Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams R. M., Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1981 m. vasario 28 d., Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, dirbantis Lietuvos kariuomenės karo policijoje, kovinio rengimo centro viršininko žinioj, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

A. I. daugiabučio namo, esančio A. R. Vanago g. 1, Kaune, kieme, 2009 m. vasario 26 d., apie 01.50 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos kokaino, tarpusavio konflikto metu su I. P. ir A. S., vieną kartą tyčia šovė iš šaunamojo ginklo – pistoleto „Makarov“ nukentėjusiajam I. P. į krūtinę, tuo padarydamas jam šautinį kiaurinį kairės krūtinės pusės sužalojimą, pasireiškusį kiauriniais kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimais, vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko jis mirė, tokiu būdu nužudė I. P.. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. I. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. vasario 25 d. jis buvo klube „Amerika pirtyje“. Klube susipažino su mergina ir vaikinais. Po klubo užsidarymo visi nutarė pratęsti vakarą pas jį namuose. Nuvyko į Kalniečių rajoną ir sustojo, nes ketino išleisti vaikiną, kursi važiavo kartu. Tas vaikinas nelipo iš mašinos, todėl jis pasakė, kad važiuoja namo, o jų su savimi neima. Tuo metu priėjo ir kitas vaikinas. Tuomet pirmasis vaikinas priėjusiajam pasakė, kad jis nori juos palikti. Eidamas link savo automobilio pajuto smūgį. Merginos jau buvo išlipusios. Jis išsigando, nes tie vaikinai grasino jam, jie buvo dviese ir agresyvūs. Vienas iš jų bandė sugriebti jį, o kitas užsimojo ranka. Jis išsisuko ir papurškė jiems į akis dujų. Automobilio variklis buvo užvestas, durelės atidarytos. Dėl dujų jie supyko ir pradėjo jį pulti. Irmantas jį vijosi ir smogė į nugarą. Jam grėsė pavojus, jis turėjo ginklą, todėl norėjo jį panaudoti, kad sustabdyti tų vaikinų chuliganiškus veiksmus. Ginklą išstitraukė iš rankinės tuomet, kai jį pasivijęs I. P. pagriebė ir jis sustojo. Jis pasakė: “stok, šausiu” ir iššovė į viršų, traukdamasis jis šaudė į žemę, tvorą, bet I. P. vis tiek jį puolė. Tada jis šovė dar kelis šūvius, parodydamas, kad ginklas yra kovinis. Jį iš nugaros kažkas sugriebė ir pradėjo smaugti, o I. P. griebė už pistoleto. Jis iššovė, bet nematė, kad pataikė Irmantui. Kraujo nebuvo. Tada vaikinai jį paleido ir jis išvažiavo namo. Ginklą panaudojo tik tam, kad apsaugoti save ir savo turtą. Jis išsigando, nes tie vaikinai buvo dviese, girti, buvo tamsu, suprato, kad jie nori atimti jo automobilį. Iš pradžių vaikinai nebuvo aresyvūs, visi bendravo draugiškai. Jis netaikė į žmogų, šaudė tik norėdamas pagąsdinti. Šaudė į žemę, orą, o po to ir į kojas I. P., bet šis, nepaisant to, vis tiek jį vijosi. Jis bėgo, o prie kažkurio namo trečios laiptinės jį sugriebė kitas vaikinas ir smaugė,o I. P. tuo metu griebė jam už rankos su pistoletu. Pradžioje jis stovėjo, bet tie vaikinai jį parklupdė. Tuo metu ir pasigirdo šūvis. Grumtynių metu ginklas galėjo pats iššauti, kai Irmantas griebė už ginklo. Po šūvio jį iš už nugaros paleido, todėl jis galėjo pabėgti. Jam iš priekio buvęs žmogus liko stovėti. Pamena, kad pradžioje jį abu vijosi, bet po pirmo šūvio A. S. kažkur dingo ir vijosi tik Irmantas. Vėliau iš kažkur atsirado ir A. S.. Klube,,Amerika pirtyje” jis išgėrė tik vieną akloholinį kokteilį. Jokių narkotikų nevartojo ir iš kur tos medžiagos atsirado jo kraujyje, paaiškinti negali. Gal kas pajuokavo ir klube kažko įmaišė į jo gėrimą. Jis iššaudė visus šovinius, kiek tik buvo pistolete. Grįžęs namo įdėjo naujus 7 ar 8 šovinius. Policijai apie įvykį nepranešė, nes negalvojo, kad kam nors padarė kokios žalos, todėl nebuvo reikalo pranešti. Po įvykio tą pačią naktį jis nuvažiavo pas draugę, bet jai nieko nepasakojo. Jis turi keturis mobiliuosius telefonus, po įvykio iš jų išėmė baterijas, nes nenorėjo su niekuo kalbėti ir bendrauti, buvo šoke, be to, darbe daug dirbo. Merginos, kurios važiavo kartu su juo, po papurškimo dujomis iš karto kažkur dingo, bet kur jos nuėjo, jis nematė. I. P. buvo žemesnis ir smulkensis už jį, tačiau jie buvo dviese, be to, I. P. jam buvo sudavęs smūgį, jie grasino, kad atims ginklą, automobilį, todėl jis buvo išsigandęs ir gynėsi nuo jų. Nei vieno iš vaikino rankose nematė jokių daiktų, tačiau jis jautė iš jų pusės grėsmę savo atžvilgiu. Jokio tikslo ką nors nužudyti jis tikrai neturėjo, o tik siekė apsiginti nuo jį puolančių asmenų. Jam gaila dėl įvykusios situacijos ir pasekmių, bet jis nėra tikras, kad tai jis nušovė žmogų. Su ieškiniu nesutinka, nes pareikšto ieškinio suma nereali, jis neturėtų galimybės jį atlyginti, be to, jis nėra kaltas dėl įvykusios nelaimės.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet parodė kur ir kokiu būdu panaudojo šaunamąjį ginklą, taip susiedamas savo parodymus su aplinkybėmis vietoje (2t. b.l. 161-162).

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, jo kaltė tyčia nužudžius I. P. yra pilnai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad nužudytasis I. P. – jos vyras. Jis iš vakaro jai paskambino ir pasakė, kad turi padėti broliui ir namo negrįš. 2009 m. vasario 26 d. ryte apie 4.30 val. policijos pareigūnai atvyko į namus ir pranešė, kad vyras yra negyvas. Ji su vyru sutarė gerai. I. P. išgėręs buvo ramus, nekonfliktiškas žmogus, buvo linkęs labiau slopinti konflikutus, o ne juos kelti. Civilinį ieškinį palaiko pilnai, prašo priteisti. A. S. ji pažinojo kaip vyro bendradarbį, kaip gerą ir nekonfliktišką žmogų.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad nužudytasis I. P. buvo jo sūnus. Savo sūnų gali apibūdinti kaip tvarkingą, ramų ir nekonfliktišką žmogų. Preikštą civilinį ieškinį palaiko, prašpo priteisti iš kaltininko 500 000 litų neturtinės žalos, nes žuvus sūnui patyrė didelį stresą, nervinį sukrėtimą, dėl išgyvenimų pablogėjo sveikata.

