Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. sausio 29 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24SD23607, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 3 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę. Prašyme nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis, nes gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), abu tėvai yra be pilietybės. Savo tėvo niekada nematė, nes su mama jis išsiskyrė dar prieš gimstant pareiškėjui. Pareiškėjo motinos tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas mokėsi Lietuvoje, čia įgijo išsilavinimą.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo. Nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo reikalavimo, kadangi pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam negali būti išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir (ar) asmens tapatybės kortelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Taip pat informavo, kad pareiškėjas gimdamas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi Migracijos departamento turimais duomenimis, jo gimimo metu tėvas buvo Ukrainos pilietis. Tuo tarpu pareiškėjo gimimo metu galiojusio 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę galėjo įgyti Lietuvoje gimęs vaikas tik tuo atveju, jei jo abu tėvai buvo asmenys be pilietybės ir nuolat gyveno Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda ir keičia Migracijos departamentas, o Lietuvos Respublikos konsuliniame statute nustatytomis sąlygomis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pagal vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytą tvarką. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad pilietis prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti Migracijos departamentui, o užsienio valstybėje gyvenantis pilietis – Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai arba Migracijos departamentui, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymu Migracijos departamento Visagino skyriui pateikė savo gimimo įrašą, iš kurio matyti, kad R. K. gimė (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos; pareiškėjo motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini). tautybė – baltarusė, pilietybė – be pilietybės, tėvas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė – ukrainietis, pilietybė – be pilietybės.

Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodo, jog negali tenkinti pareiškėjo reikalavimo, kadangi R. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam negali būti išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir (ar) asmens tapatybės kortelė.

1) gimstant;

2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar atstačius Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

Kaip jau minėta, pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše yra nurodyta, kad jo mama I. K. yra be pilietybės, tėvas V. K. taip pat yra be pilietybės. (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijimo išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta tėvo V. K. tautybė – ukrainietis, o motinos I. K. tautybė – baltarusė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvai I. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini)., jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini) V. K. 1994 m. paliko šeimą ir išvyko iš Lietuvos, nuo to laiko pareiškėjo tėvo buvimo vieta nei pareiškėjui, nei jo motinai nėra žinoma. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini)., t. y. jau po to, kai tėvas 1994 m. buvo palikęs šeimą. Minėtos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-242/2011 pagal pareiškėjo motinos ieškinį jo tėvui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotos pažymos apie pareiškėjo gyvenamą vietą matyti, kad pareiškėjas kartu su motina gyvena Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjas mokėsi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje įgijo pradinį išsilavinimą, tai patvirtina Pradinio išsilavinimo pažymėjimas Nr. 040848. (duomenys neskelbtini) „Ryto“ gimnazijos pažyma apie R. K. mokymąsi patvirtina, kad pareiškėjas 2011 metais (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje baigė pagrindinio ugdymo programą.

Pareiškėjo mama I. K., esanti be pilietybės, teisėtai gyvena Lietuvoje, turi ilgalaikį leidimą gyventi. Aplinkybę, kad pareiškėjas neturi kitos valstybės pilietybės, patvirtina gimimo įraše esantis įrašas „Pilietybė“ – „Lietuvos“. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodo, kad pareiškėjo gimimo metu jo tėvas buvo Ukrainos pilietis, tačiau teismui nėra pateikti duomenys, kad pareiškėjo tėvas V. K. (V. K.) (duomenys neskelbtini)., t. y. kai gimė pareiškėjas, buvo Ukrainos pilietis.

