Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui, nuteistajai D. G. ir jos gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-07-29 nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta pagal BK 221 str. 1 d. ir nubausta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per tris mėnesius.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. G. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeisdama LR Pelno mokesčio Įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 dalies - „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojas“ ir 2 dalies „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka laiku, t.y. nuo 2013-12-02 iki 2013-12-12 nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriui, esančiam Rotušės g. 14, Biržai, dokumentų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., po to, kai ši institucija, išnaudojusi visas poveikio priemones, siekiant iš mokesčių mokėtojo gauti privalomas teikti deklaracijas, vadovaudamasi LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 164 str. 5 dalies nuostatomis, 2013 m. gruodžio 02 d. VMI tinklalapyje www.vmi.lt paskelbė raginimą atvykti į VMI atsiimti dokumentą - „Priminimą pateikti Metines pelno mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2008-2012 m.“ ir tuo priminė apie pareigą juos pateikti.

D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-07-29 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį ją išteisinant. Mano, kad šis nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius įstatymą, o teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrius niekada jai jokių raginimų nesiuntė, su ja bendravo tik Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos inspektorius R. V.. Pažymi, kad net kaltinamajame akte prokuroras ją kaltina tuo, kad nevykdė vietos mokesčio administratoriaus, t.y. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus, nurodymo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų gavusi Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus nurodymus. Apeliantės įsitikinimu, jei mokestinį patikrinimą ir reikalavimą būtų teikęs vietos mokesčių administratorius, su kuriuo ji bendradarbiauja, iš kurio gauna tvarkingus ir tinkamai teikiamus dokumentus, baudžiamoji byla jam nebūtų iškelta.

Nuteistoji teigia, kad yra neteisingai apkaltinta ir nuteista už tai, kad nepateikė metinių pelno ir kitokių deklaracijų. Byloje esantys šaukimai ir pranešimai patvirtina, jog iš jos buvo reikalauja pirminių buhalterinių dokumentų, už kurių nepateikimą nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apeliantė pažymi, kad inspektorius R. V. teisme patvirtino, jog buvo gavęs iš jos prašymą siųsti visą korespondenciją jos namų adresu ir kad visą surinktą medžiagą kartu su jos prašymu bei informacija apie jos adresą perdavė kitam skyriui. Tokie R. V. parodymai patvirtina, kad jai buvo užkirstas kelias gauti tinkamai išsiųstą raginimą dėl nesuprantamų priežasčių siunčiant raginimus visais adresais tik ne tuo, kurį ji nurodė korespondencijai. Todėl nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad buvo išnaudotos visos galimybės įteikti jai priminimą, ir raginimo atvykti paimti priminimą paskelbimas VMI tinklapyje yra pakankamas ir pagrįstai sukeliantis teisines pasekmes. Apeliantė mano, kad toks nesąžiningas mokesčių administratoriaus elgesys ir sudarė jai šias skaudžias pasekmes. Teigia, kad jai tinkamai įteikus raginimą, ji būtų jį įvykdžiusi.

Apeliantės teigimu, byloje yra suklastoti ankstesnių jai siųstų pranešimų įteikimą patvirtinantys dokumentai – 2010-06-03 įteikimuose (63 b.l. ir 72 b.l.) bei 2010-06-08 įteikime (74 b.l.) yra suklastoti jos parašai ir įrašas „D. G.“. Nuteistosios manymu, ši aplinkybė suteikia pagrindą manyti, jog bylos tyrimas buvo falsifikuojamas, paremtas suklastotais įrodymais. Apeliantė pažymi, kad šios aplinkybės teismo nebuvo aptartos ir jos nepaneigtos, o įrodymų ir argumentų nevertinimas grubiai pažeidžia jos procesinę teisę į gynybą.

Skunde pažymima, kad R. V. parodė, kad jai po pratęsto termino dokumentams pateikti neatvykus ir jokių dokumentų nepateikus, 2013-09-13 jis vėl išsiuntė raginimą per 10 d. pateikti dokumentus. Tačiau nuteistoji teigia, kad ji 2013-09-13 yra gavusi inspektoriaus žinutę, kuria jis padėkojo jai, kad ji pranešė apie ligą ir palinkėjo sveikti. Jokio kito reikalavimo, tuo labiau išsiųsto 2009-09-13 ji nėra gavusi, nors inspektorius patvirtino, jog žinojo jos korespondencijos adresą. Apeliantė teigia Panevėžio apygardos teismui pateiksianti antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo ta žinutė bus užfiksuota.

