Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo K. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 1448 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 1158 Eur bauda, pagal ATPK 129 str. 1158 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda –1448 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu K. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 129 str. galutine 1448 Eur bauda už tai, kad jis 2015-11-15 apie 0.30 val. Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, iki nustatant įvykio aplinkybes, vartojo alkoholį, tokiu būdu jis pažeidė KET 14, 126, 127, 219.1 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutarimą ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo. LVAT byloje N575-2114/2011 konstatavo, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad automobilis būtų paimtas prieš savininko D. Š. valią. K. B. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra jos įgijęs, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,18 prom.). Neblaivaus asmens ir neturinčio teisės vairuoti automobilio vairavimas yra itin pavojingas tiek paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tiek kitiems eismo dalyviams, administracinėje byloje nėra nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, todėl transporto priemonės konfiskavimas yra pagrįstas. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus pabrėžiama, kad administracinė atsakomybė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas K. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, institucija nurodo, jog teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kuria buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai.

Šioje byloje kilo ginčas dėl ATPK 127 str. 3 d., 129 str. ir 130 str. numatytų sankcijų masto administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikymo, t. y. dėl šių straipsnių sankcijose numatytos papildomos alternatyvios nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo taikymo. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos papildomos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 127 str. 3 d., ATPK 129 str. ir ATPK 130 str. numatomas kaip papildoma alternatyvi sankcija, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgiama į bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek patį administracinį nusižengimą, jo pavojingumą, tiek šį nusižengimą padariusį asmenį. Taikyti ar ne papildomą alternatyvią nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 str. 1 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai seka, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada seka ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 str. pirmosios dalies norma: „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-23-2012), taip pat ir tai, ar padaryta veika buvo pakankamai pavojinga.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, neskirdamas K. B. papildomos ATPK 127 str. 3 d., ATPK 129 str. ir ATPK 130 str. sankcijose numatytos alternatyvios papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo nurodė, jog automobilis, kurį vairavo K. B., priklauso ne jam, o kitam asmeniui, be to, K. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, todėl tikėtina, kad pasimokys ir neskiriant papildomos nuobaudos. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui ar pažeidėjas prasižengė pirmą kartą, nepakanka. Skiriat nuobaudą turi būti atsižvelgiama į paties pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą bei kitas įvykį ir pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, ir nors apylinkės teismas nurodė, kad nuobaudos dydis ir rūšis nustatoma atsižvelgiant į šias aplinkybes, tačiau akivaizdu, jog jos nebuvo pakankamai įvertintos, o transporto priemonės konfiskavimo klausimas nebuvo realiai svarstytas (į bylos nagrinėjimą nekviestas automobilio savininkas). Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, o pasišalinęs vartojo alkoholį, jam nustatytas 1.21 prom. girtumas. Akivaizdu, kad tokie K. B. veiksmai laikytini itin pavojingais, sukėlusiais akivaizdų ir realų pavojų visuomenei: neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas jam nepriklausantį automobilį, jis išvažiavo į automagistralę, kurioje nustatytas didelis maksimalus leistinas greitis ir yra intensyvus transporto eismas, atsitrenkė į A. V. vairuotą automobilį ir, užuot sustojęs įsitikinti, ar savo veiksmais nepadarė žalos kitu automobiliu važiavusiems asmenims, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį. Visuma K. B. padarytų pažeidimų suponuoja išvadą, kad K. B. elgėsi itin aplaidžiai ir pavojingai: teisės vairuoti neturinčio asmens vairuojamas automobilis kelia didelį pavojų ne tik tokio automobilio vairuotojo, tačiau ir aplink esančių asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir alkoholio vartojimas po to atskleidžia pažeidėjo abejingumą jo padaryto pažeidimo pavojingumui ir demonstruoja asmeninių interesų prioretizavimą bei indiferentiškumą padaryto pažeidimo padariniams. Akivaizdu, kad neturėdamas pažeidimo padarymo įrankio, K. B. nebūtų galėjęs padaryti tokių pavojingų teisės pažeidimų, todėl šioje byloje transporto priemonės konfiskavimo, kaip alternatyvios papildomos administracinės nuobaudos taikymo, klausimas privalo būti išsamiai apsvarstytas ir išsamiai individualizuotas dėl kiekvieno pažeidimo, kurio sankcija numato tokios nuobaudos skyrimą.

Siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo K. B. konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apie bylos nagrinėjimą transporto priemonės savininkui buvo pranešta, taigi savininkas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų apklaustas apie automobilio paėmimą, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Taigi, teismas, turėdamas duomenis, jog transporto priemonė, su kuria padaryti pažeidimai, nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepagrįstai transporto priemonės savininkui nepranešė apie bylos nagrinėjimą ir jo neiškvietė į teismo posėdį. To pasekoje visiškai neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės paėmimu (perdavimu) iš transporto priemonės savininko, nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis K. B. paėmė jam nepriklausantį automobilį, ar automobilio savininkas žinojo apie automobilio paėmimą, ar žinojo, jog K. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nesiaiškinta, ar savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi pakankamai rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, savininkas privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Tam, kad būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo ar nekonfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu, kurios nebuvo išsiaiškintos ir teismo posėdyje patikrintos, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl transporto priemonės galimo konfiskavimo iš esmės, nes būtų pažeista asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota, teisių gynyba.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismas K. B. pažeidimą, t. y. tai, kad jis 2015-11-15 apie 0.30 val. Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, iki nustatant įvykio aplinkybes, vartojo alkoholį, kvalifikavo pagal ATPK 127 str. 3 d., 129 str. ir 130 str. 1 d., nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai perkvalifikavo K. B. padarytą pažeidimą iš ATPK 126 str. 4 d. į ATPK 129 str. pažymėdamas, kad jis neturėjo teisės vairuoti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog jei asmuo vairuoja neblaivus, vengia neblaivumo patikrinimo ar vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau neturi teisės vairuoti ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, jis baudžiamas pagal ATPK 129 str., o ne pagal atitinkamą ATPK 126 str. dalį. ATPK 129 str. taikymas nuo ATPK 126 str. atribojamas pagal specialų subjektą – asmenį, neturintį teisės vairuoti ar neturintį teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (LAT nutartis Nr. 2AT-83-942/2015). Vienok konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, kvalifikuodamas K. B. veiką pagal ATPK 127 str. 3 d. KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d., o toks pažeidimas, padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 3 d. Taigi ši dalis taikoma tik tokiu atveju, kai eismo įvykis padaromas neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens. Jei padaromas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., ir vengiama tikrintis neblaivumą, ar alkoholis vartojamas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šios veikos atitinkamai kvalifikuotinos pagal ATPK 127 str. 2 d. bei ATPK 129 str., nes ATPK 127 str. 3 d. neapima vengimo tikrintis neblaivumą ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio (LVAT nutartis byloje Nr. N-575-2469/2010). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nenustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų vairavęs transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, ir konstatavo, jog K. B. vartojo alkoholį jau pasišalinęs iš įvykio, iki nustatant įvykio aplinkybes. Tokiu būdu, nagrinėdamas administracinio pažeidimo bylą iš naujo, apylinkės teismas turėtų apsvarstyti ir K. B. veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 2 d. klausimą.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 str. reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.