Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-802-510/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2A-802-510/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03928-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
A. I.
Ieškovas
U. P., R. P.
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-802-510/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03928-2011-6

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16; 44.8; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7569-475/2011 pagal ieškovų U. P. ir R. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. P., ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai U. P. ir R. P., atstovaujami įstatyminės atstovės R. P., patikslintame ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-290/2010 nustatyta, jog atsakovas A. I. 2009 m. vasario 26 d. tyčia nužudė I. P. A. I. pripažintas kaltu padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Žuvusysis I. P. išlaikė savo nepilnamečius vaikus – U. P. ir R. P., todėl pastarieji turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). I. P. vertėsi automobilių remontu pagal verslo liudijimą. 2008 m. jam buvo išduotas verslo liudijimas, galiojęs nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. birželio 30 d. ir nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 26 d. I. P. pajamos, atskaičius 5 550,9 Lt išlaidas, buvo 21 999,1 Lt, vidutinis mėnesio pajamų dydis sudarė 1 833,26 Lt. Taigi kiekvienam iš I. P. šeimos narių – I. P., sutuoktinei R. P., vaikams U. P. ir R. P. – išlaikymui buvo skirta po 458,32 Lt per mėnesį. U. P. ir R. P. yra paskirtos ir mokamos socialinio draudimo našlaičio pensijos po 211,96 Lt per mėnesį. Remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl ieškovai U. P. ir R. P., atstovaujami įstatyminės atstovės R. P., prašė priteisti iš atsakovo A. I. kiekvienam po 6 159 Lt žalos, atsiradusios dėl tėvo I. P. gyvybės atėmimo, atlyginimo, skaičiuojant nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ((458,32 - 211,96) x 25 mėn. = 6 159), ir žalos, atsiradusios dėl tėvo I. P. gyvybės atėmimo, atlyginimo nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki pilnametystės (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 246,36 Lt (458,32 - 211,96) kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo A. I. ieškovams U. P. ir R. P., atstovaujamiems įstatyminės atstovės R. P., kiekvienam po 6 159 Lt žalos, atsiradusios dėl tėvo I. P. gyvybės atėmimo, atlyginimą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2011 m. kovo 31 d., ir po 246,36 Lt žalos, atsiradusios dėl tėvo I. P. gyvybės atėmimo, atlyginimui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki ieškovų pilnametystės (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Teismas priteisė iš atsakovo A. I. valstybei 32,43 Lt išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, 547 Lt žyminio mokesčio, 740 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovams. Teismas sprendė, kad I. P. nužudęs atsakovas padarė žalos jo šeimai, atimdamas iš jos maitintoją, todėl jam atsirado pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad I. P. pajamos laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 26 d. sudarė 27 550 Lt, išlaidos – 5 550,9 Lt, todėl kiekvieną mėnesį I. P. uždirbdavo vidutiniškai po 1 833,26 Lt, kiekvienam šeimos nariui tekdavo po 458,32 Lt pajamų. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo argumentą, kad byloje pateiktos kopijos iš Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, gali būti padarytos iš tinkamai neįforminto, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriuje neužantspauduoto, apskaito žurnalo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstu laikė ir atsakovo argumentą, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai negali būti tinkamais įrodymais šioje byloje dėl to, kad jie nebuvo užregistruoti Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, nurodydamas, kad juos ieškovai patvirtino trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis, I. P. pajamų ir išlaidų lentelėje nurodė išlaidas, turėtas VSD įmokoms ir verslo liudijimų išdavimui.

