninės skambino į 112 ir klausė, kur jam rašyti pareiškimą dėl įvykio. Jie dar nusistebėjo, kad nepaimtas pareiškimas, nurodė Ševčenkos g. ir ten nuvykęs parašė pareiškimą, jame pareiškė, kad būtų keliama byla. Kitą dieną po įvykio skambino į teismo medicinos ekspertizės centrą. Ten ne iš karto papuolė, nes turėjo būti užduotis iš policijos ir buvo karantinas. Kada jie jam pasakė, tada ir nuvyko. Jam buvo konstatuoti smūgiai į galvą, į koją, viskas yra užfiksuota. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 260 eurų sumai ir dėl moralinės žalos 2000 eurų sumai palaiko pilnai. Turtinę žalą sudaro sugadinta avalynė: buvo sudraskyta jo bato priekinė pusė, sugadintas ir suplėšytas megztinis, marškinėliai, striukė. Marškinėliai ir striukė buvo perkasti kiaurai, suplėšyta džinsinių kelnių kairės nugarinės pusės sėdmens sritis. Taip pat jie turėjo medicininių išlaidų, nes reikėjo naudoti dezinfektantus, tvarsčius. Rūbų kvitų neturėjo, nes jie nebuvo naujai pirkti. Kadangi jo sužadėtinė yra gydytoja, tai jie tvarsčius, dezinfektantus turėjo namuose, bet juos įgijo iš savo lėšų. Moralinę žalą vertina 2000 eurų suma, nes jau anksčiau buvo nukentėję nuo šunų ir labai jų bijo, o šis stresas dar labiau paskatino jiems baimę, dabar vengia uždaresnių vietų. Tuo metu, kai juos puolė kaltinamojo šuo, jautė, kad tas šuo galėjo jam perkąsti gerklę. Jam liko randai ant rankų, nugaros dalyje. Įvykio aplinkybes geriau paaiškino teisme, nes įvykio metu buvo streso būsenoje ir visas kraujuojantis. Jo vertinimu, pasakodamas įvykio aplinkybes, kaltinamasis A. N. daug kartų keitė parodymus, painiojosi, jo parodymai teisme neatitiko ikiteisminio tyrimo įvykio parodymų, kurių atitikties negalėjo suprasti nei teismas, nei prokuroras, nei nukentėjusieji, nei kiti teismo dalyviai. Iš to galima numanyti, kad kaltinamasis, teikdamas parodymus, melavo, klaidindamas teismą. Byla galėjo nepasiekti teismo, jei nagrinėjamo įvykio pradžioje kaltinamasis A. N., įvykio vietoje iš jų gavęs pastabų dėl savo netinkamo elgesio, būtų sureagavęs, pririšęs ir sutramdęs savo šunis, puolančius parke vaikštinėjančius žmones, palankiai sureaguotų į jų pakartotinius prašymus, kad jie anksčiau yra labai išsigandę ir nukentėję nuo užpuolusio kovinio šuns, bet kaltinamasis spjovė į visa tai, tardamas „man pochui“, pradėjo įžūliai elgtis, keiktis, žeminti, grasinti, o galop smurtavo ir prieš jį panaudojo fizinę jėgą, sukėlė konfliktinę situaciją, ko pasėkoje patyrė fizines kančias, traumas, dėl kurių buvo priverstas karantino metu vaikščioti į gydymo įstaigas, gydytis. Sužadėtinė įvykio metu buvo stipriai išsigandusi, pats patyrė didelę moralinę žalą, dėl kurios pasekmės jaučiamos lig šiol, taip pat turtinę žalą, pagrįstą įrodymais teismui. Teismo prašo, priimant sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertinti kaltinamojo A. N. veiksmus, kad šis asmuo ateičiai pasidarytų išvadas, t. y. nesmurtautų, nes neturi teisės net paliesti žmogaus, elgtųsi tinkamai, būdamas viešoje vietoje tarp žmonių ir su savo augintiniais. Teismo prašo iš kaltinamojo A. N. išieškoti ir priteisti dėl kaltinamojo kaltės jam padarytą moralinę ir turtinę žalą.
Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko iš proceso dalyvių nepažįsta. Įvykis įvyko 2020 m. kovo mėn., tikslios datos ir laiko nepamena. Buvo gautas pranešimas, kad prie viešbučio Sausio 13-iosios g. žmogų apkandžiojo šuo. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad vaikštant parke jį užpuolė šuo ir įkando į ranką, kaltininkas su šuniu kažkur netoliese. Bendraujant pastebėjo vyrą, kuris ėjo link jų. Iš to vyro, kuris buvo su šunimi, sužinojo, kad jį užpuolė vyras. Pranešėjas buvo labai agresyvus tiek jų atžvilgiu, tiek to jaunuolio su šunimis: nuolat jį užgauliojo, grasino, kad užmuš, spjaudėsi. Vyrui buvo sužalota ranka, buvo rankos įdrėskimai. Jie sutvarstė asmens, kuris juos kvietė, ranką: jis papurškė R. M. ranką dezinfektantu ir davė servetėles iš bagažinės. Nukentėjusysis buvo labai agresyvus, nes šunys buvo vedžiojami be antsnukio. Pradžioje apklausė nukentėjusįjį. Jie aiškinosi aplinkybes pradžioje iš žodžių. Kai pasirodė kaltinamasis, nukentėjusysis pradėjo šaukti, vadinti jį visokiais žodžiais. R. M. buvo agresijos priepuolis ir jis sakė, kad policijos pareigūnai su kaltinamuoju yra pažįstami, susitarę. Gal nukentėjusysis buvo agresyvus, nes susijaudino nuo įkandimo. Iš A. N. buvo paimtas pareiškimas. A. N. nebuvo sužalotas. Iš visų susiklosčiusių aplinkybių buvo matyti, kad A. N. buvo užpultas. Matė nukentėjusiojo sužalojimus. Kur buvo sužalojimai, neatsimena, prašo remtis tarnybiniu pranešimu. Iškvietė greitąją, jai atvykus, nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Prie jų buvo priėjusi šviesiaplaukė moteriškė ir pasakė, kad asmuo yra karštakošis ir nekreiptume į jį dėmesio. Kai nukentėjusįjį išvežė greitoji pagalba, jie paklausė moteriškės, ar reikėtų ją pavežti, bet ji pasakė, kad gyvena netoli.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaitytas P. V. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 13 d. apie 16.14 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Sausio 13-osios 10, Vilnius, Karoliniškių sen., Vilniaus m. sav., prie darželio „Č.“ pusės pranešėją užpuolė vyras su palaidais dviem šunimis, apstumdė, smūgiavo. GMP atsisakė. Sujungta su VPK prie TV bokšto. Atvykus minėtu adresu, buvo pastebėtas asmuo, atitinkantis nurodytus požymius, kuris vedžiojo du šunis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. N., kuris paaiškino, kad vedžiojant šunis prie TV bokšto, aplinkui žmonių nebuvo, staiga prie jo priėjo iš matymo nepažįstamas žmogus ir pasakė, kad tuoj suspardys jį ir šunis, pradėjo grasinti ir spyrė vienam iš šunų iš kojos į snukį, ko pasėkoje šuo pasidarė agresyvus ir gindamasis nuo užpuoliko stvėrė jam už dešinės rankos. Bendraujant su minėtu asmeniu, prie tarnybinio automobilio į juos kreipėsi nukentėjęs asmuo R. M., kuris paaiškino, kad yra pranešėjas ir jį prie TV bokšto apkandžiojo šuo, kuris priklauso A. N.. Asmeniui buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, dezinfekuota žaizda ir duotos servetėlės. Bendraujant su konflikto dalyviais, prie tarnybinio automobilio R. M. buvo labai agresyviai nusiteikęs jų ir A. N. atžvilgiu, elgėsi neadekvačiai, būdamas viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje pradėjo garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėdamas A. N., spjaudinėdamas ant jo ir grasindamas jam fiziniu susidorojimu, į jų raginimus nusiraminti nereagavo. Įspėjus R. M., kad jeigu nenusiramins, jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nedidelį chuliganizmą, asmuo dar labiau pasidarė agresyvus, paprašė parodyti tarnybinį pažymėjimą, jam parodžius, jis pasakė, kad policijos pareigūnai melagiai ir pagrasino, kad kreipsis į Ministeriją, kad būtų atleistas, neva su jo skriaudiku yra pažįstami ir draugai. GMP brigada (duomenys neskelbtini) nukentėjusį išsivežė į Lazdynų RVUL. Iš A. N. buvo gautas pareiškimas (b. l. 18). Teismo posėdžio metu liudytojas P. V. patvirtino pagarsinto tarnybinio pranešimo teisingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepamena, nukentėjusiuosius pamena geriau. Dirbo su porininku P. V. pagal priemonių planą. Jeigu dirba pagal priemonių planą, į iškvietimus nereaguoja, bet jeigu yra A lygio iškvietimas, į iškvietimus turi reaguoti. Patruliavo Karoliniškėse ir gavo iškvietimą, kad įvyko konfliktas tarp žmonių prie viešbučio „K.