Liudytojas R. D. parodė, kad įvykio dieną budėjo kartu su R. B.. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad, kiek pamena, Plechavičiaus gatvėje galimai peršautas vyriškis. Atvykus nurodytu adresu namo kieme rado ant nugaros gulintį vyriškį. Įvykio vietoje, prie gulinčio vyriškio, buvo jaunuolis, kuris bandė gaivinti gulintį. Vyriškis pasakė, kad gulintis vyriškis yra jo draugas, dar paaiškino, kad kilus konfliktui jo draugą peršovė nepažįstamas vyriškis, kuris kartu su juo ir dar trim nepažįstamom merginom atvyko į šią vietą iš klubo „Amerika pirtyje“. Po įvykio vyriškis automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. A. S. sakė, kad nepažįstamas vyriškis I. P. šovė iš diržo aukščio ir iš mažo atstumo. Buvo kalba ir apie dujas. Vyras buvo šoko būsenoje, jo pasakojimas buvo nerišlus. Jis pasakė, kad šūvio metu buvo už automobilio maždaug 4-5 metrų atstumu ir viską matė. Jis jiems parodė vietą, kur stovėjo šaudžiusio asmens automobilis, kur buvo nukentėjusysis ir kaltinamasis. Merginų toje vietoje jau nebebuvo. Nuo vyriškio jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo labai susijaudinęs, apsiverkęs. Jo nuomone pasakojimo nerišlumas buvo tikrai ne nuo alkoholio, o nuo susijaudinimo ir patirto streso.

Liudytojas R. B. parodė, kad budėjo su kolega R. D.. Naktį gavo informaciją apie nušautą žmogų. Atvykus nurodytu adresu rado vyriškį, be gyvybės požymių. Prie gulinčio vyriškio buvo jaunuolis, kuris pasakė, kad nušautasis yra jo draugas. Jis pasakojo, kad konfliktą pradėjo nepažįstamas vyriškis vairavęs visureigį. Kiek suprato, konfliktas įvyko dėl merginų. Vyriškis vairavęs visureigį papurškė jam ir jo draugui dujomis, o po to pradėjo šaudyti. Vyras kalbėjo nerišliai, nes buvo labai susijaudinęs, todėl smulkiau įvykio aplinkybių neklausinėjo. Įvykio vietoje matė, kad A. S. trinasi akis, jo akys ašarojo. Po kelių minučių atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis. Apžiūrėjo kūną. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, rado tūtelių, buvo peršautas mašinos stiklas. Jis paieškojo minėto džipo, bet nerado. Kokioje padėtyje gulėjo nužudytasis, jis neprisimena. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina pilnai, jie teisingi.

Liudytojas A. S. parodė, kad kartu su I. P. atvyko į klubą „Amerika pirtyje”. Klube susipažino su merginomis. Apie 01val. klubą uždarė, todėl visi išėjo ir tarėsi, ką toliau veikti. Kaltinamasis A. I. pasikvietė pas save į svečius. Visi į kaltinamojo automobilį netilpo, todėl I. P. važiavo taksi. Susitarė susitikti prie parduotuvės,,Iki”. Bevažiuodami pakeliui sustojo prie naktinės parduotuvės. A. I. sakė negers, o jis nupirko du butelius sidro. Važiuojant toliau A. I. sustojo ir pasakė, kad jis išliptų, nes reikia pasikalbėti. Išlipus iš automobilio iš karto priėjo ir I. P.. A. I. jiems pasakė, kad toliau jis su panelėmis važiuos. Tada jis su I. P. ėjo artyn prie kaltinamojo norėdami paklausti, kodėl, bet jis pradėjo jiems purkšti dujas. Jis norėjo atimti dujų balionėlį, kad daugiau nepurkšų ir sugriebė jį už drabužių, o A. I. išsinėrė, atšoko per žingsnį, išsiraukė ginklą ir pradėjo rėkti, kad nušaus. Netikėtai kaltinamasis pradėjo šaudyti, o jis su I. P. pradėjo bėgti nuo jo. Kaltinamasis vijosi juos ir šaudė, girdėjo tris šūvius. Traukdamasis pritūpė pasivalyti akių ir apasižiūrėti. Matė, kad A. I. su I. P. buvo maždaug už 15-20 metrų. Jis vėl pasilenkė sniegu valytis akis ir išgirdo šūvius. Nuėjo pažiūrėti arčiau. Irmantas gulėjo, o A. I. nuvažiavo savo automobiliu. Jis su A. I. buvo susikibęs tik kai kaltinamasis išsitraukė dujų balionėlį, po to daugiau susikibę nebuvo. Kai kaltinamais išsitraukė pistoletą, jie bėgo nuo jo tolyn. Merginos pabėgo, dar kai A. I. papurškė jiems į akis dujų. Dėl ko įvyko konfliktas, paaiškinti negali. Niekas iš jų kaltinamajam negrasino, nei jis, nei I. P. jokių įrankių neturėjo, jokių smūgių nesudavė. Rūbus kaltinamajam galėjo įplėšti, kai griebė jam už rankos, kad nepurkštų dujų. Automoblis ,,Mersedes” buvo netoli tos vietos, kur buvo nušautas I. P.. Jis parodė tą vietą policijos pareigūnams. Iš viso jis girdėjo 6-7 šūvius. Po paskutinio šūvio I. P. paėjo porą žingsnių ir griuvo, nieko nesakė, nešaukė. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina, jie yra teisingi.

Liudytojas V. P. parodė, kad žuvusysis I. P. buvo jo brolis. Su broliu sutarė puikiai, kartu dirbo autoservise. Iš vakaro jis, brolis ir A. S. važiavo į Marijampolę pirkti slidžių, vakare grįžo ir nuvežė juos prie klubo ,, Amerika pirtyje”. Brolis nebuvo konfliktiškas žmogus nei blaivus, nei girtas. Kelionės į Marijampolę metu brolis ir A. S. išgėrė porą butelių alaus. Po įvykio jis buvo susitikęs su A. S., kuris jam pasakojo, kad į juos be jokios priežasties šaudė nepažįstamas vyras, kad buvo panaudotos dujos, o paskui šaudyta. Įvykio smulkmenų nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo bendrauja apie metus laiko. Tą dieną ji buvo namuose ir nežinojo, kad A. I. buvo klube. Jis pas ją į namus atvyko apie 02 val. nakties, jie kartu parūkė ir ėjo miegoti. Ji jo nieko neklausinėjo, tik paklausė, kas nutiko, nes naktimis jis niekada neatvažiuodavo. A. I. jai pasakė, kad viską sužinos vėliau, ir daugiau nieko nepasakojo. Ryte matė pistoletą, tik nepamena ar ant baro, ar ant stalo. Ginklą pas A. I. matė pirmą kartą, kad jis jį turi nežinojo. Taip pat nežinojo ir kad dujų balionėlį turi. Apie įvykį sužinojo tik iškviesta duoti parodymus. Vėliau apie įvykį kalbėjo su kaltinamuoju ir jis pasakė, kad mušėsi su vaikinais, kad jie bandė atimti iš jo mašiną, gal todėl jis ir šaudė. Nematė, kad A. I. rūbai būtų suplėšyti, kad jis būtų sužalotas. Jis jai nesiskundė ir neatrodė, kad būtų sužalotas. Smulkiau aplinkybių neprisimena, ikieisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. (t.2 b.l. 48-49)

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba gydytoju VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje. Buvo gautas pranešimas dėl pašauto žmogaus. Atvykus rado ant nugaros gulintį vyrą, šalia jo buvo draugas, du policininkai ir namo gyventoja. Žmogus jau buvo miręs. Pakėlus rūbus, rado šautinę žaizdą, sumušimų ant kūno nesimatė, kūno padėties nekeitė. Šalia esantis žmogus pasakė, kad juos užpuolė, kad į juos šaudė.Matėsi, kad jis susijaudinęs.