Šalies argumentai

Atsakovas A. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas buvo šališkas. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, atimant iš jo teisę teikti prašymus teismo posėdžio metu, reikšti nušalinimą, teikti samprotavimus, atsikirtimus, pasinaudoti kitomis proceso dalyvio teisėmis. Teismas nemotyvavo atsisakymo pripažinti būtinu atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje, apie šį sprendimą neinformavo atsakovo. Gavęs teismo šaukimą atvykti į 2011 m. lapkričio 21 d. posėdį, atsakovas nusiuntė prašymą nurodyti, kokio pobūdžio tai bus posėdis, tačiau į jį nebuvo atsakyta. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie atsisakymą pripažinti būtinu jo dalyvavimą teismo posėdyje ir posėdžio pobūdį, būtų galėjęs pateikti raštu savo samprotavimus, klausimus, prašymus. Atsakovui buvo atsiųstos tik nepatvirtintos dokumentų kopijos. Nesusipažinęs su bylos medžiaga, atsakovas negalėjo pateikti atsikirtimų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nėra dokumentų originalų, jų kopijos nėra patvirtintos. Pateiktos tik kelių mėnesių pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo lapų kopijos. Trūkstant duomenų, neįmanoma apskaičiuoti visų I. P. pajamų ir išlaidų laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 26 d. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas buvo tinkamai neužantspauduotas. Šią aplinkybę turėjo nustatyti teismas, byloje vertindamas minėtame žurnale esančius duomenis. Teismas neatsižvelgė, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose esantys duomenys neperkelti į paruoštą deklaraciją. Net tai padarius, nebūtų įmanoma apskaičiuoti I. P. išlaidų, nes deklaracijoje nurodomos tik pajamos. Teismas nevertino LR finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 patvirtintos Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2009 m. vasario 26 d. I. P. galėjo patirti didesnių nei pajamos nuostolių. Teismas nenagrinėjo atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad I. P. pajamų ir išlaidų žurnale pažymėta, kad 2008 m. vasario mėnesį išlaidos sudarė 1 100 Lt, tačiau ši suma neįskaičiuota į ieškinio sumą. Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad ieškovų pateiktuose kai kuriuose pirkimo-pardavimo kvituose nenurodyta pardavimų data. Nesant datos, neįmanoma nustatyti pajamų gavimo laikotarpio. Sprendimas priimtas vadovaujantis ne įrodymais, o šališkais, ieškovams palankiais samprotavimais. Teismas pažeidė CPK, nes atsakovui nebuvo pranešta apie sprendimo paskelbimo datą.

Atsiliepimas

Ieškovai U. P. ir R. P., atstovaujami įstatyminės atstovės R. P., atsiliepimu į atsakovo A. I. apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantas turėjo galimybę pateikti teismui išsamius atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Teisę duoti paaiškinimus atsakovas įgyvendino raštu. Bylos aplinkybėms išaiškinti buvo reikšmingos ne tam tikros faktinės aplinkybės, kurias turėtų paaiškinti šalys, bet pateikti rašytiniai įrodymai. Teismui buvo pateiktos CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtintos procesinių dokumentų priedų kopijos. Su ieškiniu buvo pateikta Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo dalis, patvirtinanti I. P. pajamas vienerių metų iki žūties laikotarpiu. Kadangi I. P. žuvo nepasibaigus terminui, iki kurio jis turėjo pareigą užpildyti ir pateikti mokesčių inspekcijai pajamų deklaraciją už 2008 m., todėl teismui buvo pateikti visi kiti įrodymai patvirtinantys I. P. gautas pajamas bei patirtas veiklos išlaidas reikalaujamu laikotarpiu. Teismui buvo pateikti ne tik I. P. pildyti mokestiniai dokumentai (pajamų ir išlaidų žurnalas, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai), bet ir I. P. už suteiktas paslaugas sumokėjusių asmenų mokesčių inspekcijai pateikti duomenys, patvirtinantys I. P. gautas pajamas, Sodros ir mokesčių inspekcijos duomenys apie I. P. turėtas veiklos išlaidas. 2008 m. vasario mėnesio I. P. pajamos iš viso sudarė 7 900 Lt, išlaidos 1 100 Lt. Ieškinyje skaičiuojamos I. P. pajamos, gautos tik vasario 28 d. – 1 000 Lt. Viso vasario mėnesio metu gautos pajamos padengia turėtas išlaidas, todėl skaičiuojant pajamas, kurias gavo I. P. metų iki žūties laikotarpiu, vasario mėnesio išlaidos į traukiamą vienos dienos pajamų sumą pagrįstai neįskaičiuotos. Data neįrašyta tik prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2982655. Atsižvelgiant į prieš ir po šio kvito einančių kvitų datas, darytina išvada, jog kvitas be datos buvo išrašytas laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. Kvite be datos įrašytą sumą patvirtina AB „ITAB Novena“ mokesčių inspekcijai pateikti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-84-290/2010 (b. l. 11-24), nusprendė A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 metų ir 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendyje konstatuota, kad A. I. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, 2009 m. vasario 26 d., apie 01.50 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos kokaino, tarpusavio konflikto metu su I. P. ir A. S., vieną kartą tyčia šovė iš šaunamojo ginklo – pistoleto „Makarov“ nukentėjusiajam I. P. į krūtinę, tuo padarydamas jam šautinį kiaurinį kairės krūtinės pusės sužalojimą, pasireiškusį kiauriniais kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimais, vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko jis mirė, tokiu būdu nužudė I. P. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nukentėjusios R. P. civilinio ieškinio dalis dėl atlyginimo priteisimo jai iki gyvos galvos ir vaikams iki pilnametystės palikta nenagrinėta. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo A. I. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nuosprendžio atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi (b. l. 25-30) nuteistojo A. I. gynėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutarties taip pat atmetė.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir šiuo metu atsakovas A. I. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (b. l. 61, 62, 79, 88, 93, 108, 113, 113, 152). Civilinė byla pagal ieškovų U. P. ir R. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. P., ieškinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo buvo išnagrinėta atsakovui A. I. nedalyvaujant. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, atimta iš jo teisė teikti prašymus teismo posėdžio metu, reikšti nušalinimą, teikti samprotavimus, atsikirtimus, pasinaudoti kitomis proceso dalyvio teisėmis. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi (b. l. 67) buvo paskirtas parengiamasis posėdis 2011 m. birželio 9 d. 2011 m. gegužės 25 d. atsakovas pateikė prašymą (b. l. 69) skirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą, o jeigu jis nebus skirtas, atidėti bylos nagrinėjimą. 2011 m. birželio 9 d. parengiamasis posėdis buvo atidėtas 2011 m. rugsėjo 14 d. dėl ieškovų advokatės užimtumo kitoje byloje (b. l. 77). 2011 m. rugsėjo 14 d. parengiamasis posėdis buvo atidėtas 2011 m. spalio 12 d. tam, kad būtų surinkti įrodymai, reikalingi ieškinio tikslinimui (b. l. 84-85). 2011 m. rugsėjo 23 d. atsakovas pateikė prašymą (b. l. 89) užtikrinti jo pristatymą į teismo posėdį. 2011 m. spalio 12 d. parengiamasis posėdis buvo atidėtas 2011 m. lapkričio 21 d. (b. l. 105-106). 2011 m. spalio 12 d. protokoline nutartimi teismas nutarė nepripažinti atsakovo dalyvavimo būtinu. 2011 m. lapkričio 4 d. atsakovas pateikė prašymą (b. l. 112) užtikrinti jo pristatymą į teismo posėdį. 2011 m. lapkričio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui, tą pačią dieną išnagrinėjo bylą iš esmės, atidėjo sprendimo paskelbimą 2011 m. gruodžio 12 d. ir tą dieną priėmė skundžiamą teismo sprendimą.