Nuteistoji pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė operaciją ir ilgą pooperacinio gydymo laikotarpį patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad po operacijos ilgai negalėjo normaliai vaikščioti, sėdėti. Tokia objektyvi priežastis patvirtina tyčios padaryti nusikaltimą, numatytą BK 221 str. 1 d., nebuvimą. Tačiau teismas ir šios aplinkybės niekaip neįvertino, dėl jos nepasisakė. Apeliantės manymu, visos aplinkybės įrodo, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, nenustatyta veikos subjektyvinė pusė – tyčia nepateikti apskaitos dokumentų.

Vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-21122 164 str. 5 d., santykiams tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo galimai pakanka paskelbimo tam tikros informacijos VMI tinklapyje. Tačiau vertinant VMI tinklapyje paskelbtą raginimą ateiti paimti priminimą (7 b.l.), tampa akivaizdu, kad tai ne toks dokumentus, už kurio neįvykdymą kyla baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo leidėjas kategoriškai nurodo, jog valstybės institucija turi raštu priminti apie pareigą pateikti atskaitomybės dokumentus. Tikslinančioji teisės norma negali pakeisti bendrosios teisės normos tokiose bylose, kaip baudžiamosios, kurios asmeniui sukelia itin sunkias teisines pasekmes. Tuo tarpu VMI tinklapyje ji buvo raginama atvykti paimti priminimą. Už neatvykimą paimti priminimą nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, teisti žmogų už tai, kad jis kiekvieną dieną neseka VMI tinklapio, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi tokią galimybę, neįtvirtinus žmogaus prievolės turėti IT įrangą ir mokėti naudotis internetu, ir tuo labiau versti jį tai daryti ligos laikotarpiu, kai jis yra nedarbingas, būtų grubus žmogaus teisių pažeidimas.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo 10 dienų laikotarpį (2013-12-02 ir 2013-21-12), nes raginimo tekste nėra nurodytas joks laikotarpis, todėl ji jokio termino nepažeidė ir jai lig šiol galioja tas raginimas atvykti paimti priminimą. Nuteistoji pažymi, kad 10 dienų terminas niekur nebuvo nurodytas, niekas jo nelaukė, toks terminas ir negalėjo būti nurodytas pranešime atvykti paimti priminimą, nes terminas nurodomas tik priminime, o ne raginime jį atsiimti. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad nėra nustatyta ir BK 221 str. 1 d. objektyvinė pusė, atitinkanti šiai veikai būtinus požymius ir reikalingus atlikti veiksmus.

Teismo posėdyje D. G. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, jog D. G. padarė BK 221 str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą – būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio deklaracijų už 2009-2012 metus, kai jai apie šią pareigą mokesčių administratorius priminė.

Pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. D. G. veiksmuose yra pagrįstai nustatyti visi BK 221 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, apeliantės veiksmai teisiškai įvertinti teisingai.

BK 221 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti.

Pagal nurodytą baudžiamojo įstatymo straipsnį atsakomybės pagrindas asmeniui, nustatyta tvarka laiku nepateikusiam valstybės įgaliotai institucijai deklaracijų, atsiranda tuomet, jeigu deklaracijos nepateikiamos po to, kai valstybės institucija raštu priminė apie pareigą jas pateikti.

BK 221 str. nurodytas priminimas privalo būti rašytinės formos ir turi būti tinkamai įteiktas.

Vertindamas šias faktines aplinkybes, teismas vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. nuostatomis. Šiame straipsnyje išsamiai sureglamentuoti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai: 1) tiesioginis įteikimas, 2) siuntimas registruotu laišku, 3) įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, 4) viešas paskelbimas.

D. G. priminimas apie pareigą pateikti pelno mokesčio deklaracijas įteiktas viešu paskelbimu. 2013 m. gruodžio 02 d. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt paskelbė raginimą, skirtą UAB „|(duomenys neskelbtini)“, atvykti į VMI atsiimti dokumentą - „Priminimą pateikti Metines pelno mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2008-2012 m.“, taigi Mokesčių administravimo įstatyme numatytu būdu.

Nurodyto įstatymo 164 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną.

Apeliantė skundu teigia, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrius niekada jai jokių raginimų nesiuntė, taip pat nurodo, kad priminimas dėl pelno mokesčio deklaracijų pateikimo jai nebuvo siųstas jos nurodytu korespondencijos adresu – (duomenys neskelbtini).