Liudytoja A. S. parodė, kad buvo su draugėmis klube ir ten susipažino su vaikinais Arnu ir Irmantu, vėliau pamatė Albertą. Klubas jau užsidarinėjo. Jos buvo keturios draugės, viena išėjo. Kaltinamasis pasiūlė važiuoti pas jį į butą. Jos sutiko. A. S. su I. P. irgi norėjo važiuoti kartu, jie išsikvietė taksi. Kadangi viena draugė nevažiavo, tai A. S. važiavo kartu su jomis Alberto automobiliu. Atvažiavus prie parduotuvės „Iki“, Arnas pirko sidro, matė, kad su taksi sustojęs laukia ir Irmantas. Po to A. I. įvažiavo į kiemus, sustojo ir pasakė Arnui, kad jis išliptu, kad reikia pakalbėti. Jie abu išlipo ir sustojo prie durelių iš keleivio pusės. Jos irgi norėjo išlipti, bet kaltinamasis jų neišleido, tada jos išlipo pro kitą pusę. Tuoj atvažiavo ir Irmantas. Kaltinamasis klausė merginų, ar jos nori, kad tie vaikinai važiuotų kartu. Jos atsakė, kad nieko prieš. Jos nesuprato, kas vyksta ir dėl ko vaikinai pradėjo konfliktuoti. Tie vaikinai pasakė Albertui: „pavežiojai paneles su „krūta“ mašina ir viskas“. Jos suprato, kad kaltinamasis juos palieka. Jis išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė į vaikinus. Tada išsigandusios visos pasišalino. Nubėgdamos girdėjo šūvius, bet ginklo nematė. Dar važiuojant, kai sustojo prie „Iki“ joms pasidarė baisu, nes A. I. nenorėjo jų paleisti. Jis joms pasakė, kad jei kartu bus ir tie vaikinai, tai jis negalės atsipalaiduoti. Ji jokio kontakto nei tarp vieno iš vaikinų nematė, buvo tik kalbama. Ji girdėjo tris šūvius, jokių šūksnių, riksmų nebuvo. Kaltinamasis jai atrodė kitoks negu kiti vaikinai. Irmantas ir Arnas buvo linksmi, norėjo bendrauti, o kaltinamasis jai atrodė šiek tiek agresyvus. Vaikinai nesakė kaltinamajam, kad susidoros su juo ar panašiai, o tik klausė jo, kodėl jis nori vienas vežtis paneles. Jie jokių veiksmų A. I. atžvilgiu neatliko, taip pat ir žodinio grasinimo ji negirdėjo. Arnas su Irmantu gavo dujų kai A. I. jau sukosi sėstis į mašiną, papriekaištavus jam dėl merginų. Kai jos visos išlipo iš mašinos, A. I. buvo tuo labai nepatenkintas, liepė joms sėstis atgal į mašiną. Jis dar net bandė sodinti ją atgal į automobilį. Jos nuomone, kaltinamasis galėjo vaikinams nepurkšti dujų, o sėsti į automobilį ir išvažiuoti, nes jam jokios grėsmės iš jų pusės nebuvo.

Liudytoja R. R. parodė, kad buvo su draugėmis klube, o kai klubą uždarė, kalbėjosi lauke, jog važiuos kažkur kitur. A. I. pasiūlė važiuoti pas jį. A. S. ir I. P. buvo šalia. Kaltinamasis neprieštaravo, kad vaikinai važiuotų kartu. Jos visos trys susėdo į galą, o A. S. atsisėdo šalia vairuotojo. Pavažiavę jie sustojo, Arnas nuėjo į parduotuvę, o jos ir A. I. liko mašinoje. Tada jis paklausė, ar jos nori, kad tie vaikinai važiuotų kartu, į ką jos atsakė, kad joms nesvarbu. Po to jie sustojo kieme, kur taksi atvažiavo ir Irmantas. Kaltinamasis pasakė, kad pasikalbės su jais ir išlipo. Ji girdėjo, kaip tie vaikinai sakė kaltinamajam :“ką tu čia, su mašina toks „šūstras“. Kol vyrai kalbėjo, jos sėdėjo mašinoje, o po to visos išlipo per kairę pusę, nes per dešinę jų išlipti A. I. neleido. Jokio stumdymosi, susikibimo tarp vyrų nebuvo. Jokių grasinimų liudytoja negirdėjo. Ji matė, kaip kaltinamasis papurškė vaikinams dujų balionėliu. Tada jos visos trys pabėgo, nes išsigando. Ji girdėjo tris šūvius, du iš karto, o trečią vėliau. I. U. pasakė, kad jai A. I. uždarė dureles ir neleido išlipti, todėl jos išlipo pro kitą pusę.

Liudytoja I. U. parodė, kad kartu su draugėmis buvo klube. Po klubo uždarymo išėo į lauką ir galvojo apie vakaro pratęsimą. Kaltinamasis pasiūlė važiuoti pas jį į butą. A. S. ir I. P. paklausė, ar jie gali važiuoti kartu. A. I. tam neprieštaravo. Visos merginos susėdo į galą, A. S. į priekį šalia kaltinamojo. I. P. važiavo taksi. Jie sustojo prie parduotuvės, A. S. nuėjo apsipirkti. A. I. paklausė jų, ar jos tikrai nori , kad vaikinai važiuotų kartu. Jis sakė, kad jei jie bus, jis negalės atsipalaiduoti. Prie namų kaltinamasis sustojo ir pasakė A. S., kad reikia pakalbėti ir išlipo iš automobilio. Jos irgi norėjo išlipti, bet jis jų neleido, todėl jos išlipo per kitos pusės dureles. Vaikinai lyg ir ginčijosi. A. S. sidro butelius pastatė ant šaligatvio bortelio. Kaltinamasis papurškė vaikinams dujų , o jos išsigandusios pabėgo. Jokių muštynių, stumdymosi nebuvo. Arnas su Irmantu negrasino Albertui, tik pasakė: “šūstra“ mašina pavežiojo“. A. I. nieko nesakęs ėmė purkšti dujas. Kai ji bėjo, jokių muštynių garsų ar kalbų negirdėjo, o tik tris šūvius. Konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis nebenorėjo vaikinų toliau vežtis kartu. Jai neatrodė, kad Arnas ir Irmantas būtų buvę pavojingi ar agresyvūs, ar kad gali atimti mašiną. Jokių užsimojimų, smūgių, jokių daiktų vaikinų rankose ji nematė.

