Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams UAB „Rembusta“ ir UAB Medicinos bankas, trečiajam asmeniui Utenos rajono 4-jo notarų biuro notarei D. P. dėl hipotekos sutarties (įkeitimo lakšto), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė.

Byloje esantieji dokumentai, šalių teikti ieškinio pareiškimas bei atsiliepimai į ieškinio pareiškimą atskleidžia, jog pagal 2008-01-25 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) UAB Medicinos bankas suteikė atsakovui UAB „Rembusta“ (dabar BUAB „Rembusta“) 158640 eurų dydžio kreditą, kurio gražinimo terminas buvo nustatytas 2015-01-26. Suteikto kredito gražinimo užtikrinimui hipotekos lakštais kreditoriui buvo įkeistas atsakovo – UAB „Rembusta“ ir ieškovės nekilnojamasis turtas. Ieškovė hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario 31,62 m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas įkeitimo metu buvo įvertintas 102000 Lt. Sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas 2008-09-01 Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P.. UAB „Rembusta“ vardu sutartį pasirašė direktorius G. S., UAB Medicinos banko vardu sutartį pasirašė S. L..

Ieškovė Z. S., manydama, kad ši įkeitimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, nepagrįstai, jai būnant apgaulės įtakoje, bei gindama savo teisę į nuosavybę, kurios atžvilgiu buvo pradėtos pardavimo procedūros, siekiant įvykdyti įkeitimu ieškovės prisiimtą prievolę, kreipėsi su ieškinio pareiškimu į teismą, prašydama pripažinti šią sutartį negaliojančia, nurodydama jog ji buvo suklaidinta ir apgauta tuomečio UAB „LT Investment Group“ direktoriaus K. V., kuris buvo suteikęs jai paslaugą gaunant ir grąžinant paskolą. Sutartinės hipotekos lakštą pasirašė jo neskaičiusi, patikinta K. V., jog tai formalumas. Be to, K. V. ją patikino, jog, jeigu ji dėl įkeitimo prarastų savo butą, jis jai nupirks kitą. Teigia, jog apgaulę prieš ją panaudojo K. V., kuris, jos manymu, buvo susitaręs su UAB „Rembusta“ direktoriumi G. S., kuris taip pat turėjo žinoti apie K. V. apgaulę, nes nutylėjo esmines sandorio aplinkybes.

Ieškovės teigimu, 2010-05-06 Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį areštuoti jai priklausantį butą. O 2013-10-25 antstolis T. U. jį areštavo, apribodamas jos teisę disponuoti turtu ir atsiuntė nurodymą sumokėti 625202,87 Lt skolą, nes kitu atveju butas bus parduotas iš varžytinių.

Taip pat 2013-11-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pranešė, kad 2013-12-13 bus vykdomos pirmosios varžytinės, kurių metu bus parduodamas jai nuosavybės teise priklausantis butas. Dėl šių veiksmų ir aplinkybių ji ėmėsi ginti savo teises teisme.

Atsakovo atsiliepimo į ieškinį faktiniai ir teisiniai argumentai.

Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į ieškinį ir jo atstovas teismo proceso metu su ieškovės nurodytais faktais ir ieškinio teisiniu argumentavimu nesutinka. Savo nesutikimą ir teisinius argumentus pateikia:

atsiliepime į ieškinį ir paaiškinimu ir baigiamąja kalba bylos žodinio nagrinėjimo metu teisme.

Atsakovas nurodo, jog ieškovės pridėtos prie bylos Kredito sutarties sudarymo metu ir vėliau suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui UAB „Rembusta“ hipoteka. Teigia, jog nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2008-09-01 tarp UAB Medicinos bankas, UAB „Rembusta“ ir ieškovės Z. S. buvo sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) dėl buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei Z. S., įkeitimo. Atsakovo teigimu, šis ieškovės ginčijamas sandoris šalių, taip pat ir atsakovo buvo sudarytas sąžiningai, bankas elgėsi teisėtai, jokios apgaulės ar klaidinančių veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, todėl jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį naikinti ar pripažinti negaliojančiu nėra. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė Z. S. UAB „Medicinos bankas“ jokiais apgaulės veiksmais ir nekaltina.