“, nukentėjusieji buvo užpulti šuns. Už poros minučių jau buvo įvykio vietoje. Nepamena, kas pirmas priėjo prie jų: ar kaltinamasis, ar nuketėjusieji. Ten laukę nukentėjusieji paaiškino, kad juos užpuolė vyras su šunimis ir nurodė, kuria kryptimi nuėjo tas asmuo. Link jų ėjo kaltinamasis. Jie jį pasitiko, prisistatė ir buvo paprašyta abiejų pusių paaiškinti, kas įvyko. Tada kaltinamasis pririšo savo šuniukus prie tvoros ir išsiaiškino, kad kaltinamasis vedžiojo du šunis be antsnukių ir gavo pastabą iš nukentėjusiojo, kad turėtų uždėti antsnukius. Dėl to įvyko tarp jų konfliktas. Kaip paaiškino kaltinamasis, jį užpuolė nukentėjusysis, trenkė jam. Dėl to kovinis šuo užpuolė nukentėjusįjį ir jam įkando. Buvo iškviesta greitoji, apžiūrėjo nukentėjusįjį ir išvežė į ligoninę apžiūrai. Jam atrodo, kad nukentėjusiajam buvo apibrozdinta ranka. Jie ją lyg dezinfekavo, lyg užbintavo, kol atvažiavo greitoji. Jų akivaizdoje nukentėjusysis buvo labai agresyvus. Nukentėjusysis spjaudėsi, rėkė, kaltinamąjį užgauliojo visokiausiais žodžiais. Pareiškimą jie paėmė iš kaltinamojo, nes jį užpuolė ir jam trenkė. Kodėl taip įvertino situaciją – nežino. Buvo sudrausminti abu asmenys: nukentėjusysis buvo sudrausmintas kelis kartus, kaltinamajam irgi buvo pasakyta nusiraminti. Kiek pamena, kaltinamasis elgėsi ramiai, tik atsakydavo keliais žodžiais, o nukentėjusysis elgėsi agresyviai, spjaudėsi, sakė, kad jį užmuš ir pan. Kokia buvo nukentėjusiojo pozicija – nepamena. Kitas tarnybinis automobilis neprivažiavo. Jo porininkas surašė tarnybinį pranešimą, o paimtą pareiškimą nuvežė į Vilniaus apskrities VPK.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų asmeniškai nepažįsta. Pavasarį, tikslios datos nepamena, buvo iškvietimas, kad Sausio 13-sios g. yra apkandžiotas žmogus. Atvykus į nurodytą vietą, gatvėje stovėjo policijos ekipažas ir buvo du vyrai ir moteris. Vyras, kuris prisistatė kaip nukentėjusysis, pasakė, kad vedžiojant šunį, jį užpuolė nepažįstamo žmogaus šuo ir jį apkandžiojo, sužalojo. Ji yra greitosios darbuotoja ir jai aktuali nukentėjusiojo žmogaus būsena. Kai atvyko, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, emocionaliai, greitakalbe kalbėjo apie tą visą situaciją, jokių necenzūrinių žodžių negirdėjo. Nukentėjusysis pasakė, kad jam sužalota ranka. Sužalotam asmeniui buvo apkandžiota dešinė ranka ir matėsi vizualiai šuns įkandimo žymės ir buvo išpurvinta striukė. Ant nukentėjusiojo rankos buvo viena gilesnė žaizda ir keletas kitų žaizdų. Kai jis atsisėdo į automobilį, bintavo vieną gilią dilbio srityje žaizdą, o gretimai smulkesnių žaizdų neskaičiavo. Bintuojant jam sužalotą ranką, jis skundėsi, kad jam skauda juosmens sritį. Striukės atkėlus neapžiūrėjo, jos nebuvo nuėmusi, nes tai pasakė tik atsisėdęs. Nukentėjusįjį nuvežė į priėmimo skyrių Lazdynų poliklinikoje ir jam pasakė, kad jis pasakytų visus sužalojimus. Tas šuo, kuris apkandžiojo žmogų, tiek prie jų, tiek prie pareigūnų buvo be antsnukio. Antsnukis buvo po kaklu, o ne ant nasrų. Nukentėjusysis pareigūnų prašė, kad moterį nuvežtų į namus.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, vaizdo kamerų joje ir jos prieigose nėra, pėdsakų arba objektų, galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką neaptikta (b.l. 12 - 16).