Liudytoja A. R. parodė, kad buvo vasario mėnuo. Buvo naktis, miegojo, kambario langas buvo pravertas. Pabudo nuo šūvio ir riksmo, ką rėkė, žodžių negirdėjo, bet buvo įtūžusio žmogaus balsas. Ji atsikėlė, pasižiūrėjo pro langą ir apačioje pamatė tris „sugriuvusius“ vyrus. Ji jiems pasakė: „liaukitės“ ir jie išsilakstė. Tas, kuris laikė už kojų, pasislėpė už kampo, kiti du pasileido link devynaukščio. Po to vienas vyras nukrito, ji suprato, kad kažkas negerai, iškvietė policiją. Kai vyrukas nukrito, šūvio negirdėjo. Gal iš baimės. Nugriuvęs vyras buvo su šviesiais rūbais, smulkesnis. Kieme svetimų automobilių nesimatė, tik kaimynų automobiliai stovėjo. Tas, kuris šaudė, neatrodė, kad ginasi nuo kitų dviejų, o atvirkščiai. Du vaikinai bėgo nuo trečiojo vienas šalia kito. Ji suprato, kad jie draugai, nubėgo apie 10 metrų, po to vienas griuvo, sukniubo, o kitas pritūpė prie jo, bandė kelti. Šūvio ji negirdėjo, tik riksmus. Tuo metu trečio vaikino ji nematė. Kas šovė, nematė, nes trečias vyras buvo užbėgęs už kampo, ji jo nematė.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena Plechavičiaus gatvės 3 –iame name. Naktį, tarp 1.00 val. - 2.00val. pradėjo loti jos šuo, Ji pabudo, išgirdo kažką lauke, nuėjo į virtuvę ir pažiūrėjo pro langą. Prie krūmo stovėjo du vyrai, trečias buvo per gatvę prie raudonos mašinos. Prie laiptinės yra šviesa. Matė, kad automobilio numerio paskutinis skaičius – 9. Matė, kad vienas vyras buvo susirietęs, jis buvo su morkine striuke. Aukštesnis vyras pradėjo bėgti pieva, kitas vijosi ir buvo šūviai. Tas morkine striuke irgi bėgo, suklupo ir vėl bėgo. Po to jo nesimatė, bet girdėjosi šūviai. Po to atėjo žmogus, sėdo į tą raudoną mašiną ir išvažiavo. Ji matė, kaip žmogus perbėgo per pievelę, suklupo, tada pribėgo kitas, bandė kelti. Vienas vyras, kur vijosi, buvo ištiesęs ranką į priekį. Ji matė, kaip bėgo du, tamsesnėmis striukėmis, po to žmonių jau nesimatė, tik girdėjosi šūviai, tikrai ne vienas, daugiau. Jokių grumtynių, ar daiktų mėtymo vienas į kitą nematė. Ji matė, kaip tas vaikinas šviesia striuke atbėgo nuo namo, užšoko ant vejos, gal pabėgo pusantro metro ir krito. Po šito nukritimo, kitas vaikinas ramiai atėjo, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo.

Liudytojas R. G. parodė, kad įvykio naktį nieko negirdėjo, nes jų buto langai yra ne į kiemo pusę, kur viskas vyko. Naktį jiems paskambino ir pasakė, kad jų mašina sušaudyta, nuėjo pažiūrėti, buvo peršautas priekinis stiklas. Laiptinės duryse, prie rankenos žmona rado kulką. Kitą dieną jis rado gilzes. Kulka, kuri pramušė mašinos stiklą, nebuvo rasta. Jo nuomone, buvo šaudyta keliomis kryptimis. Maždaug už 10 metrų nuo jo mašinos gulėjo nušautas žmogus. Automobilis registruotas jo žmonos vardu. Dar buvo nulaužtas veidrodėlis. Buvo padaryta apie 1000 litų žala.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (1t. b.l. 4-18) patvirtina, kad 2009-02-26 buvo apžiūrėta įvykio vieta, kur prie R. V. g.1-o namo antros laiptinės stovi automobilis VW Glof, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis užlenktas, apačioje išlaužta apie 3cm. pločio plastikinė dalis, priekiniame stikle, vairuotojo pusėje, viršutinėje dalyje yra anga 2*0,6cm. dydžio, aplink angą stiklas suskilinėjęs, apžiūrint automobilio saloną tūtelės ar kulkos nerasta. Priešais R. V. g.1-ą namą, už šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies, apsnigta veja, ant jos matomas aukštielninkas gulintis vyriškio lavonas. Lavono kojos R. V. g.1-o namo kryptimi, galva – R. V. gatvės kryptimi. Atstumas nuo R. V. g.1-o namo iki lavono kojų apie 11,46m, atstumas nuo lavono galvos iki R. V. gatvės šaligatvio apie 10.60cm. Apžiūrint lavoną rasti sužalojimai: nosies srityje paviršinis nubrozdinimas apie 5cm., kairėje krūtinės pusėje, spenelio aukštyje krutinkaulyje yra žaizda be išorinių kraujavimo žymių, nugaros kairėje pusėje, užpakalinėje pažastinėje linijoje, 8-9 šonkaulio aukštyje yra žaizda primenanti sviedinio išėjimo angą. Lavonas vilki oranžinės spalvos medžiaginę striukę, pilkos spalvos džemperį ir juodos spalvos maikutę, šie drabužiai turi krūtinės pusės dalyje ir nugaros pusės kairėje dalyje vienodo skersmens pažeidimus (kiaurai per visus rūbus). Lavonas vilki mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos aulinukus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (2t. b.l. 64) patvirtina, kad liudytoja R. R. atpažino A. I. kaip asmenį, kuris 2009-02-26, apie 01-02val., papurškė dujomis Arnui ir Irmantui.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (2t. b.l. 69) patvirtina, kad liudytoja I. U. atpažino A. I. kaip asmenį, kuris 2009-02-26, apie 01val., papurškė dujomis Arnui ir Irmantui.

2009-02-27 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.T-N106 /09(02) patvirtina, kad A. I. šlapime rasta ekgonino metilo esterio ir benzoilekgonino ( kokaino metabolitai) ( 2t. b.l. 130).

Specialisto V. M. apklausos protokolas (2t. b.l. 132) patvirtina, kad A. I. šlapime rastos medžiagos ekgonino metilo esteris ir benzoilekgoninas yra narkotinės medžiagos kokaino skylimo produktai. Po vienkartinio panaudojimo tiek kokainas, tiek ir jo metabolitai gali būti šlapime randami nuo 24 iki 48 valandų.

S. V. Pukelevičienės apklausos protokolas (2t. b.l. 133) patvirtina, kad kokainas priklauso stimuliuojančių medžiagų grupei, todėl jo poveikis yra stimuliuojantis, pasireiškiantis energijos antplūdžiu, žmogus gali būti judrus, kalbus, sujaudintas, nenustygti vietoje, gali sutrikti minčių eiga, prarasti sveiką nuovoką. Pavartojus didesnes dozes elgesys gali būti nenuspėjamas, gali pasireikšti agresija, paranoja (įtarumas). Po ilgalaikio vartojimo sutrinka protinis sugebėjimas. Esant vienkartiniam kokaino panaudojimui atsiranda nuotaikų kaita, polinkis į agresiją, tokius žmones galima lengvai išprovokuoti nenuspėjama elgesiui tai yra agresijai ir paranojai. Šių požymių intensyvumas priklauso nuo suvartotos vienkartinės dozės dydžio.