Primena, jog Įkeitimo sandoris – tai procedūra, kurios metu surenkami ir notarui pateikiami įvairūs dokumentai (nuosavybės, turto draudimo dokumentai, turto įvertinimo dokumentai ir kita). Be to užpildomas sutartinės hipotekos lakštas, susipažįstama su hipotekos sandorio turiniu, sandoris pasirašomas ir registruojamas hipotekos skyriuje. Ir pats įkeitimo sandoris ir jo turinys yra labai trumpi, aiškūs ir suprantami, todėl ieškovės negalėjo būti nesuprasti ar ieškovę kokiu nors būdu klaidinantys. Kartu atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė savo ieškinyje pripažįsta, jog iš šio sandorio galimos pasekmės – įkeisto turto praradimas jai buvo žinomos ir suprantamos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė buvo apgauta ar suklaidinta.

Tai, kad sandoris nebuvo skubotas, patvirtina, anot atsakovo faktinės jo sudarymo aplinkybės. Atsakovas nurodo, jog dar iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės butą 2008-07-08 apžiūrėjo turto vertintojas. Taigi, atsakovo manymu, akivaizdu, kad dar iki turto apžiūros vyko susitarimai tarp ieškovės ir UAB „Rembusta“, tarpininkaujant K. V. dėl ginčijamo sandorio sudarymo, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovei ginčijamo sandorio sudarymo sąlygos buvo žinomos mažiausiai 2 mėnesius iki jo sudarymo. Šios aplinkybės atsakovui pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymas nebuvo spontaniškas veiksmas, kaip kad bando teismą įtikinti ieškovė. Be to, ieškinyje ieškovė pati pripažįsta, teigdama, kad: „Kadangi aš paskolos laiku grąžinti negalėjau, K. V. sumokėjo mano skolą 15000 Lt, bet už tai aš turėjau įkeisti savo butą.“ Todėl atsakovas daro išvadą, jog ieškovė neneigia, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo susitarusi būtent su UAB „LT Investment Gruop“ direktoriumi K. V., kad pastarajam padengus ieškovės skolą 15000 Lt sumai, ieškovė įkeis butą. Taigi ieškovė pati pripažįsta ir patvirtina, kad ginčijamas sandoris turėjo atlygintino sandorio požymių ir iš anksto buvo aptartas su UAB „LT Investment Group“ direktoriumi K. V..

Be to, atsakovas teigia, jog ieškovė, sudariusi sandorį 2008-09-01 jį ne tik pasirašė, bet jau kitą dieną, t. y. 2008-09-02 pateikė jį įregistruoti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui. Ir šio sandorio neginčijo, nesikreipė į banką dėl neaiškių aplinkybių išsiaiškinimo iki 2013 m., t. y. kol buvo pradėta teisminė įkeisto turto pardavimo procedūra. Ieškovė, anot atsakovo, ginčija hipotekos sutartį, kurios teisėtumas jau buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Utenos rajono apylinkės teismas 2010-05-06 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėta nutartimi bankui buvo priteista skola, parduodant iš varžytynių banko naudai pagal ginčijamą sandorį įkeistą butą. Taigi ieškovė, ginčydama hipotekos sandorį, kvestionuoja įsiteisėjusią teismo nutartį.

Banko poziciją dėl hipotekos nutarčių kaip teismo sprendimo pagrindžia ir LAT išplėstinės kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-364/2010, publikuota Teismų praktika, kurioje konstatuota, jog: „Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 str. 2 d., 586 str. 1 d., 587 str.).“

Atsakovo teigimu, ieškovė visos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo pasyvi – neteikė nei atskirojo skundo, bylos nagrinėjimo metu neginčijo sandorio, net nereiškė jokių pretenzijų bankui, nors vykstančiame teismo procese esantys faktai ir dokumentai (įkeitimo faktas, skolos dydis ir pan.) jai buvo žinomi.

Todėl mano, kad ieškinys turi būti atmestas arba netgi paliktas nenagrinėtu CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

BUAB „Rembusta“ atsiliepimu į ieškinį nesutinka su ieškovės reikalavimais bei prašo juos atmesti. Mano, kad ieškinio pagrindas visiškai nesusijęs su jo dalyku; be to, ieškovė nepateikė jokių jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, o pateiktieji yra tiek prieštaringi, jog paneigia vieni kitus. Atsakovas sutinka su visais atsakovo UAB Medicinos bankas teiktais argumentais ir įrodymais, kuriais prašoma ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Utenos rajono 4-jo notarų biuro notarė D. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo procese nurodė, jog sandorio sudarymo konkrečių aplinkybių neprisimena, tačiau tvirtina faktą, jog ieškovė gera valia, žinodama apie galimas pasekmes, sudarė šiuo metu ginčijamą sandorį.