Apygardos teismas įvertinęs apeliantės teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nesudaro byloje pagrindo pripažinti, jog D. G. mokesčių administratoriaus priminimas apie pareigą pateikti deklaracijas buvo įteiktas netinkamai, t. y. neišnaudojus galimybių įteikti priminimą dėl deklaracijų pateikimo kitais būdais nei vešas paskelbimas.

Apygardos teismo vertinimu baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma, patvirtina, kad buvo sąlygos, leidžiančios mokesčių administratoriui Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) 2013-12-02 paskelbti raginimą UAB „(duomenys neskelntini)“ atvykti į valstybinę mokesčių inspekciją atsiimti dokumentą – priminimą pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2008 -2012 m. ir kitus dokumentus ( t. 1, b.l. 7).

Tokią išvadą byloje leidžia daryti ir liudytojų R. V. bei A. K. parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė pelno mokesčio deklaracijų nuo 2009 m. dėl ko Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus bendrovės atstovų buvo ieškoma jau seniai, visais žinomais įmonės adresais bei skelbiant viešai spaudoje, taip pat tai, jog D. G. nevykdė mokesčio administratoriaus nurodymų pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus operatyvaus bendrovės patikrinimo metu 2013 m.

Minėta, pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas mokesčių mokėtojui dokumentai gali būti įteikti viešo paskelbimo būdu, kai kitais būdais, numatytais šios įstatymo 164 str. (tiesioginiu įteikimu, siuntimas registruotu laišku, įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais) jų įteikti mokesčių mokėtojui neįmanoma - mokesčių mokėtojas nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre.

Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įmanoma įteikti priminimo dėl pelno mokesčio deklaracijų pateikimo yra nustatyta.

Iš byloje esančių juridinio asmens - UAB „)duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad viešajame registre juridinio asmens adresas yra (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 121). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, viešuosiuose registruose nurodytu jo adresu - (duomenys neskelbtini), nebuvo rastas. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-10-25 Priminimas patekti deklaraciją ar kitokius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas viešajame registre nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 3-4), tačiau nebuvo įteiktas (t.1, b.l.5). Taip pat nurodytas mokesčių administratoriaus priminimas buvo siųstas ir viešai skelbiamai - elektroniniu paštu, kurio adresu (duomenys neskelbtini) bei internete skelbiamu bendrovės adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 3-4; 59). Bylos duomenimis, pastaruoju adresu siųsto laiško niekas neatsiėmė ( t. 1, b.l. 6).

Liudytojas R. V., kuris dirba Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyvaus kontrolės skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, parodė, jog nuvykus įmonės registracijos adresu Biržų rajone, jis rado negyvenamą sodybą, kurioje aiškia matėsi, kad jokia veikla nevykdoma (t.2, b.l. 7-13).

Nors apeliantė akcentuoja tai, kad 2013-07-30 prašyme Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, be kita ko, ji nurodė ir bendrovės adresą korespondencijai - (duomenys neskelbtini), bet šiuo adresu priminimas teikti deklaracijas jai net nebuvo siunčiamas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius, nesiekė įteikti 2013-10-25 priminimo ir kitais, nei viešas paskelbimas, būdais ir jį įteikė netinkamai. Darytina išvada, kad mokesčių administratorius neturi pareigos siekti nustatyti kiekvieno su mokesčių mokėtoju atliekamo veiksmo, tame tarpe ir kito padalinio tam, kad sužinotų mokesčio mokėtojo faktinius duomenis, šiuo atveju, korespondencijos adresą.

Visų pirma, D. G. adresą korespondencijai - (duomenys neskelbtini), nurodė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-10-15 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą ( t.1, b.l.8; 14), bet ne Valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris siuntė 2013-10-25 priminimą apie pareigą teikti deklaracijas.

Antra, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pati D. G. nebuvo rūpestinga ir nesiekė įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui nurodyti savo korespondencijos adreso, t. y. tokiu būdu, kuriuo jos korespondencijos adresas būtų žinomas bet kuriam mokesčių administratoriaus pareigūnui. Iš liudytojos A. K. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme bei byloje esančio 2014-08-12 juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojų registre (t.2, b.l. 59), matyti, kad D. G. naujus duomenis – adresą korespondencijai, kuris yra (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nurodė tik 2014-08-12, pateikdama formą FR0791 ( t.2, b.l. 59-60). Liudytoja A. K. nurodė, kad nuo pat bendrovės įregistravimo, nustatyta tvarka apie mokesčio mokėtojo duomenų pasikeitimą pateikta nebuvo.