2009-02-27 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G-694 /09(02) (1t. b.l. 160) patvirtina, kad A. I. išorinių sužalojimų nekonstatuota.

2009-02-27 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G-746 /09(02) (1t.b.l. 58) patvirtina, kad A. S. konstatuota akių obuolių junginių paraudimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus chemine medžiaga, prie tiriamojo nurodomų aplinkybių, t.y. papurškiant iš dujinio balionėlio į veido sritį, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-02-26. Sužalojimas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

2009-02-26 – 2009-06-05 M. Romerio universiteto TMI Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr.234/09(02) (t.1 b.l. 50-55) patvirtina, kad I. P. mirties priežastis - šautinis kiaurinis kairės krūtinės pusės sužalojimas, kiauriniai kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimai, vidinis kraujavimas į kairę krūtinplėvės ertmę (600 ml). Šautinis kiaurinis kairės krūtinės pusės sužalojimas, pasireiškęs kiauriniais kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimais, vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (600 ml). Krūtinės šautinio sužalojimo kanalas prasideda šautine žaizda (įėjimo anga) priekinėje krūtinės sienoje, 137 cm aukštyje nuo pado, eina per paodę, IV tarpšonkaulinį tarpą, liestine sužalodamas V-o šonkaulio kremzlinę dalį, pasieninę krūtinplėvę, 14 plaučio segmentą (kairio plaučio liežuvėlį) širdiplėvę, kairio skilvelio priekinę sieną, ertmę ir užpakalinę sieną, širdiplėvę, 16-ą ir 18-ą plaučio segmentus, pasieninę krūtinplėvę, X tarpšonkaulinį tarpą, liestine sužalodamas X-o šonkaulio apatinį kraštą, paodę ir baigiasi Šautine žaizda (išėjimo anga) kairėje nugaros pusėje 124 cm aukštyje nuo pado. Šautinio sužalojimo kanalo kryptis sagitalinėje plokštumoje artima sagitalinei, horizontalios plokštumos atžvilgiu kanalas eina įstrižai iš priekio atgal ir žemyn. Šautinis sužalojimas padarytas šaunant šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka, vieno Šūvio pasėkoje. Kadangi sužalojimas kiaurinis (taip pat ir drabužiuose) svetimkūnio (kulkos) nerasta. Pagal makroskopinius duomenis apie šūvio atstumą pasisakyti problematiška, tikslinga atlikti med. kriminalistinius žaizdų tyrimus (med. kriminalistiniam tyrimui paimti odos lopai su žaizdomis iš krūtinės ir nugaros). Sprendžiant pagal širdies sužalojimą, sąmonės praradimas ir mirtis įvyko per keletą-keliolika sekundžių. Per šį laikotarpį sąmoningi ar valingi I. P. veiksmai minimaliai tikėtini, tačiau tikėtina, kad jis galėjo atlikti keletą nesąmoningų veiksmų. Konstatuotas šautinis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kuris atspindi vieną ar daugiau trauminių kontaktų su kietu buku daiktu.

2009-05-19 LP Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(2731)-IS1-3979 (1t. b. l. 136-138) patvirtina, kad ant pateiktos tirti durų spynos apdailos, paimtos 2009-02-26 įvykio vietos apžiūros metu, A. R.-Vanago g. 1 Kaune, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti kulkos ir deformuoto metalo gabaliuko, paimtų 2009-02-26 įvykio vietos apžiūros metu, A. R.-Vanago g. 1 Kaune, žmogaus kraujo nerasta. Ant pateiktos tirti šovinių dėtuvės, paimtos 2009-02-26 iš A. I., rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik vieną asmenį. Šio asmens genotipas sutampa su A. I. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000004 %. Ant pateikto tirti pistoleto „MAKAROV 9 mm Nr. K0261202", paimto 2009-02-26 iŠ A. I., rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

2009-04-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1098 (09)(1t. b. l. 145-147) patvirtina, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo I. P. rankų ir galvos yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš tirti pateiktų trijų tūtelių, rastų įvykio vietoje. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo A. I. ir A. S. rankų ir galvų šūvio pėdsakų nėra. Ant tirti pateiktų įtariamojo A. I. drabužių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš tirti pateiktų trijų tūtelių, rastų įvykio vietoje. Ant tirti pateiktų liudytojo A. S. drabužių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš tirti pateiktų trijų tūtelių, rastų įvykio vietoje. Tikėtina, kad mažiausiai vieno šūvio metu atstumas nuo ginklo vamzdžio iki A. S. drabužių buvo mažesnis negu vienas metras.

2009-05-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1012 (09), 11-1335 (09) (1t. b.l. 149-163) patvirtina, kad ant tirti pateiktų A. I. kelnių rasta tamsiai melsvai pilkų netolygiai dažytų viskozės pluoštų vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su A. S. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų A. I. kelnių ir batų rasta tamsiai mėlynų medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su I. P. tamsiai mėlynų džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant A. I. striukės ir baltinių rasta baltų nedažytų avies vilnos pluoštų vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su I. P. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų I. P. striukės ir kelnių rasta mėlynų medvilnės pluoštų vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su A. I. mėlynų džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų A. S. striukės ir kelnių rasta mėlynų medvilnės pluoštų vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su A. I. mėlynų džinsinių kelnių audeklo atitinkamaispluoštais. Ant tirti pateiktų I. P. dešinės rankos nagų nuokarpų rastas mėlynas medvilnės pluoštas vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su A. I. mėlynų džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant I. P. džinsinių kelnių yra juodos spalvos tepalo mikrodalelių, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su A. I. batų tepalu. Yra tikimybė, kad šios tepalo mikrodalelės yra A. I. batų tepalo mikrodalelės. Ant A. I. nagų nuokarpų nėra pluoštų iš tirti pateiktų I. P. ir A. S. drabužių. Ant A. I. drabužių ir batų nėra A. S. striukės pluoštų, taip pat nėra I. P. striukės, marškinėlių, batų mikrodalelių (pluoštų, odos, plastiko dalelių). Ant tirti pateiktų I. P. drabužių ir batų, ant A. S. drabužių ir ant A. I. drabužių ir batų nėra vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pašalinių pluoštų (nepriklausančių tyrimui pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai) ir nepluoštinės prigimties mikrodalelių.