Iš 2020 m. kovo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 903/2020(01) matyti, kad R. M. nustatyta kastinė žaizda su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse bei nugaros juosmeninėje dalyje, bei odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryti paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. kovo 13 d.), kas visumoje įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų R. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34 - 36).
Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti pateikta pokalbio informacija nukentėjusiųjų su BPC: 2020_03_13_16-14-19_37067612133 ir 2020_03_13_18-48-28_37067612133. Garso įrašuose užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau - BPC) ir pranešėjų: moters (toliau - M) ir vyro (toliau - V) pokalbiai.
Garso įraše pavadinimu 2020_03_13_16-14-19_37067612133 girdima:
V: ir kitą, pabūkit liudytoju, aš policiją iškviesiu
M: žodžiu, mes čia vaikščiojom prie televizijos bokšto, žmogus vaikščiojo su palaidais šunim, paprašėm pririšti tai pyksta ir vyksta konfliktas
BPC: supratau, prie darželio „Č.“, ten tas vyriškis, agresyvus šuo pas jį tenais?
BPC: nesimuša jisai ten, nepuola ant jūsų dabar, tas žmogus
M: nu taii jie čionai jau pradėjo daužytis, žodžiu
M: jo
BPC: supratau, nedėkit ragelio, sujungsiu su policija, nurodysit požymius, kad nepasišalintų, gerai?
M: mmm
M: baikit, R., baik, baikit….ar tu baigsi….ar tu nematai, (neaiškūs žodžiai... ) kad ir vėl būtų su šuniu, baik, baik, baikit, (garsiai rėkiami neaiškūs žodžiai)
fone girdisi šuns cypimas
Policija (toliau - P): kalbėkit prašau su policija
M: sakau, mus užpuolė šuo palaidas prie „Č.“ darželio, aš negaliu nufotkint, aš su policija šneku
V: greičiau policiją kviesk
P: (duomenys neskelbtini), V., Sausio 13-tosios 10 konfliktas, užpuolė pranešėją asmuo su palaidu šuniu
M: su dviem šunim
P: įvyko konfliktas, čia ne pas mane, nežinau, anoj pusėj
P: tuoj privažiuos patrulis, tai žiūrėkit tada, sakykit kas ten kur vaikšto šalia, ekipažai yra
P: mišką?
M: taip, vienas šuo pririštas, kitas palaidas
P: prie darželio „Č.“, kur šalia G., atsiprašau televizijos bokšto
M: savininkas su raudona kepure ir kuprine juoda, o bliamba, jau ranka prakabinta, nu supratau, prakando šuo ranką, ojj
P: (duomenys neskeltbini) V. jūs šalia esat, galit pasijungt irgi? Sausio 13-tosios „Č.“, prie bokšto darželis, už jo yra pranešėja, apkandžiojo palaidas šuo, konfliktas su šeimininku vyksta dabar
P: koks ten tas asmuo, dabar jūs jį matot, ar jisai čia kalba, ar ne?
V: ne, raudona kepurė, kepurė raudona, striukė tamsi, du šunys, vienas toksai kaip buldogas, man perkando ranką, jis užleido tą šunį, o kitas palaidas
P: du šunys, vienas panašus į buldogą, asmuo su tamsia striuke, raudona kepure
V: mes prie „K.“ lauktume, čia „K.“ kur viešbutis policijos ekipažą
V: ne mes kolkas dar einam prie arti a arčiau „K.“ viešbučio, dar nepamatėm
V: O jie privažiavę jau taip, patruliai?
P: nu jie tuoj privažiuos iš kitos pusės, dabar jau turėtų būt
V: žinokit ranką perkando, dabar šalinasi kažkur link „ K.“ viešbučio pusės
P: kažkur aplink „K.“, „M.“ turėtų būt, įtariamasis su dviem šunim, supratau, tai patruliai privažiavo, tai ar matot jį
V: ne, mes artėjam prie „K.“ viešbučio, tegu jie priartėja prie Sausio 13-osios arčiau čia bokšto pusės, mes juos iškart sutiksim, pamatysim, aj va va jūs pravažiavot, aš einu su geltona striuke, jūs pravažiavot, patrulis
P: sakė pravažiavot, matė jus, įtariamąjį kol kas dar bando sulaikyt kitas patrulis
V: supratau
P: tuoj ir privažiuos prie jūsų ten du patruliai
V: dėkui
P: tvarkoj, iki
Garso įraše pavadinimu 2020_03_13_18-48-28_37067612133 girdima:
BPC: 112
V: Labas vakaras
V: Sakykit prašom, norėčiau paklausti, čia buvo užpuolęs mane šiandien šuo, sukandžiojo, po to šeimininkas dar sumušė, mane nuu.. šunį kai šuo jo nuvertė mane, ir šitą dabar čia kreipiausi į ligoninę dėl visų traumų, sužalojimų ir sakykit prašom, kur aš čia galėčiau parašyti pareiškimą, kurioj čia vietoj, jeigu gyvenu...