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje jos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-04-03 nutartimi UAB „Rembusta“ buvo iškelta bankroto byla. Todėl, šiai nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus ir sužinojus apie tokios nutarties priėmimą, 2014-02-25 nutartimi byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Teismo argumentai ir motyvai, kuriais ieškovės Z. S. ieškinys atsakovams UAB „Rembusta“ ir UAB Medicinos bankas, trečiajam asmeniui Utenos rajono 4-jo notarų biuro notarei D. P. dėl hipotekos sutarties (įkeitimo lakšto), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia netenkinamas.

CK 4.170 straipsnyje apibrėžiama Hipotekos sąvoka. Tai – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Įstatymas – CK 4.175 straipsnis išskiria priverstinę ir sutartinę hipoteką. Šiame teisiniame ginče aktuali pastaroji, t. y. sutartinė hipoteka ir jos samprata, kuomet įkeičiamas nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą.

Šios bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2008-09-01 tarp UAB Medicinos bankas, UAB „Rembusta“ ir ieškovės Z. S. buvo sudarytas hipotekos sandoris, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dėl buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio ieškovei Z. S., įkeitimo (b. l. 18-21, t. 1 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė 2013-11-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nurodydama savo reikalavimo teisinį pagrindą - CK 1.91 straipsnį - sandorio, sudaryto apgaulės įtakoje nuginčijimas. Atsakovais šioje byloje ieškovė nurodė - UAB Medicinos bankas ir UAB „Rembusta“. Tačiau ieškinyje, atskleisdama faktines bylos aplinkybes, teigė, jog apgaulę jos atžvilgiu naudojo K. V., - UAB „LT Investment Group“ direktorius, kuris, teismo pastebėjimu, nėra ginčijamo sandorio šalis ar kaip nors susijęs su kuria nors ginčijamo sandorio šalimi asmuo. Taigi ieškinio pagrindas iš esmės nesutampa su jo dalyku, nes reiškiamas reikalavimas UAB Medicinos bankui, kuris nėra kaltinamas, jog sudarant ginčijamą sandorį panaudojo ieškovės atžvilgiu apgaulę ar kitaip ją klaidino, ar buvo piktavališkai susitaręs su kita šalimi, nors šio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės paliestų išimtinai tik UAB Medicinos bankas.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008).

Ieškovė tvirtina, kad sudarant ginčijamą sandorį apgaulė pasireiškė K. V. ir UAB „Rembusta“ direktoriaus G. S. tyčiniais veiksmais (neveikimu), tačiau kuo pasireiškė ir kitos ginčijamos sandorio šalies – UAB Medicinos bankas apgaulė ieškinyje nenurodoma. Teismo proceso metu ieškovė paneigė savo kaltinimus, jog apgaulę prieš ją panaudojo atsakovas UAB Medicinos bankas. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė neteigia ir neįrodinėja vienos sandorio šalies – UAB Medicinos bankas apgaulės. Vertinant ieškovės teiginius dėl K. V. ir G. S. tarpusavio veiksmų ar susitarimų, dėl galimos K. V., ir G. S. apgaulės ieškovės atžvilgiu ir jos klaidinimo sudarant ginčijamą sandorį, pakankamų ir patikimų įrodymų civilinės teisės prasme šiuo aspektu byloje nėra. Pažymėtina, kad K. V. nėra net ginčijamo sandorio šalis, šioje byloje jis net nėra atsakovas, nors ieškinys pareikštas būtent CK 1.91 str. pagrindu. Šioje byloje analizuojamas ir nagrinėjamas itin trumpo turinio sandoris. Jame aiškiai ir akivaizdžiai netgi neturinčiam patirties ir informacijos, tačiau bent kiek dėmesingam ir atsakingam asmeniui yra aiškiai nurodytos pagrindinės hipotekos sandorio sudarymo sąlygos ir šalių įsipareigojimai. Taigi ieškovė žinojo iš pat pradžių kokio turinio sandorį ji pasirašo ir kokius įsipareigojimus prisiima. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir kiti – tolesni ieškovės veiksmai po sandorio sudarymo, diskusijos ir bendravimo turinys su susijusiais asmenimis, kurių analizę pateiksime vėliau. Taip pat iš bylos faktų ir aplinkybių akivaizdu, kad UAB Medicinos bankas nieko nereikalavo ir nereikalauja iš ieškovės daugiau, nei kad buvo numatyta šalių pasirašytame ginčijamame sandoryje. Be to, byloje esantieji duomenys bei pačios ieškovės teiginiai akivaizdžiai patvirtina, jog ji suprato ginčijamo sandorio galimas pasekmes, su jomis sutiko, naiviai tikėdamasi ir nepagrįstai vildamasi, kad jos neatsitiks.