2009-06-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1099 (09) (1t. b.l.165-178) patvirtina, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos, pagamintas Bulgarijos kompanijoje „Arsenai". Jis yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. KO 26 1202, skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams.Tirti pateiktas pistoletas po paskutinio šaudymo valytas nebuvo (iš pateikto pistoleto po paskutinio jo valymo buvo šauta). Pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti ir yra šaunamasis ginklas. Pusiau automatiniai trumpieji Šaunamieji ginklai, tarp jų ir tirti pateiktas 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. KC 3323 P, yra priskiriami prie "B" kategorijos šaunamųjų ginklų. Iš pateikto pistoleto šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta, jis yra tvarkingas ginklas. Tirti pateikta šovinių dėtuvė yra tvarkingąjį yra tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto šovinių dėtuvė. { šią dėtuvę telpa aštuoni 9 mm kalibro šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Tirti pateiktas pistoletas užtaisomas trumpiesiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams įprastiniu, tiriamojoje dalyje nurodytu, būdu. Iš tirti pateikto pistoleto šaudoma pavieniais šūviais, tiriamojoje dalyje nurodytu būdu. Šaudyti serijomis (papliūpomis), t.y. laikant nuspaudus nuleistuką be pakartotino nuspaudimo (atleidimo), kas yra atliekama iš automatinių ginklų (automtų), negalima. Iš pateikto pistoleto po šūvių šautos tūtelės pistoleto atžvilgiu yra išmetamos į dešinę pusę ir atgal 1,5 - 2,0 metrų atstumu. Tirti pateikti 7 šoviniai, buvę šovinių dėtuvėje, ir 137 šoviniai, rasti kratos metu, yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šoviniai, skirti Makarovo ir Stcčkino konstrukcijos pistoletams.

Tirti pateikti 144 (7 + 137) šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto ir yra šaudmenys. Tirti pateikta kulka, rasta papildomos įvykio vietos apžiūros metu, yra 9 mm kalibro šovinio, skirto Makarovo konstrukcijos pistoletams, iššauta deformuota kulka. Ši kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pistoleto.Nustatyti ar tirti pateiktas metalo gabalėlis, rastas 2-osios laiptinės duryse, yra kulkos dalis, iš kokio ginklo ir ar iš tirti pateikto pistoleto jis buvo iššautas negalima, kadangi jo paviršiuje nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Tirti pateiktos trys tūtelės, tarp kurių dvi rastos papildomos įvykio vietos apžiūros metu ir viena, pateikta R. G., yra 9 mm kalibro šovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, šautos tūtelės. Pateiktos trys tūtelės buvo šautos tirti pateiktame 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistolete. Nustatyti ar tirti pateikta kulka ir metalo gabalėlis iki šūvių sudarė vienus šovinius su tirti pateiktomis tūtelėmis negalima, kadangi jų paviršiuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Tirti pateiktoje durų spynos išorinės pusės apdailos plokštėje esantis pažeidimas yra šautinis, padarytas šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šis atstumas, šaudant iš tirti pateikto pistoleto, yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Spynos išorinės pusės apdailos plokštės atžvilgiu buvo šauta iš priekio ir iš kairės pusės, t.y. šūvio metu ginklas durų apdailos plokštės atžvilgiu buvo iš priekio ir iš kairės pusės.

Tirti pateiktuose nukentėjusiojo I. P. drabužiuose - striukėje, megztinyje ir marškinėliuose esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu su kulkos įėjimo anga (vieta), esančia striukės, megztinio ir marškinėlių priekinių paviršių kairėje pusėje ir kulkos išėjimo anga (vieta), esančia striukės, megztinio ir marškinėlių nugarinių paviršių kairėje pusėje. Drabužių pažeidimai padaryti vario apvalkalą turinčia, ~9 mm skersmens kulka. Nustatyti ar drabužių pažeidimai buvo padaryti šaunant iš tirti pateikto pistoleto negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Drabužių pažeidimai buvo padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Kulkos įėjimo angos - striukės priekinio paviršiaus kairėje pusėje esančio pažeidimo aplinkoje artimo šūvio pėdsakų nėra.

Šaudant iš tirti pateikto pistoleto, atstumas, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties.

2009-07-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-2016 (09)(1t. b.l. 180-181) patvirtina, kad šūvio kryptis nukentėjusiojo I. P. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu buvo iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn. Šūvio metu ginklas ir šovusysis nukentėjusiojo I. P. kūno atžvilgiu buvo iš priekio, esant nukentėjusiajam pasilenkus į priekį, arba iš priekio ir iš viršaus, esant nukentėjusiajam vertikalioje padėtyje.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą I. P. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis A. I., būtent jo nusikalstamais veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. I. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip paprastas nužudymas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t.2, b.l. 156) A. I. nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo, gindamasis nuo jo puolimo, o pistoletas iššovė ne jam paspaudus gaiduką, o netyčia, jam su I. P. ir A. S. besigrumiant. Tokią pačią įvykių versiją kaltinamasis pateikė ir teisiamojo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad toks kaltinamojo teiginys yra nepagrįstas jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo jokių grumtynių ar muštynių nebuvo. Niekas, išskyrus kaltinamąjį, byloje netvirtina, kad nukentėjusysis I. P. grasino kaltinamajam, kad elgėsi agresyviai jo atžvilgiu, puolė jį, griebė ar panašiai, dėl ko A. I. turėjo gintis nuo nukentėjusiojo panaudodamas tam šaunamąjį kovinį ginklą. A. I. teigia, kad pistoletu šaudė į žemę ir į orą, norėdamas A. S. ir I. P. tik pagasdinti ir apsaugoti nuo jų save bei savo turtą, kad tyčia į žmogų nešovė, o pistoletas iššovė grumiantis jam su abiem vyriškiais - A. S. laikant jį už nugaros, o I. P. iš priekio abiejomis rankomis griebiant jam už dešinės rankos, kurioje iš buvo pistoletas. Jis tvirtina, kad šaudyti jis buvo privestas, nes jie abu jį vijosi, nors jis ir perspėjo, kad turi kovinį ginklą ir šaudė juo. Šie kaltinamojo parodymai yra subjektyvūs, neįtikinami, bei paneigti objektyvių faktinių bylos aplinkybių, kurias patvirtino byloje apklausti, jos baigtimi nesuinteresuoti, liudytojai, rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į visą tai, kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Liudytojas A. S., nuo pat pirmosios jo apklausos, nuosekliai ir užtikrintai tvirtino, kad nei jis, nei I. P. kaltnamajam negrasino ir jo nepuolė, jie tik kalbėjosi, norėjo išsiaiškinti, tačiau kaltinamasis be jokios priežasties papurškė dujų balionėliu jiems abiems į veidus, o po to netrukus išsitraukė pistoletą ir pagrasino nušausęs, šovė kelis kartus į žemę, dėl ko išsigandę A. S. ir I. P. pradėjo bėgti nuo kaltinamojo, o ne jį vytis, kaip tvirtina A. I.. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir kitų įvykio vietoje buvusių bei mačiusių liudytojų parodymai. Liudytojos A. S., R. R. ir I. U. davė iš esmės analogiškus parodymus, teigdamos, jog tarp A. I. bei A. S. ir I. P. jokio fizinio kontakto ar konflikto nebuvo. Jos matė, kaip vaikinai aiškinasi, stovi maždaug 1,5 metro atstumu, ir jų nuomone, visiškai be jokios priežasties, A. I. pradėjo purkšti vaikinams dujų balionėliu į veidus. Be to, šios liudytojos nurodė, kad I. P. ir A. S. buvo gerai nusiteikę, draugiški vaikinai, o kaltinamąjį A. I. apibūdino kaip keistai besielgiantį, aresyvų žmogų. Liudytoja A. R. patvirtino, kad pro langą matė sugriuvusiu tris vyrus, bet po jos sudraudimo, jie išsilakstė, o vėliau ji matė juos bėgančius, girdėjo šūvius. Liudytoja R. P. parodė, kad pro langą girdėjo triukšmą, matė, kaip vienas vyras vejasi kitą, besivejantis buvo ištiesęs į priekį ranką ir joje kažką laikė, girdėjo duslius garsus, suprato, kad šaudo. Iš šių parodymų visumos matyti, kad nei vieni iš jų nepatvirtino kaltinamojo pateiktos įvykio versijos, jog A. I. ar jo turtui grėsė koks nors pavojus iš I. P. bei A. S. pusės. Nėra nei vieno, nei menkiausio įrodymo, kuris patvirtintų, kad nukentėjusysis I. P. kėsinosi į kaltinamojo asmenį ar jo nuosavybę: automobilį ar pistoletą. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog kaltinamojo sveikatai, gyvybei ar jo turtui, iš nukentėjusiojo pusės grėsė koks nors realus ir akivaizdus pavojus.