BPC: O tai palaukit tai Jūs, su jumis policija nebuvo susisiekus?
V: Buvo susisiekus, bet kažkodėl jie (neaiškūs žodžiai) man, iš manęs nepaprašė jokio šito pareiškimo, kad parašyčiau, o greitoji
BPC: O tai Jūs, pats savarankiškai važiavot dėl abdukcijos, Jūs abdukciją supratau?
V: Ne ne ne ne, jie iškvietė policininkai, patrulis iškvietė greitąją, nes man labai kraujavo ranka
BPC: O tai policija jum iškvietė greitąją, o tai jie kažkokius dokumentus formino, ar ne?
V: Jie kažką tai rašė, surašinėjo, bet šitą, bet kažkodėl, nuu manęs pareiškimo nepaprašė parašyt kažkodėl, aš nežinau, bet tada tuo metu buvo greitoji atvažiavus, nuu tai greitoji poto mane vežė į greitosios pagalbos ligoninę, tai aš dabar..
BPC: Gerai, tai Jūs užsirašykit policijos numerį, jie Jum pasakys ką ir kur, kaip 8..
V: Tuoj palaukit, palaukit, tuoj išsitrauksiu tušinuką, aš čia lauke randuosi dabar, sekundėlę.........sakykit prašom
BPC: Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas
V: Ir jiems man, ką pasakyti, kad jie man kažkaip tai..
BPC: Nu, tai pasakykit viską, tą ką sakėt nu
BPC: Prašau (b.l. 53, 54).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad greitoji medicinos pagalba adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilniaus m., 2020 m. kovo 13 d. atvyko 16.36 val.; R. M. transportavimo laikas – 16.51 val.; pristatymo į ligoninę laikas – 16.58 val. Kvietimo priežastis – naminių gyvūnų įkandimai (kraujuoja). Kvietėjas – policija. Uždėtas žaizdos tvarstis. Skausmas – 5. Dešinėje rankoje kraujavimas, minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas, nugaroje – skausmas. Pagalbos teikimo protokolas – užpuolimas (b. l. 58-59).
Iš į bylą teismo posėdžio metu pateiktų nuotraukų matyti nukentėjusiojo R. M. sužalojimai, kaltinamasis A. N. su šunimis (abu šunys be antsnukių, vienas jų – su pavadėliu, kitas – palaidas), nukentėjusiojo R. M. drabužių apgadinimai (b. l. 122).
UAB „J.“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad A. N. šuniui A. 2020 m. rugpjūčio 17 d. nustatyta, kad jo kairės pusės viršutinis kandis ir kairės pusės apatinis kandis nulaužti iki dentino traumos (pasak šeimininko) pasėkoje – nekomplikuoti karūnėlės lūžiai (b. l 126).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
Nors kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino nurodydamas, kad jo šuo neužpuolė nukentėjusiosios E. J. su šuniuku, o nukentėjusysis R. M. pats prie jo pradėjo kabinėtis dėl to, jog vienas jo šunų nebuvo pririštas prie pavadžio, agresyviai elgėsi, spyrė jo pririštam šuniui į snukį, todėl A. N., griebė tam asmeniui už pažastų, puolė nukentėjusįjį už pečių, pagriebęs už jų, pakišo koją ir pagriovė ant nugaros, apvertė ant pilvo ir prispaudė kūnu, kad jis negalėtų priešintis ir nepadarytų didesnės fizinės žalos tiek jam, tiek jo augintiniams, ir tik atsilaisvinus šuns pavadžiui, šuo pribėgęs įkando jam į ranką, o R. M. pradėjus šuniui trankyti į galvą, šuo jam dar kartą įkando į ranką, teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, nes jie yra paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, be to, pastebimas ir jų nenuoseklumas viso proceso metu bei kaltinamojo painiojimasis savo parodymuose (pvz., dėl to, ar buvo pririšti abu šunys ar tik vienas, kada pastebėtas nukentėjusiosios šuniukas ir kt.). Teismo ištirti duomenys įrodo, kad A. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai pilnai pagrindžia iš esmės nuoseklūs ir viso proceso metu vieni kitus atitinkantys nukentėjusiųjų E. J., R. M. parodymai, objektyvūs rašytinai bylos duomenys – byloje esančios nukentėjusiojo sužalojimo ir jo rūbų sugadinimo nuotraukos, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 903/2020 (01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatyta kastinė žaizda su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse bei nugaros juosmeninėje dalyje, bei odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryti paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. kovo 13 d.), kas visumoje įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl patirtų sužalojimų R. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34-36), kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad į BPC pagalbos kreipiasi nukentėjusieji, ne kaltinamasis, E. J. nurodo, kad užpuolė šuo palaidas prie „Č.