- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1212-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30456-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. P., V. L., D. P., H. P., F. P., V. P.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. L., D. P., H. P., F. P., V. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-T19/0333; 2) iškeldinti atsakovus V. L., H. P., D. P., F. P., V. P. ir A. P. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Atsakovas A. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. A30-2437/19 pripažinti negaliojančiu; 2) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) tol, kol neišnyks priežastys ir situacija nepasikeis, dėl kurių socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas atsakovei V. L. ir jos šeimai, įpareigoti ieškovę su atsakove V. L. sudaryti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui A. P. (jo šeimai) 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, be kita ko, nustatė terminą atsakovo A. P. priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog iš atsakovo priešieškinio nėra aišku, ar atsakovas siekia ginčyti tam tikrus administracinius sprendimus ir ar tokiu atveju nėra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Teismas taip pat vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškiai suformuluotas priešieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas nurodė, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir reiškiamus neturtinius reikalavimus. Teismas šioje nutartyje taip pat pasiūlė atsakovams pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. P., šalindamas priešieškinio trūkumus, 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame jis prašė: 1) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) byloje trečiuoju asmeniu įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją; 3) ieškovo iškeldinimo procedūrą iš gyvenamosios patalpos nutraukti; 4) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 1, 2, 3 punktus įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti pareigą natūra, perduoti nuosavybės teise ieškovui A. P. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), savo lėšomis apmokėjusiam jo statybą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė atsakovui A. P. 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškiai suformuluotas patikslinto priešieškinio pagrindas ir dalykas, nes atsakovas nepaaiškina, dėl kokių aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina perduoti atsakovui būtent adresu (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovui A. P. neaiškiai suformulavus patikslinto priešieškinio pagrindą ir dalyką, teismas neturi galimybės patikrinti, ar atsakovo šioje byloje siekiamas pareikšti priešieškinis nėra tapatus teismuose jau išnagrinėtiems atsakovo reikalavimams. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas A. P. patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau tai nesuderinama su priešieškinyje nurodomu šio asmens kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu. Teismas pažymėjo, jog reiškiamas reikalavimas dėl ginčo buto perdavimo natūra laikytinas turtiniu ir už jį, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mokėtinas proporcinis žyminis mokestis, priklausomai nuo turto rinkos vertės. Atsakovas A. P. už priešieškinį yra sumokėjęs 57 Eur žyminį mokestį. Taigi atsakovas turėtų primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Teismas taip pat pasiūlė atsakovui pasirūpinti atstovavimu nagrinėjamoje byloje.
6. Atsakovas A. P. 2022 m. vasario 10 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame išdėstė tokius pačius 2021 m. gruodžio 30 d. teismui pateikto patikslinto priešieškinio reikalavimus, papildydamas juos reikalavimu priteisti iš ieškovės 5 000 Eur kompensaciją už padarytą moralinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovo A. P. 2022 m. vasario 10 d. teismui pateiktą procesinį dokumentą priėmė kaip atsiliepimą į ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį, o jame išdėstytus priešieškinio reikalavimus: 1) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 1, 2, 3 punktus įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti pareigą natūra, perduoti nuosavybės teise ieškovui A. P. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), savo lėšomis apmokėjusiam jo statybą; 2) ieškovo iškeldinimo procedūrą iš gyvenamosios patalpos nutraukti; 3) priteisti iš ieškovės 5 000 Eur kompensaciją už padarytą moralinę žalą, nutarė laikyti nepaduotais, išaiškinant atsakovui, kad šie reikalavimai teismo nebus nagrinėjami.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas susipažinęs su atsakovo A. P. patikslinto priešieškinio turiniu, padarė išvadą, kad šis procesinis dokumentas iš esmės atitinka pagrindinius atsiliepimo į ieškinį turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl sprendė jį priimti.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas A. P. nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų: nepaaiškino, kuo remiantis jis prašo įpareigoti perduoti jam natūra būtent adresu (duomenys neskelbtini), esantį, o ne kitą nekilnojamąjį turtą, kurio statybai, kaip nurodo atsakovas, buvo panaudotos jo lėšos. Atsakovas reiškia reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kurią prašo įtraukti trečiuoju asmeniu, nors, kaip teismas išaiškino, tretiesiems asmenims teismo sprendimu įpareigojimai tiesiogiai negali būti nustatyti. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs trūkstamą žyminio mokesčio dalį už reiškiamus turtinius reikalavimus įpareigoti perduoti butą natūra ir priteisti neturtinę žalą. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė skaičiuojantis kitokio dydžio žyminį mokestį, tačiau, kaip minėta, teismas ankstesnėmis nutartimis dėl trūkumų šalinimo buvo išsamiai paaiškinęs, kokio dydžio žyminį mokestį atsakovas šiuo atveju turėtų sumokėti, šių nutarčių atsakovas neginčijo.
10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovas A. P., pateikdamas teismui patikslintą priešieškinį, teismo nustatytu terminu priešieškinio trūkumų neištaisė, teismas sprendė, kad priešieškinį laikyti nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovas (apeliantas) A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą dėl byloje pateikto patikslinto priešieškinio perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
11.1. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi išsprendė atsakovų atsiliepimų į ieškinį ir atsakovo A. P. priešieškinio priėmimo klausimą ir nustatė 10 dienų terminą, atsiliepimams ir priešieškinio trūkumams šalinti. Atsakovas 2021 m. gruodžio 30 d. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame papunkčiui išdėstė aplinkybes sietinas su teismo keliamais reikalavimais trūkumams šalinti. Teismas dėl ieškovo 2021 m. gruodžio 30 d. patikslinto priešieškinio reikalavimų nepriėmė nutarties, tai atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis priešieškinio trūkumus yra pašalinęs.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantas nurodo, jog teismo išvados, jog apeliantas teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino yra neteisingos, kadangi esamos nutarties A. P. negavo, ji iki šiol jam neįteikta. Todėl laikytina, kad atsakovas teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje, trūkumų šalinimo termino yra nepraleidęs. Pažymėjo, kad dėl teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje keliamų klausimų, aplinkybės ir faktai aiškiai ir motyvuotai yra išdėstyti 2021 m. gruodžio 30 d. patikslintame priešieškinyje. Atsakovas dalinai pakeitė 2021 m. gruodžio 30 d. patikslino priešieškinio dalyką ir pagrindą, kuris iš esmės yra sietinas su teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje keliamais klausimais.