Šios bylos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis nebuvo I. P. užpultas ir kad jokių įrodymų apie būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą nėra. Atsižvelgdamas į visas nusikaltimo aplinkybes, į kaltinamojo veiksmus, kuriais buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam ir nuo kurių jis mirė, teismas nužudymą laiko padarytu netiesiogine tyčia, nes iššaudamas iš gyvybei pavojingo kovinio ginklo į žmogų, A. I. suprato, kad taip kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, ir nors nenorėjo to, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažįstama tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors kaltinamasis ir neigė vartojęs narkotines medžiagas, tačiau bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad jo šlapime rasta ekgonino metilo esterio ir benzoilekgonino (kokaino metabolitai), kurie yra narkotinės medžiagos kokaino skylimo produktai. Po vienkartinio panaudojimo tiek kokainas, tiek ir jo metabolitai gali būti šlapime randami nuo 24 iki 48valandų. Kokainas priklauso stimuliuojančių medžiagų grupei, todėl jo poveikis yra stimuliuojantis, pasireiškiantis energijos antplūdžiu, žmogus gali būti judrus, kalbus, sujaudintas, nenustygti vietoje, gali sutrikti minčių eiga, prarasti sveiką nuovoką. Pavartojus didesnes dozes elgesys gali būti nenuspėjamas, gali pasireikšti agresija, paranoja (įtarumas). Esant vienkartiniam kokaino panaudojimui atsiranda nuotaikų kaita, polinkis į agresiją, tokius žmones galima lengvai išprovokuoti nenuspėjama elgesiui tai yra agresijai ir paranojai. Šių požymių intensyvumas priklauso nuo suvartotos vienkartinės dozės dydžio. Taigi, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo šlapime buvo rasta narkotinės medžiagos kokaino skylimo produktų, į specialisto išdėstytą jų poveikį žmogaus psichikai bei į kaltinamojo elgesį nusikaltimo padarymo metu, teismas daro išvadą, kad yra pakankamai pagrindo pripažinti, jog šį nusikaltimą A. I. padarė apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas jo pasekmes (I. P. mirtį), į kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas darbe teigiamai), į jauną jo amžių, į tai, kad anksčiau nusikaltęs nebuvo, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad net esant nenuginčijamiems kaltės įrodymams jis savo kaltės nepripažino, dėl nusikaltimo nesigaili, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Įstatymas įpareigoja civilinį ieškovą įrodyti jam padarytos žalos buvimą ir dydį.

Nukentėjusioji R. P. prašo priteisti jai iš kaltinamojo 9290 litus turtinei žalai ir 1 000.000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji nurodo, kad nusikaltimu jai buvo padaryta 10 174 litų turtinė žala, tačiau jai ši žala iš dalies (884 lt) buvo kompensuota iš LR Teisingumo ministerijos nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, todėl ji patikslintame civiliniame ieškinyje prašomą priteisti sumą sumažino iki 9290 lt ( 10174 lt – 884 lt). Tačiau iš nukentėjusiosios prie jį pagrindžinčio ieškinio pateiktų priedų matyti, kad jie tik iš dalies patvirtina šią ieškinyje nurodytą sumą. Už duobkasių paslaugas sumokėta 530 lt, šią sumą patvirtina kasos aparato kvitas bei sąskaita –faktūra. Kitos paslaugos, susijusios su šermenimis bei laidotuvėmis, nukentėjusiajai kainavo 4370 lt, ir nors šių išlaidų ji nepatvirtino jokiais dokumentais, tačiau akivaizdu, kad laidotuvių metu tokios išlaidos atsiranda ir jos realios. Kapo sutvarkymo išlaidų dydį – 3370 lt. nukentėjusioji grindė apytiksliu kapo tvarkymo įkainio paskaičiavimu, tačiau konkrečių, kapo sutvarkymo išlaidas pagrindžiančių dokumentų nukentėjusioji teismui nepateikė, todėl ieškinio suma šioje dalyje mažinama. Nukentėjusios R. P. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai padarytai turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. I. priteistini 5920 lt (9290 lt -3370 lt).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji neteko sutuoktinio, artimo šeimos nario, vienintelio šeimos maitintojo ir išlaikytojo, du mažamečiai vaikai neteko tėvo. Netekus mylimo vyro, nukentėjusioji patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Dėl moralinių išgyvenimų jai išsivystė depresija, pasikeitė gyvenimo kokybė, jaučiasi vieniša, nepilnavertė. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai padaryta moralinė žala labai didelė. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, vertina ir kitas aplinkybes. Nusikaltimą, kurio pasekmės – žmogaus mirtis, kaltinamasis padarė netiesioginės tyčios forma, savo kaltės nepripažino, iki nusikaltimo padarymo jis dirbo, tačiau dėl nusikalsamos veikos jam inkriminavimo buvo atleistas iš darbo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 200 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad, LR Smurtiniais nusikaltimai padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu, LR Teisingumo ministerija iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo nukentėjusiajai avansu iš dalies kompensavo ieškinį dėl neturtinės žalos, todėl šis ieškinys toje sumoje mažinamas, ir jai priteistina 192 200 lt ( 200 000 lt – 7800 lt).

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo jai iki gyvos galvos, ir jos dviems mažamečiams vaikams iki jų pilnametystės, atlyginimą, mokant mėnesinėmis išmokomis jai ir vaikams kas mėnesį po 764,17 lt. Negautų pajamų atlyginimas galimas tik įrodžius, kad tokios pajamos civiliniam ieškovui būtų buvę ne tikėtinos, bet realios. Šios ieškinio dalies patenkinamas būtų galimas tik nustačius, kad I. P. esant gyvam, nukentėjusioji bei jos vaikai tokias pajamas tikrai būtų gavę. Nukentėjusioji nepateikė pakankamai tai patvirtinančių duomenų todėl, siekiant apginti mažamečių vaikų interesus bei siekiant neatimti nukentėjusiai teisės į civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, nukentėjusios R. P. civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

Nužudytojo tėvas nukentėjusysis A. P. prašo priteisti jam iš kaltinamojo 4500 litus turtinei žalai ir 500.000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo padaryta 4500 litų turtinė žala, ši suma yra pagrįsta prie ieškinio pateiktu dokumentu: sąskaita – faktūra, todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusysis neteko sūnaus, artimo šeimos nario. Netekus mylimo sūnaus, nukentėjusysis labai išgyveno, patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį sdiskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Dėl patirtų išgyvenimų išsivystė depresija, atsirado baimės jausmas, negali normaliai bendrauti su žmonėmis, pasikeitė gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam padaryta moralinė žala labai didelė. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 100 000 litų.