“ darželio, žmogaus, vaikščiojusio su palaidais šunimis, paprašė pririšti, tai šis pyksta ir vyksta konfliktas, pradėjo daužytis, prakando šuo ranką, jau ranka prakabinta, R. M., BPC specialistui prašant apibūdinti A. N., nurodo, kad jį užpuolė čia ir šuo perkando ranką; vėliau paskambinęs į BPC, R. M. nurodo, kad jį buvo užpuolęs šiandien šuo, sukandžiojo, šeimininkas dar sumušė, kreipėsi į ligoninę dėl visų traumų, sužalojimų ir klausia, kur galėtų parašyti pareiškimą (b. l. 53-55), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad greitoji medicinos pagalba adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, iškviesta R. M. policijos dėl naminių gyvūnų įkandimų (kraujuoja), uždėtas žaizdos tvarstis, skausmas – 5, dešinėje rankoje kraujavimas, minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas, nugaroje – skausmas. Pagalbos teikimo protokolas – užpuolimas (b. l. 58-59). Nukentėjusieji R. M. ir E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad būtent dėl kaltinamojo A. N. įžūlaus elgesio, leidžiant šunims būti viešoje vietoje be antsnukių, vienam jų palaidam, vienas šūnų šokinėjo ant nukentėjusiosios, rankose iškėlusios šunelį, taip sukeldamas jai didelį išgąstį, o R. M. paprašius pririšti šunį, nurodžius, kad jie jau praeityje yra nukentėję nuo šunų, A. N. ne tik demonstravo nepagarbą, atsisakydamas tai daryti, bet ir sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o vienas šunų įkando jam į abi rankas bei nugarą, tokiu būdu jį sužalodamas. Nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės atitinka kitų objektų apžiūros protokole, specialisto išvadoje, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytas aplinkybes, apie nukentėjusiojo po įvykio patirtus sužalojimus teisme patvirtino juos matę teisme parodymus davę policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos darbuotoja. Apie tai, kad nukentėjusioji po įvykio buvo šoko ir streso būsenoje patvirtino ir pats kaltinamasis, o aplinkybę, kad nukentėjusysis po įvykio buvo susijaudinęs, kalbantis emocionaliai, greitakalbe, nurodė greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, kuri taip pat paaiškino, kad visada vertina ir žmonių emocinę būseną. Pareigūnų ir kaltinamojo nurodytą nukentėjusiojo agresyvios retorikos būseną teismas vertina, kaip asmens patirto šoko išdavą, tuo labiau, kad be patirtų sužalojimų, išgyvento žmogaus ir šuns puolimo, jis nesulaukė iš pareigūnų tikėtosi elgesio: kaip matyti iš bylos medžiagos tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamasis šių pareigūnų nebuvo tinkamai apklausti, iš jų pusės nebuvo tinkamai užfiksuoti pirminiai bylai reikšmingi duomenys: nukentėjusiojo sužalojimai, rūbų išvaizda, kita, o ir teismo posėdžio metu pareigūnai neprisiminė daugelio aplinkybių, tad jei nukentėjusysis nebūtų pats aktyviai veikęs, įvykis galėjo likti neištirtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kaltinamasis nepatyrė jokių sužalojimų, kas paneigia jo nurodomą versiją apie tai, kad nukentėjusysis jį puolė trankydamas ir užkabindamas rankomis, abejotina ir kaltinamojo versija apie tai, kad nukentėjusysis pats pirmasis taikėsi įspirti nepažįstamam už pavadžio laikomam šuniui ar jam pats pirmas pribėgęs įspyrė, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad už pavadžio kaltinamojo laikomo šuns snukis primena kovinio šuns išvaizdą, todėl abejotina, ar nukentėjusysis būtų taip rizikavęs pats pirmas puldamas, tuo labiau įvertinus, kad ir pats nukentėjusysis turi šunį, tad jam pažįstama šunų elgsena, be to, yra praeityje nuo šunų nukentėjęs asmuo. Teismas laiko logiškomis nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes apie tai, kad šis gindamasis spyrė šuniui, atsižvelgdamas į šuns padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį. Taigi kaltinamojo parodymų nepatvirtina byloje surinkta medžiaga – nors šis nurodo versiją, kad nukentėjusysis pirmasis jo atžvilgiu pavartojo smurtą – tačiau jokių smurto žymių, likusių ant kaltinamojo kūno byloje neužfiksuota, nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių jo nurodomą įvykių versiją, priešingai specialisto išvada, kiti minėti rašytiniai įrodymai, iš esmės nuoseklūs viso proceso metu nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus atitinka nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes. Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusiosios patirtas didelis išgąstis, nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. N. įžūlaus pobūdžio veiksmais, trikdančiais viešąją rimtį ir tvarką bei demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams: 1) visuotinai priimtinų taisyklių dėl šunų vedžiojimo su antsnukiais, už pavadėlio nepaisymu (kad šunys buvo be antsnukių patvirtino ne tik nukentėjusieji, bet ir greitosios pagalbos darbuotoja), sudariusiu sąlygas šunims užpulti ir (ar) sukandžioti pašalinį žmogų (-es); 2) atsisakymu vykdyti aplinkinių prašymus laikytis šių taisyklių, net ir nurodžius aplinkybes, kad šunų bijoma dėl anksčiau patirtų skaudžių įvykių su jais; 3) smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad A. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis viešoje vietoje Vilniuje, Sausio 13-osios g. 10, elgėsi įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. miškelyje prie televizijos bokšto, Sausio 13-osios g. 10, Vilnius, žmonių akivaizdoje vedžiodamas savo šunis neužtikrino žmonių saugumo, ko pasėkoje jo šunys sukėlė grėsmę žmonėms ir gyvūnams, kai vienas jo šunų atbėgęs prie E. J., laikančios ant rankų savo šunį, šokinėjo ant jos, taip gąsdindamas ją, po ko R. M. paprašius pririšti šunį, jis tai daryti atsisakė ir sudavė R. M. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, o vienas iš jo šunų įkando R. M. į abi rankas bei nugarą, tuo bendrai pagal specialisto išvadą R. M. buvo fiksuotos padarytos įvairios žaizdos: kąstinė žaizda su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse bei nugaros juosmeninėje dalyje, bei odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas visumoje buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi jis veikdamas įžūliai akivaizdžiai tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes viešoje vietoje prieš asmenį panaudojo fizinį smurtą bei neužtikrino žmonių saugumo neapsaugojęs jų nuo jam priklausančių šunų puolimo ir sukandžiojimo, ko pasėkoje R. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei E. J. patyrė didelį išgąstį. Kaltinamasis ir nukentėjusieji anksčiau nebuvo pažįstami, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, iš esmės be jokios dingsties, viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, buvo vedžiojami šunys be antsnukių, kurių vienas buvo palaidas, atsisakant tenkinti bet kokius prašymus jį pririšti, leidžiant šunims pulti aplinkinius asmenis, taip išgąsdinant ir neapsaugojant nuo sukandžiojimo, be to, suduodant smūgius asmeniui, pareiškusiam dėl to pastabą. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nukentėjusieji patyrė didelį išgąstį, stresą, buvo šokiruoti. Todėl šie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Toks nukentėjusiųjų atžvilgiu nepagarbos demonstravimas, smurto naudojimas viešoje vietoje, be to, plūstantis jų akivaizdoje, rodo kaltinamojo požiūrį į elgesio ir moralės normas, visuomeninę tvarką, jo niekinamą požiūrį į aplinkinius. Jo vidines paskatas lėmusios nusikalsti priežastys laikytinos mažareikšmėmis, kylantį konfliktą dėl šuns tinkamo vedžiojimo galima buvo išspręsti adekvatesnėmis priemonėmis, nenaudojant smurto ir keiksmažodžių aplinkinių akivaizdoje, tuo labiau viešoje vietoje, į kurią žmonės atėjo pailsėti ar po dienos rūpesčių atsipalaiduoti. Taigi teismas nustatė, kad A. N. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams. Jo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą. Anksčiau nurodyti A. N. kaltinantys įrodymai sutampa ir atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl laikytini tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu, iš pastabos kilusio neadekvataus smurto proveržiu, ir sukėlė pasekmes: visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, buvo padaryti viešoje vietoje ir tiesiogine tyčia. Agresyvūs A. N. veiksmai, kuomet jis nepaisė visuotinai priimtinų taisyklių, palaidu puolančiu šunimi be antsnukio išgąsdino nukentėjusiąją bei sudavė smūgius nukentėjusiajam, sudarė sąlygas šuniui jį sukandžioti bei taip jį sužalojo, rodo A. N. sąmoningą siekį ne tik viešai parodyti nepagarbą patiems nukentėjusiesiems, bet ir netoliese galimai buvusiems kitiems asmenims, kurių teisė į ramią ir saugią aplinką dėl šių veiksmų galėjo būti taip pat pažeista. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. N. kėsinosi ne į vieną, o į dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir viešąją rimtį ir tvarką. Jo veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymiai, todėl A. N. pripažintinas kaltu šio nusikaltimo padarymu.