Atsakovas su atsiliepimu teismui pateikia 2009 m. vasario 16 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos raštą Nr. 71/VG/23-532/2-378-08, kuriame nurodyta, kad pilietis K. V., M., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos VRM valdybos fizinių asmenų pilietybės, imigracijos ir registracijos skyriaus Chersono srityje apskaitos duomenimis yra įregistruotas adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Ukrainos piliečio pasą, serija MO Nr. 126835, išduoto Ukrainos VRM valdybos Chersono srityje Geničesko rajono skyriuje. Ukrainos VRM patvirtina K. V.M. Ukrainos pilietybę. Pažymėtina, jog minėtame Ukrainos užsienio reikalų ministerijos rašte nėra pateikta informacija nuo kada K. V. turi Ukrainos pilietybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos raštas neįrodo, jog pareiškėjo gimimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), jo tėvas K. V. (K. V.) buvo Ukrainos pilietis, taip pat nėra aišku, kada pareiškėjo tėvui buvo išduotas minėtas Ukrainos piliečio pasas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo tėvas į Lietuvą atvyko 1991 m. lapkričio 12 d. iš Ukrainos, 1996 m. spalio 4 d. išvyko į Ukrainą. Taigi, pareiškėjo gimimo metu jo tėvas nuolatos gyveno Lietuvoje. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (priimto 1991 m. gruodžio 5 d. Nr. I-2072, įstatymo redakcija, galiojusi pareiškėjo gimimo metu) 10 straipsnis numatė, kad asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. To paties įstatymo 7 straipsnyje numatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant (1 p.), taip ir yra nurodyta pareiškėjo 1994 m. birželio 29 d. gimimo įraše Nr. 6.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui. Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį Lietuvos Respublikos pilietybės institutą, yra konstatavęs: pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, - piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas gimė Lietuvoje, pareiškėjo gimimo metu jo tėvai buvo be pilietybės ir nuolat gyvenantys Lietuvoje, pareiškėjas mokėsi Lietuvoje lietuvių mokykloje, čia nuolat gyveno su savo mama ir broliais,. Pareiškėjas yra ilgalaikis Lietuvos gyventojas, susijęs pakankamai tampriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegijos nuomone, 2024 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 24SD23607 nėra pakankamai personalizuotas, todėl nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (redakcija, galiojančia nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinėje byloje esantys duomenys nepakankami visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei galutinio procesinio sprendimo priėmimui, kuris turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, turėjo vertinti būtent tą dokumentą, kuris teisės aktuose numatytas kaip Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Atsakovas iš esmės skundžiamame Sprendime nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo įrašas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas save laiko lietuviu) buvo nepakankami, nepatikimi ar neatitinka tikrovės. Ginčo atveju atsakovas tik konstatavo, kad pareiškėjas gimdamas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, pareiškėjas pateikė įrodymus (1994-06-29 gimimo įrašas Nr. 6), patvirtinančius aplinkybę, jog pareiškėjo pilietybė yra Lietuvos. Migracijos departamentas šių aplinkybių nepaneigė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkinamas – naikinamas skundžiamas Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės jam išdavimo

(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skundu prašo iš atsakovės priteisti 1535 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjas iš viso patyrė 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 847 Eur išlaidos už skundo parengimą, 544,50 Eur už pasirengimą bylai ir 121 Eur išlaidos už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Pareiškėjo atstovas pateikė pinigų paėmimo kvitą ir mokėjimo nurodymą už suteiktas teisines paslaugas, kurie patvirtina minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

Skundas buvo surašytas ir pateiktas teismui 2024 m. spalio 23 d. (2024 m. IV ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2196,40 Eur). Rekomendacijų 8.2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad už ieškinio surašymą taikomas 2,5 koeficientas. Maksimalus dydis už skundo parengimą – 5491 Eur (2196,40 Eur x 2,5 (koeficientas)). Šiuo atveju prašoma priteisti 847 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl gali būti priteistina.

Rekomendacijų 8.16 papunktis, kuris nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4. Šios paslaugos suteiktos 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, taikomas 2024 m. III ketvirčio darbo užmokestis – 2237,90 Eur. Nagrinėjamu atveju, rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 895,16 Eur (2237,9 x 0,4 = 895,16). Tad pareiškėjo atstovo prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, yra ženkliai mažesnė.

Pareiškėjo atstovas taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai 121 Eur (įskaitant PVM) už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Sprendžiant dėl šių advokato suteiktų paslaugų, taikomas Rekomendacijų 8.16 papunktis, kuris nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4. Šios paslaugos suteiktos 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, taikomas 2024 m. III ketvirčio darbo užmokestis – 2237,90 Eur. Pareiškėjo atstovo prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, yra ženkliai mažesnė.

Pareiškėjas už skundo pateikimą teismui taip pat yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, minėtos išlaidos – 22,50 Eur – taip pat priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 1535 Eur (847 Eur + 544,50 Eur + 121 Eur + 22,50 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 24SD23607, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. K. (R. K.) prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo.

Priteisti pareiškėjo R. K. (R. K.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1535 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.