- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-126-581/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31268-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Danutė Švitinienė, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinei ligonių kasai
- Kategorijos
- 4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Švitinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo gyvenamoje vietoje, jeigu tai netrukdo darbui, bei dalyvauti elgesio pataisos programose.
Iš M. K. civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteisti 106,94 Eur, nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam V. G. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. nosies kaulų lūžį ir tuo jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis M. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir intensyvios priežiūros neskirti.
2.1. Nurodo, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) pamaininį naktinį darbą elektriko – šaltkalvio pareigose. Pamaininis darbas dirbamas, be kita ko, ir nakties metu, kas reiškia, kad, intensyviai priežiūrai užtikrinti naudojama apykojė nuolat turės būti atitinkamai paruošiama kiekvieną mėnesį, jog atitinkamos probacijos tarnybos turės susieti jo darbo grafiką su šiuo įrenginiu. Mano, kad tai yra nepatogu techniškai ir apsunkina visas proceso šalis, visiškai netikslinga ir neracionalu.
2.2. Paprastai intensyvi priežiūra skiriama užtikrinti asmens dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, kontroliuoti jo buvimo vietą. Nagrinėjamu atveju visas procesas jau pasibaigęs, o jis dirba naktinį darbą, todėl tokia priemonė yra nepagrįsta, neproporcinga ir netikslinga.
2.3. Be to, jis nuolat dirba su įvairiais įrengimais, nepatogiose pozicijose. Atsižvelgiant į tai, intensyvios priežiūros prietaisas trukdytų atlikti darbą, taip pat gali būti netyčia apgadintas.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas M. K. skundžia nuosprendį dėl jam kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtos intensyvios priežiūros, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiuo klausimu.
6. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Taigi, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, BK yra numatyta galimybė skirti intensyvią priežiūrą kartu su laisvės apribojimo bausme, kuomet baigiama nagrinėti baudžiamoji byla ir joje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė yra vykdoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Būtent teismas skirdamas šią bausmę sprendžia, ar reikalinga kartu taikyti ir intensyvią priežiūrą, ir jei taip, kokiam terminui.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad M. K. skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra. Taigi, iš to galima suprasti, kad apylinkės teismas nusprendė, jog intensyvi priežiūra apeliantui turi būti taikoma visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. vienerius metus. Apeliantas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jam intensyvios priežiūros netaikyti, motyvuodamas tuo, kad jos taikymas yra neproporcingas, o įgyvendinimas sunkiai suderinamas su jo turimu darbo grafiku. Be to, apykojė jam trukdys atlikti darbą, kadangi jis dirba su įvairiais įrenginiais, nepatogiose pozicijose.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. K. apeliacinio skundo teiginius, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė kartu su skiriama laisvės apribojimo bausme M. K. taikyti ir intensyvią priežiūrą, tačiau nustatydamas, jog ji turi būti taikoma vienerius metus, pažeidė proporcingumo principo reikalavimus. Be to, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, todėl lieka neaišku, kuo remdamasis nustatė, jog yra būtina visą bausmės atlikimo laiką atlikti apelianto buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis aptariamoje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju M. K. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Lengvinančių apelianto atsakomybę aplinkybių nėra. M. K. baustas administracine tvarka, ankščiau teistas, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, už kuriuos jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės. Kaip matyti, prieš tai skirtos bausmės teigiamos įtakos apelianto elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Aukštesniojo teismo pozicija yra ta, jog siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, yra reikalinga kontroliuoti M. K. buvimo vietas, naudojantis elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. taikyti jam intensyvią priežiūrą. Tačiau, įvertinus M. K. padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, jo asmenybę – vedęs, teistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), jam kartu su laisvės apribojimu skirtus įpareigojimus – būti savo gyvenamojoje vietoje, nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai netrukdo darbui bei dalyvauti elgesio pataisos programose, konstatuotina, kad intensyvios priežiūros taikymas, visą skirtos bausmės laiką, yra perteklinis ir netikslingas. Teisėjų kolegijos manymu, M. K. buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis vienerius metus varžys jo teises daugiau nei tai yra būtina, todėl ši terminą tikslinga sutrumpinti iki šešių mėnesių, terminą skaičiuojant nuo bausmės atlikimo pradžios. Sutiktina, kad dėl intensyvios priežiūros šį laikotarpį M. K. patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau visiškas jos netaikymas neužtikrins visuomenės intereso, jog jis būtų nuteistas adekvačia bausme, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Kiekvienas asmuo privalo prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes.
10. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą M. K. teikė advokatas A. Šukaitis ir jo gynybos išlaidos sudaro 104,17 Eur.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
12. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad M. K. yra dirbantis, tačiau jokių konkrečių duomenų apie jo gaunamas pajamas nepateikta. Jis Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistą 106,94 Eur turtinę žalą atlygino (2 t., 11 b. l.). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. K. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nustatyti, kad M. K., kartu su laisvės apribojimu paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taikoma pirmuosius 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš M. K. nepriteisti.