Siekiant užtikrinti priteistus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. balandžio 7 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teises apribojimą A. I. turtui (t.2 b.l. 183-184), paliktinas galioti.

Daiktų,turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:

šūvio pėdsakų nuoplovos (lipdukai su mikrodalelėmis); avalynės pėdsako atlieja; keturios sagos, metalo (švino) gabalėlis deformuota kulka; plastikinis puodelis su užrašu „Kalnapilis“ , dvi tūtelės „9mm MSB“, baltos spalvo saga apie 1cm. pločio; deformuota kulka, I. P. plaukų, nagų, kraujo pavyzdžiai, rankų pėdsakų antspaudų pavyzdžiai; nuo liudytojo A. S. paimti šūvio pėdsakų pavyzdžiai (lipdukai su mikrodalelėmis), rankų pėdsakų antspaudų pavyzdžiai; įtariamojo A. I. kraujo pavyzdys, nuo įtariamojo A. I. paimti šūvio pėdsakų pavyzdžiai (lipdukai su mikrodalelėmis), paimti rankų nagų pavyzdžiai, rankų pirštų pėdsakų antspaudų pavyzdžiai, lipnios juostos su mikrodalelėmis, likusiomis po tyrimo, nurinktomis nuo I. P. drabužių ir batų, nuo A. S. drabužių, nuo A. I. drabužių ir batų, nuo I. P. ir A. I. rankų nagų nuokarpų, viena tūtelė su užrašu “9mm M S&B”, dujų balionėlis – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

I. P. drabužiai: oranžinės spalvos striukė, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, pilkos spalvos džemperis, juodos spalvos maikutė ilgomis rankovėmis, batai – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Liudytojo A. S. drabužiai: juodos spalvos medžiaginė striukė „PUMA“, juodos spalvos medžiaginės kelnės – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui A. S..

Kaltinamojo A. I. rūbai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės „Wrangler“; baltos spalvos baltiniai užsegami sagomis; baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis; juodos spalvos odinė striukė „Linsheng“; batai; - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. I. pagal jo buvimo vietą nuosprendžio vykdymo metu.

Pistoletas „MAKAROV 9mm Nr.K0261202“ su dėtuve Nr.1202-1, ir dėtuvėje įdėti septyni šoviniai, ant kurių tūtelių užrašas “9mm M S&B”, 142 vienetai šovinių su užrašais “9mm M S&B”, – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Ginklų fondui, o leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.1013 - paliktinas Kauno apskr. VPK VP VTV Licenzijavimo skyriuje.

LR Krašto apsaugos ministerijos pažymėjimas Nr.003908, išduotas A. I. –nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas LK Karo policijos Kauno įgulos viršininko R. M. žinioje.

Skaitmeninė laikmena su 2009-02-26 klubo „Amerika pirtyje“ kamerų vaizdo įrašu bei parodymų patikrinimo vietoje skaitmeninė laikmena – grąžintinos Kauno apygardos prokuratūrai.

A. I. asmens tapatybės kortelė Nr.11078443 - nuosprendžiui įsteisėjus, persiųstina pagal jo, tai yra A. I. buvimo vietą nuosprendžio vykdymo metu.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s prendė:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009-02-26 iki 2009-05-08.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, nuteistąjį A. I. suimant teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiajai R. P. prieisti iš A. I. –5920 lt ( penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų) turtinei ir 192200 lt ( šimtą devyniasdešimt du tūkstančius du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam A. P. priteisti iš A. I. - 4500 lt ( keturis tūkstančius penkis šimtus litų) turtinei ir 100000 lt ( šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios R. P. civilinį ieškinį, dalyje dėl atlyginimo priteisimo jai iki gyvos galvos ir vaikams iki pilnametystės, palikti nenagrinėtą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. I. turtui, palikti galioti.

Daiktus,turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

šūvio pėdsakų nuoplovas (lipdukai su mikrodalelėmis); avalynės pėdsako atlieją; keturias sagas, metalo (švino) gabalėlis deformuotą kulką; plastikinį puodelį su užrašu „Kalnapilis“ , dvi tūteles „9mm MSB“, baltos spalvo sagą apie 1cm. pločio; deformuotą kulką, I. P. plaukų, nagų, kraujo pavyzdžius, rankų pėdsakų antspaudų pavyzdžius; nuo liudytojo A. S. paimtų šūvio pėdsakų pavyzdžius (lipdukai su mikrodalelėmis), rankų pėdsakų antspaudų pavyzdžius; įtariamojo A. I. kraujo pavyzdį, nuo įtariamojo A. I. paimtus šūvio pėdsakų pavyzdžius (lipdukai su mikrodalelėmis), paimtus rankų nagų pavyzdžius, rankų pirštų pėdsakų antspaudų pavyzdžius, lipnias juostas su mikrodalelėmis, likusiomis po tyrimo, nurinktomis nuo I. P. drabužių ir batų, nuo A. S. drabužių, nuo A. I. drabužių ir batų, nuo I. P. ir A. I. rankų nagų nuokarpų, vieną tūtelę su užrašu “9mm M S&B”, dujų balionėlį – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

I. P. drabužius: oranžinės spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos džemperį, juodos spalvos maikutę ilgomis rankovėmis, batus – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Liudytojo A. S. drabužius: juodos spalvos medžiaginę striukę „PUMA“, juodos spalvos medžiagines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. S..

Nuteistojo A. I. rūbus: mėlynos spalvos džinsines kelnes „Wrangler“, baltos spalvos baltinius užsegamus sagomis, baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos odinę striukę „Linsheng“ ir batus, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. I..

Pistoletą „MAKAROV 9mm Nr.K0261202“ su dėtuve Nr.1202-1, ir dėtuvėje įdėtus septynis šovinius, ant kurių tūtelių užrašas “9mm M S&B”, 142 vienetus šovinių su užrašais “9mm M S&B”, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr.1013 – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Ginklų fondue, o leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr.1013 palikti Kauno apskr. VPK VP VTV Licenzijavimo skyriauje.

LR Krašto apsaugos ministerijos pažymėjimą Nr.003908, išduotą A. I. –nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti LK Karo policijos Kauno įgulos viršininko R. M. žinioje.

Skaitmeninę laikmeną su 2009-02-26 klubo „Amerika pirtyje“ vaizdo kamerų įrašu,bei parodymų patikrinimo vietoje skaitmeninę laikmeną – grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

A. I. asmens tapatybės kortelę Nr.11078443 - nuosprendžiui įsteisėjus, persiųsti pagal nuteistojo A. I. bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.