CPK 15 straipsnis nustato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (CPK 235 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato šalių teises ir pareigas. Dalį teisių (pvz., užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu) šalis gali įgyvendinti tik dalyvaudamas teismo posėdyje. CPK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai apklausti dalyvaujančius byloje asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką laikosi nuostatos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu. Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2012, ir kt.).

Kaip minėta, atsakovas, neturėdamas atstovo, pats ne vieną kartą raštu pageidavo dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau apylinkės teismas jo prašymų netenkino. Paskutiniame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, nors jis prašė, kad būtų konvojuotas į teismą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo užtikrinti atsakovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje. Ta aplinkybė, jog atsakovui yra suvaržyta laisvė, negali užkirsti jam kelio naudotis CPK numatytomis teisėmis, kurios gali būti įgyvendintos žodinio teismo posėdžio metu. To nepadaręs, apylinkės teismas pažeidė CPK 15 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisė į teisingą teismo procesą neužtikrinama, jeigu pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aiškinant ir taikant civilinės teisės normas, turi būti atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pranešė atsakovui apie teismo posėdį, tačiau neužtikrino realios galimybės jame dalyvauti, išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, tuo pažeidė atsakovo procesinę teisę būti išklausytam žodiniame teismo posėdyje.

CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, atsakovui turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis, kurias šalys turi pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo nuorašą (b. l. 157-161). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, jog šį dokumentą galima priimti ir tirti. Jį, kaip įrodymą, nagrinėdamas bylą iš naujo, turės įvertinti pirmosios instancijos teismas.

Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (b. l. 166). CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kadangi kolegija grąžina bylą nagrinėti iš naujo dėl pirmosios instancijos teismo padarytų CPK 15 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies pažeidimų, skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

.

Teisėjai Ramūnas MitkusLeonas JachimavičiusAlgirdas Remeika