- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2-14139-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08757-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB „VIPsupply“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.4Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ profilis ieškinio atsakovui UAB „VIPsupply“ dėl skolos priteisimo, taikant dokumentinį procesą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „VIPsupply“ ieškovo UAB „Juris LT“ profilis naudai 748 Eur skolą (600 Eur pagrindinės skolos ir 108 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nurodė tarp pradinio kreditoriaus UAB „Telepaslauga“ ir atsakovo UAB „VIPsupply“ 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarytą sutartį Nr. TP518 su priedais, pagal kurią pradinis kreditorius pristatė atsakovui įrenginius, atliko montavimo darbus, PVM sąskaitą-faktūrą ir 2019 m. kovo 6 d. ieškovo UAB „Juris LT“ ir UAB „Telepaslauga“ Reikalavimo perleidimo sutartį (e. b. l. 1-3).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalimi, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas iš ieškinio reikalavimų pobūdžio ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų viseto nustatęs, jog yra pagrindas pagal pateiktus įrodymus ieškinį tenkinti visiškai, priima preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Telepaslauga“ ir atsakovo UAB „VIPsupply“ buvo sudaryta 2017 m. rugsėjo 28 d. sutartis Nr. TP518 su priedais, pagal kurią pradinis kreditorius pristatė atsakovui įrenginius, atliko montavimo darbus (e. b. l. 9-12). Šios sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „Telepaslauga“ atsakovui išrašė 2017 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TLP Nr. 0016677, suma 5667,37 Eur (e. b. l. 7). Pagal 2019 m. vasario 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 5160, atsakovas UAB „VIPsupply“ pradiniam kreditoriui UAB „Telepaslauga“ liko skolingas 600 Eur (e. b. l. 13).
2019 m. kovo 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovo UAB „VIPsupply“ įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovui (e. b. l. 16-17). Ieškovas 2019 m. kovo 7 d. pranešimu informavo atsakovą apie pasikeitusį kreditorių (e. b. l. 15). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo būtų sumokėjęs ieškovui ar pradiniam kreditoriui skolą (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus ieškovui įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties sąlygų 5.6. punktu atsakovas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Įvertinus tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį bei išrašyta PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos sumos, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 108 Eur delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Reikalavimo faktinį pagrindą nurodo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 40 Eur sumą yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 8 procento metines procesines palūkanas. Ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini pilnai, iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (748 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 371 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur advokato išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 262, 424-428 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, ieškinį atsakovui UAB „VIPsupply“, į. k. 302583533, dėl skolos priteisimo patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, iš atsakovo UAB „VIPsupply“, į. k. 302583533, 600 Eur (šešis šimtus eurus 00 ct) skolos, 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 00 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (748 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus arba bylos šalys sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui bus išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.