Be to, apygardos teismas nenustatė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad D. G. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ adresas korespondencijai gauti, t. y. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriui buvo žinomas iki 2013-10-25 priminimo pateikti deklaracijas viešo paskelbimo 2013-12-02. Priešingai, iš baudžiamojoje byloje esančių Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus 2009-12-04 ir 2010-06-03 priminimų, skirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2008-01-01-2008-12-31 mokestinį laikotarpį, matyti, kad šie priminimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 61-63). Tai, kad adresas (duomenys neskelbtini), nebuvo žinomas patvirtina ir aplinkybės, kad spaudoje 2009-12-10 ir 2009-12-29 buvo išspausdinti pranešimai, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kviečiama atsiimti priminimų (t.1, b.l.64-69). Aplinkybės, kad adresas (duomenys neskelbtini), būtų žinomas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriui nepatvirtina ir D. G. apygardos teismui pateiktas vokas, ant kurio matyti, kad užrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas (duomenys neskelbtini) ( t.2, b.l. 41). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. V., kuris atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, priešingai, nei teigia apeliantė, nenurodė, kad jis bendrovės korespondencijos adresą, būtų perdavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų teritoriniam poskyriui (t. 2, b.l. 7-130). Iš byloje apklausto liudytojo R. V. parodymų matyti, kad jis vykdydamas bendrovės operatyvinį patikrinimą, susisiekė su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų poskyrio specialistais iš kurių sužinojo, kad nuo 2009 m. bendrovės atstovai neteikia deklaracijų, jiems nepavyksta bendrovės atstovų rasti.

Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai net kreipiantis į D. G. su 2013-07-17 ir 2013-09-13 mokesčių administratoriaus nurodymais pateikti mokesčių administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, banko bei kasos dokumentus ir kt.) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-06-01 operatyviam patikrinimui, D. G. šių nurodymų taip pat nevykdė (t.1, b.l. 10-13). Šie duomenys yra pakankami išvadai, kad D. G. apie pereigą teikti deklaracijas jau buvo priminta ir iki 2013-10-25 priminimo dėl deklaracijų pateikimo.

Be to, byloje nustatyta, kad D. G. 2013-07-30 prašymu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pripažino, kad gavo 2013-07-17 nurodymą, iš kurio matyti, kad jis buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) (t .1, b.l. 12), taigi tuo pačiu adresu, kaip ir buvo siunčiamas 2013-10-25 priminimas pateikti deklaracijas, o iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojų registre matyti, kad jame nurodytas tas pats pašto adresas - (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 59), kuriuo taip pat buvo siunčiamas 2013-10-25 priminimas.

Todėl teismas, įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad 2013-10-25 priminimas pateikti deklaracijas jį išsiuntus jame nurodytais būdais ir adresais, buvo tinkamas ir rūpestingas mokesčių administratoriaus elgesys siekiant D. G. informuoti apie pareigą teikti deklaracijas ne viešo paskelbimo būdu.

Apeliantė skundu pažymi, kad baudžiamosios bylos 1 tomo 62 ir 74 bylos lapuose esančio įteikimo pranešime yra suklastoti jos parašai bei įrašas „D. G.“. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad šie nurodyto dokumento įrašai nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste lemiamos teisinės reikšmės neturi. D. G. buvo kaltinama ir nuteista nepateikusi pelno mokesčio deklaracijų, po to, kai jai apie šią pareigą buvo pranešta 2013-12-02 VMI tinklalapyje www.vmi.lt paskelbiant raginimą atvykti į VMI atsiimti dokumentą - „Priminimą pateikti Metines pelno mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2008-2012 m.“ bet ne įteikiant 2010-06-03 priminimą pateikti deklaraciją prieš tai apeliantės nurodytu įteikimu ( t.1, b.l. 62-63).

Apeliantė neteisingai interpretuoja baudžiamojoje byloje nagrinėjamą situaciją nurodydama, kad už neatvykimą į Valstybinę mokesčių inspekciją pagal raginimą pasiimti mokesčių administratoriaus priminimo baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, o valstybės institucija apie pareigą pateikti atskaitomybės dokumentus turi priminti raštu.