Įvertinus teisme duotus proceso dalyvių parodymus, jų turinį, rašytinę bylos medžiaga, kiek patikslinamas kaltinamajame akte nurodomų įvykio aplinkybių aprašymas.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. N. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, A. N. praeityje vieną kartą teistas Lietuvos Respublikoje bei Vokietijoje, byloje duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitą nėra, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai A. N. bus pasiekti už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė parinktina trumpesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytasis vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje asmuo teisiamas tik antrą kartą, nors ankstesnis teistumas, taip pat ir užsienio valstybėse, charakterizuoja asmenį neigiamai, iš bylos duomenų matomas kaltinamojo įstatymams priešingas elgesys, tačiau atsižvelgiama į asmens jauną amžių, o dėl to ir didesnes galimybes koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.
Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Kadangi darant nusikalstamą veiką pasireiškė agresyvus kaltinamojo smurtinio pobūdžio elgesys, taip pat buvo sudarytos sąlygos žmogui būti puolamam, sukandžiotam, kas liudija apie tam tikras žiauraus elgesio apraiškas, A. N. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² str. - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ir tai darys teigiamą įtaką A. N. elgesiui.
A. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,49 Eur civilinį ieškinį atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (b. l. 62-67). Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas atitinkamą turtinę žalą patvirtinančiais duomenimis, iš kaltinamojo A. N. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas 50, 49 EUR civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis R. M. pareiškė 260 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30).
Nukentėjusysis R. M. nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro tai, kad dėl A. N. padarytos nusikalstamos veikos buvo sugadinti drabužiai (šuns perkąstos striukės rankovės, suplėšyta nugaros juosmens striukės dalis, suplėšytos megztinio, marškinėlių rankovės, džinsinių kelnių kairės pusės sėdimosios šlaunies dalis, suplėšyti batai), buvo pirkta ir naudota sterili tvarsliava ir dezinfekuojantys tirpalai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių - kito asmens nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys, be to, iš nukentėjusiojo pasakojimo, kurį atitinka į bylą pateiktos fotonuotraukos, įvykio metų laikas ir tuo metu dėvimų daiktų bei nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, matyti, kad buvo ne tik sugadinti jo rūbai, bet vėliau teko tvarstyti, dezinfekuoti jo žaizdas. Teismų praktikoje sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos kaina. Nukentėjusysis R. M. sugadintą turtą bei medicinines priemones žaizdoms prižiūrėti įvertino 260 eurų suma. Atsižvelgiant į atitinkamų daiktų rinkos kainą, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, civilinio ieškinio šioje dalyje pagrįstumą, adekvatumą, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis A. N. nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, o, be to, ir vienas jo šunų įkando nukentėjusiajam į abi rankas ir nugarą, ko pasėkoje R. M. buvo padaryta kąstinė žaizda su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse bei nugaros juosmeninėje dalyje, bei odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas visumoje buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis R. M. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu viešai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas, be to, didelius išgyvenimus turėjo sukelti ir tai, kad anksčiau jis jau buvo nukentėjęs nuo šuns, tad patyrė pakartotinius traumuojančius išgyvenimus, susijusius su atitinkamomis analogiškų įvykių baimėmis. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydymo procedūrų patyrė didelių nepatogumų, kaip kad teismo posėdžio metu įsitikino teismas, vis dar išlikę šuns įkandimų randai, kurie, mažai tikėtina, jog išnyks. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas vertina ir tai, kad R. M. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata dėl patirtų sužalojimų blogėja, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis negali savęs realizuoti darbinėje ar kitoje veikloje, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar kad patirtas sužalojimas paliko ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių. Tokių duomenų nukentėjusysis teismui nepateikė. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nors ir nedirba, bet yra jauno ir darbingo amžiaus, priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, mano, kad 800 Eur priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam R. M. padarytą žalą, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. N. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,49 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiojo R. M. naudai 260 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiojo R. M. naudai 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su garso įrašais ir nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.