Taigi, šiai bylai ypatingai svarbu, kad ieškovė suprato galimas jai neigiamas ginčijamo sandorio sudarymo pasekmes (ieškinyje ieškovė nurodė, kad K. V. esant reikalui nupirks ieškovei butą), vadinasi ji suprato, jog įkeisdama turtą (pasirašydama hipotekinę sutartį) gali jo netekti, todėl akivaizdu, kad žinant ir suvokiant galimas pasekmes ieškovė sudarydama ginčijamą sandorį, o vėliau neginčijant jo 5 metus, suvokė ką daro, todėl apgaulės tokioje sandorio šalių veiksmų sekoje teismas neįžvelgia, kadangi nėra esminio apgaulės valinio elemento – kad dėl kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų (banko ar UAB „Rembusta“), taip pat ir trečiųjų asmenų asmuo būtų suklaidintas tiek, kad nesuvoktų savo veiksmo galimų padarinių.

Kad ieškovės atžvilgiu nebuvo jokios apgaulės iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė sandorio neginčijo daugiau kaip penkis metus. Kiekvienas sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, jeigu jis būtų sandoriu apgautas, iš karto būtų jį ginčijęs, būtų pateikęs pareiškimą prokuratūrai, nelaukdamas antstolio pranešimo apie varžytynes. Šioje bylos faktai ir aplinkybės liudija, jog ieškovei nuolat buvo siunčiami pranešimai dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo, 2009-04-01 rašte buvo nurodyta skola - 8476,82 EUR (ekvivalentu litais – 29268,77 Lt), 2009-04-17 rašte – 5696,61 EUR (ekvivalentu litais – 19669,26 Lt), taigi jau ir tuo metu ieškovei buvo žinoma, kad skola yra daug didesnė nei 15000 Lt, kaip teigia ieškovė savo ieškinyje, todėl galėjo iš karto imtis aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti, tačiau jokių aktyvių veiksmų aiškinantis aplinkybes, reiškiant bent kokias pretenzijas ar ieškinius ji neatliko. Jokių pretenzijų ieškovė neturėjo ir nutraukus kredito sutartį 2010-02-22 ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, Utenos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį parduoti butą iš varžytynių, ir tik 2010-06-07 ieškovė raštu kreipėsi į banką, tačiau ne ginčijant ar reiškiant pretenzijas dėl hipotekos sandorio, tačiau norėdama sužinoti visas galimybes išsaugoti butą, ir nieko neužsimindama nei apie neva jos atžvilgiu įvykdytą apgaulę, nei tai, kad jai kažkas buvo nesuprantama. Pati ieškovė bankui tvirtino tiesiog neturinti pinigų skolai padengti, ir deklaravo ieškosianti galimybių kaip butą išsipirkti. Pažymėtina, jog ieškovės ieškinys buvo pareikštas iškart po to, kai antstolis paskelbė (turto) buto varžytynes, kas yra akivaizdus įrodymas, kad ieškinys tėra bandymas atitolinti buto pardavimą iš viešųjų varžytynių, taigi darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovė nebuvo apgauta, tačiau neišsipildžius kažkokiems jos naiviems ir nepagrįstiems lūkesčiams bando finansines problemas išspręsti tokiu būdu.

Be to, byloje yra reikšminga ir tai, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį jau turėjo patirties kreditavimo srityje iki šio ginčijamo sandorio sudarymo, kadangi ji pati ieškinyje nurodė, kad buvo gavusi kreditą iš kredito unijos. Taigi ta aplinkybė akivaizdžiai įrodo ir pagrindžia faktą, jog ieškovė faktiškai ir praktiškai jau buvo patyrusi kreditavimo sandorio realias teisines pasekmes (pažymėtina, kad ji ir tuomet turėjo teisinių ir faktinių problemų, susijusių su kredito grąžinimu), todėl sudarydama ginčijamą sandorį ji puikiai žinojo ir suvokė, kokias teisines pasekmes sukelia bankui prisiimami įsipareigojimai ir jų nevykdymas, ir dėl šių pasekmių negalėjo nei būti suklaidinta, nei apgauta.