D. G. buvo kaltinama ir nuteista ne už tai, kad ji neatvyko pas mokesčių administratorių, o už tai, kad nepateikė pelno mokesčio deklaracijų, kai valstybės institucija apie šią pareigą jai raštu priminė. Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 5 d. numatytu viešo paskelbimo būdu D. G. buvo paraginta per 10 dienų atvykti pas mokesčių administratorių pasiimti rašytinį dokumentą – priminimą pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas ir kitus dokumentus. Kadangi D. G. per nustatytą terminą neatvyko, rašytinis dokumentas, sutinkamai su minėto įstatymo nuostatomis, laikoma buvo įteiktas nuo pranešimo viešo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje.

Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad 2013-12-02 raginime nenurodytas 10 dienų terminas atvykti priminimui pasiimti, kadangi to nepatvirtina byloje esantis raginimo atvykti pas mokesčių administratorių turinys, iš kurio matyti, kad apeliantės nurodomas terminas yra konkrečiai nurodytas raginimo tekste, todėl priešingai, nei ji teigia, raginimas iki šiol negalioja. D. G. pateikti pelno mokesčio deklaracijas neįvykdė per 10 darbo dienų terminą, nurodytą pačiame priminime (b.l. 3-4). Tuo tarpu apeliantės manymas, kad deklaracijų pateikimo niekas ir nelaukė, nes su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo mokesčių administratorius kreipėsi 2013-12-06, jos kaltės nepaneigia ir abejonių dėl jos nesukelia.

BK 221 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia nevykdantis pareigos pateikti deklaraciją ir nori taip elgtis.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. G. pareigos teikti deklaracijas nevykdė tyčia ir piktybiškai, nes deklaracijų nepateikė be objektyviai pateisinančių priežasčių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Iš D. G. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji nurodė, jog deklaracijų nepateikė, nes sirgo, taip pat paaiškino, kad anksčiau deklaracijų neteikė, nes jai dokumentus pavogė, dėl ko ji teikti deklaracijų negalėjo (t.2, b.l. 11).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. G. pateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-03 priminimą pateikti deklaracijas ir kitus dokumentus (t. 2, b.l. 50-51), iš kurių matyti, kad nuteistajai yra toliau primenama pateikti deklaracijas, tačiau ji ir toliau šios pareigos nevykdo.

D. G. apeliacinės instancijos posėdyje paaiškino, kad šiais metais nuvykusi į mokesčių inspekciją ji teikė pelno mokesčio deklaracijas, bet jas buvo atsisakyta priimti, kadangi ji neteisingai nurodė pelno mokesčio tarifą. Apeliantė paaiškino, kad ji nesutinka su taikytinu 15 proc. pelno mokesčio tarifu, nes juridinio asmens akcijas ji pardavė 2011-01-03, o kai šis juridinis faktas bus užregistruotas, tada jos elektroniniu paštu pateikti dokumentai mokesčių administratoriaus bus įvertinti. Šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantė pateikė antstolio A. B. 2014-11-11 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kaip paliudijantį, kad iš jos elektroninio pašto 2014-08-11 buvo išsiųstos deklaracijos, taip pat savo 2014-11-11 pranešimą, skirtą VĮ Registrų centras.

Apygardos teismas įvertinęs D. G. argumentus, daro išvadą, kad jie apeliantės tyčios nevykdyti pareigos teikti pelno mokesčio deklaracijas nepaneigia, o kaip tik patvirtina, šios pareigos vykdymo nepagrįstą vilkinimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K., kuri nors ir patvirtino aplinkybę, kad D. G. 2014-07-16 atvykusi į Valstybinę mokesčių inspekciją bandė teikti raštu pelno mokesčio deklaracijas, tačiau parodė, kad deklaracijos nebuvo priimtos, kadangi jos buvo neteisingos – jose nurodytas taikomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas, o prie deklaracijų teiktame dokumente nurodoma, kad D. G. turi 100 proc. bendrovės akcijų. Liudytoja parodė, kad tuomet D. G. prisiminus, jog ji dalies bendrovės akcijų jau nebeturi, išvyko ir deklaracijų nebeteikė. A. K. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jos apklausos dienai, jokių deklaracijų iš D. G. dar nėra pateikta, elektroniniu paštu jų taip pat negauta, be to parodė, kad 2014-10-07 raštu informavo D. G. apie deklaracijų pateikimo būdus, taip pat raštu priminė ir apie teisingų deklaracijų pateikimą (t.2, b.l. 65-68). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo dėl mokesčio dydžio buvimas nesudaro pagrindo neteikti deklaracijų.