11.3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai klausimą dėl priešieškinio priėmimo paliko nenagrinėtu. Kadangi teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, kurios pagrindu, šis konstitucinis principas yra įtvirtintas ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje, nustatantis, kad kiekvienas asmuo dėl teisminės gynybos, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo materialinė subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai šiuo teisiniu pagrindu, pirmos instancijos teismo nutartis užkertanti galimybę tolimesnei bylos eigai ir teisingumai, yra naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo patikslintas priešieškinis laikomas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
15. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui teikiamas procesinis dokumentas priešieškinis. Pareiškiamam priešieškiniui yra taikomos tos pačios taisyklės, kokios yra taikomos ieškiniui (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, be kita ko, nustatė terminą atsakovo A. P. priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškiai suformuluotas priešieškinio pagrindas ir dalykas, nurodė sumokėti žyminį mokestį už prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir reiškiamus neturtinius reikalavimus ir kt. Atsakovas 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė patikslintą priešieškinį. Teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą, patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad nėra aiškiai suformuluotas patikslinto priešieškinio pagrindas ir dalykas, nes atsakovas nepaaiškina, dėl kokių aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina perduoti atsakovui būtent adresu (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą, todėl teismas neturi galimybės patikrinti, ar atsakovo šioje byloje siekiamas pareikšti priešieškinis nėra tapatus teismuose jau išnagrinėtiems atsakovo reikalavimams. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas turėtų primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Atsakovas 2022 m. vasario 10 d. pateikė patikslintą priešieškinį. Teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas teismo nustatytu terminu priešieškinio trūkumų neištaisė, todėl priešieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apelianto atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį.
17. Apeliantas nurodo, kad jis 2021 m. gruodžio 30 d. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame papunkčiui išdėstė aplinkybes sietinas su teismo keliamais reikalavimais trūkumams šalinti. Pasak apelianto, teismas dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų nepriėmė nutarties, tai leidžia daryti išvadą, kad jis priešieškinio trūkumus yra pašalinęs. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi sprendė 2021 m. gruodžio 30 d. teisme gauto patikslinto atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą ir nustatė atsakovui terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti. Nors apeliantas nurodo, kad teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties negavo, nutartis jam neįteikta, tačiau tai nesutrukdė apeliantui taisyti trūkumus ir 2022 m. vasario 10 d. pateikti teismui naują patikslintą priešieškinį.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas teismo nustatytu terminu priešieškinio trūkumų neištaisė. Nurodė, kad dėl teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje keliamų klausimų, aplinkybės ir faktai aiškiai ir motyvuotai yra išdėstyti 2021 m. gruodžio 30 d. patikslintame priešieškinyje. Atsakovas dalinai pakeitė 2021 m. gruodžio 30 d. patikslino priešieškinio dalyką ir pagrindą, kuris iš esmės yra sietinas su teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje keliamais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
19. Kaip matyti, teismo 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. sausio 4 d. ir 2022 m. vasario 22 d. nutartyse teismas konstatavo, kad nėra aiškiai suformuluotas priešieškinio pagrindas ir dalykas, nesumokėta likusi žyminio mokesčio dalis. Apeliantas nei 2021 m. gruodžio 30 d., nei 2022 m. vasario 10 d. patikslintuose priešieškiniuose teismo nustatytų trūkumų nepašalino. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovas nepaaiškino, kuo remiantis jis prašo įpareigoti perduoti jam natūra būtent adresu (duomenys neskelbtini), esantį, o ne kitą nekilnojamąjį turtą, kurio statybai, kaip nurodo atsakovas, buvo panaudotos jo lėšos, taip pat atsakovas reiškia reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kurią prašo įtraukti trečiuoju asmeniu, nors, kaip teismas išaiškino, tretiesiems asmenims teismo sprendimu įpareigojimai tiesiogiai negali būti nustatyti.
20. Be to, apeliantas neginčijo teismo padarytos išvados, jog atsakovas turi primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nepateikė teismui ir prašymo atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Minėtos nutartys įsiteisėjusios, tačiau trūkstamo žyminio mokesčio atsakovas neprimokėjo. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį ar priešieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Kadangi atsakovas teismo nurodytos trūkstamos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo, tai vien ši aplinkybė yra pagrindas priešieškinį laikyti nepaduotu.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2022 m. vasario 10 d. pateiktą patikslintą priešieškinį, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, todėl priešieškinio reikalavimus laikė nepaduotais, išaiškinant atsakovui, kad jie teismo nebus nagrinėjami.
22. Pažymėtina, kad teismas susipažinęs su atsakovo priešieškinio turiniu, sprendė, kad šis procesinis dokumentas iš esmės atitinka pagrindinius atsiliepimo į ieškinį turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl jį priėmė. Vadinasi, atsakovo priešieškinyje nurodyti argumentai bylos nagrinėjimo metu bus išklausyti ir įvertinti.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.