Vertinant ieškovės ieškinį būtina ir galima vadovautis tik objektyviais įrodymais, kurie be kita ko turi akivaizdžiai įrodyti ieškovės valios trūkumą, tyčinę apgaulę jos atžvilgiu. Vien tik ieškovės pateikta nuomonė dėl sandorio pasekmių ir teiginiai apie tariamą apgaulę jos atžvilgiu nesudaro pagrindo tokius teiginius laikyti objektyvia ir juo labiau akivaizdžia valios trūkumą patvirtinančia aplinkybe ar tyčinio apgaulės požymiu.

LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 yra nurodęs, jog: „kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo“. Ši LAT taisyklė yra nuosekli praktika, kadangi ji įtvirtinta ir teismų praktikoje paskelbtoje LAT išplėstinės kolegijos 2007-10-01 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007. Akivaizdu, kad ieškovė suvokdama, kad ji gali butą prarasti galėjo ir privalėjo dar pasitarti ir su kompetentingu asmeniu, pavyzdžiui, advokatu, todėl ir dėl šios priežasties jos teiginiai apie tariamą jo suklaidinimą ir subjektyviai naivi ir niekuo nepagrįsta bei teisiškai negarantuota viltis, kad grįžus į Šiaulius K. V. už tai, kad ji įkeitė butą, pažadėjo, esant reikalui, nupirkti jai kitą butą nesudaro pagrindo pripažinti šias ieškovės viltis objektyviomis nuo jos valios nepriklausančiomis ir akivaizdžiomis valios trūkumo aplinkybėmis, todėl hipotekos sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu nei CK 1.91 str., nei CK 1.90 str., nei kitais pagrindais.

Trečiasis asmuo Utenos 4-jo notarų biuro notarė šioje byloje taip pat paaiškino, kad tvirtinant sandorį ji visuomet paaiškina sandorio šalims sudaromo sandorio ir atliekamo notarinio veiksmo prasmę, kaip ir yra numatyta LR notariato įstatymo 30 str.

Esant visumai šių faktų ir aplinkybių, taip pat įvertinus šalių teiktus procesinius dokumentus, bei iš ikiteisminio tyrimo institucijos gautus ikiteisminio tyrimo dėl ieškovės skundo ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos atžvilgiu galimai atliktų K. V. ir G. S. galimai nusikalstamų veiksmų, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimas turi būti netenkinamas. Visuma byloje esančių duomenų ir įrodymų, taip pat ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, bei suformuoja vidinį įsitikinimą, jog:

Ginčijamą sandorį ieškovės sudarė gera valia, suprasdama jo galimus padarinius sau, tačiau naiviai ir nepagrįstai tikėdamasi jų išvengti, padedant kitiems asmenims (pvz,. K. V.);Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį turėjo asmeninį suinteresuotumą, susijusį su jos ankstesnės paskolos grąžinimu, kuris tuo metu buvo jai naudingas;Byloje nepasitvirtino, o tokių duomenų neteikė ir ieškovė, jog UAB Medicinos bankas būtų naudojęs sandorio sudarymui neteisėtas priemones ar apgaulę, taigi darytina išvada, jog bankas buvo sąžininga sandorio šalis;Duomenų, jog notaras veikė susitaręs ir nesąžiningai byloje nėra;Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį nebuvo atsakinga, veikė neapdairiai, nepagrįstai tikėdamasi išvengti galimai neigiamų jai sudaromo sandorio padarinių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei Z. S. šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteistinos (b. l. 37 – 38, t. 1.; CPK 96¹ str. 2 d.). Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepime buvo pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-20 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimo vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant hipoteka įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), priverstinį vykdymą (CPK 150 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams UAB „Rembusta“ ir UAB Medicinos bankas, trečiajam asmeniui Utenos rajono 4-jo notarų biuro notarei D. P. dėl hipotekos sutarties (įkeitimo lakšto), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-20 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimo vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant hipoteka įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), priverstinį vykdymą

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą bylą išnagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.