Įvertinęs 2014-11-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas sprendžia, jog jis nepatvirtina aplinkybės, kad pelno mokesčio deklaracijos D. G. buvo pateiktos nustatyta tvarka. Antstolis konstatavo, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas laiškas su dviem prisegtais dokumentais, kurie pavadinti: (duomenys neskelbtini) 2009 patikslintas ir (duomenys neskelbtini) 2010 patikslintas (t.2, b.l. 54). Toks aplinkybių konstatavimas patvirtina patį failų siuntimo elektroniniu paštu faktą, tačiau nepatvirtina nei išsiųstų dokumentų turinio, nei tinkamo, įstatymų nustatyta tvarka deklaravimo fakto. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tinkamai buvo išsiųsti būtent mokesčių administratoriaus reikalaujami dokumentai, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo 2014-11-13 posėdyje apklausta liudytoja A. K. nurodė, kad D. G. nėra pateikusi deklaracijų, tą patvirtina ir 2014-10-02 raštas (t. 2, b.l. 35). Mokesčių administravimo įstatymo 75 str. numato du deklaracijų pateikimo būdus – deklaracijas galima teikti raštu ir elektroniniu būdu. Pastarasis, elektroninis dokumentų pateikimo būdas, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-07-21 įsakymu patvirtintose Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklėse apibrėžiamas kaip dokumentų pateikimas mokesčių administratoriui naudojant EDS ( 3 p.), o kokiu nors kitu dokumentų elektroninio pateikimo būdu. Iš bylos duomenų matyti, jog D. G. 2014-08-12 sudarė dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį, tačiau pasinaudojant EDS sistema D. G., teismo turimais duomenimis 2014-12-02 dienai, deklaracijų taip pat nepateikė. Iš šios sutarties 4.2. p. matyti, kad teikiant dokumentus elektroniniu paštu, galima naudoti tik EDS įregistruotą elektroninio pašto adresą (t. 2, b.l. 55), tačiau po šios sutarties sudarymo, pelno mokesčio deklaracijos nustatyta tvarka mokesčių administratoriui nebuvo siunčiamos. Tai, kad pareigos teikti deklaracijas D. G. nesiekia įvykdyti, patvirtina, ir jos pateiktas 2014-11-11 pranešimas VĮ Registrų centras, kuriuo abstrakčiai pranešama, kad nuo 2011-01-03 bendrovės akcijos priklauso ne vienam savininkui ir yra laisvos formos (t.2, b.l. 62), o bylos duomenimis, reikalaujamų deklaracijų ji nustatyta tvarka nėra pateikusi ir iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.

Apeliantės skundo argumentas, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti BK 221 str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, nes laikotarpiu nuo 2013-12-02 – 2013-12-12 buvo po operacijos, tesimo vertinimu nagrinėjamos bylos kontekste, negali pateisinti jos neatliktų veiksmų ir pareigos pateikti deklaracijas. Be to, pati apeliantė skunde nurodo, kad ji tik negalėjo vaikščioti, sėdėti, tačiau tokie duomenys, taip pat ir duomenys, apibūdinantys jos ligą (t.1, b.l. 104), nepaneigia buvus suvaržytas apeliantės galimybės įvykdyti įstatymų numatytas pareigas. D. G., kaip bendrovės vadovė, atsakinga už tinkamą bendrovės atskaitomybės pateikimą, todėl ir nedarbingumo metu turi užtikrinti tinkamą pareigos teikti deklaracijas įvykdymą. Tai, kad tokią galimybę ji turėjo patvirtina ir byloje esantys duomenys apie kito darbuotojo – S. D. įdarbinimą nuo 2013-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b.l. 124). Be to, D. G. tyčios nebuvimo negali paneigti ir byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, jog D. G. ir pasibaigus nedarbingumui 2014-03-21 (t. 1, b.l. 116), ji pelno mokesčio deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė, to nedarė ir iki ligos.

Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. G., būdama juridinio asmens vadovu – bendrovės direktore, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 str. ir Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkto nuostatas būdama atsakinga už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos atskaitomybės, tarp jų ir deklaracijų pateikimą laiku ir nustatyta tvarka, nepateikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio deklaracijų po to, kai ši raštu priminė jai, kaip įmonės vadovei, apie pareigą jas pateikti, savo veiksmais realizavo BK 221 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius.

Atsižvelgiant į prieš tai nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. G. veikoje nustatyti visi BK 221 str. 1 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 221 str. 1 d. – D. G. veikai taikytas tinkamai.

Panaikinti nuosprendį ar jį keisti skunde nurodytais motyvais pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistosios D. G. apeliacinį skundą atmesti.