Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-370-586/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-26Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-11-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-01-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
1-370-586/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38159-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kaltinamasis
M. T.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–370-586/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38159-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei – Čarienei,kaltinamajam M. T., jo gynėjui advokatui Petrui Matažinskui,nukentėjusiajam V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, šiuo metu atliekantis bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, teistas 2015-02-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktus, 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. T. nesunkiai sužalojo žmogų:

2018-08-04, apie 15:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, M. T., tyčia sulenkta alkūne trenkė V. D. į kairės pusės žandikaulį, po ko tris kartus kumščiu smogė jam į galvą bei ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą su apatinio žandikaulio lūžimu kairiojo kampo srityje, taip nesunkai sužalojo V. D..

Kaltinamasis M. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018-08-04 grįžo pas tėvus. Šeštadienį, apie 15 val. susirašinėjo su A. K., planavo susitikti. A. K. atvažiavo su E. T. ir jie nuvažiavo prie daugiabučio. Jis pasiliko sėdėti automobilyje, o E. T. ir A. K. nuėjo į namą, pas A. K. mamą. Vėliau A. K., E. T. grįžo ir jie nuvažiavo maudytis. Nukentėjusiojo nepažįsta, nėra jo matęs, nežino kur gyvena. Su A. K. normalūs santykiai, tik mažai bendrauja, nesipyksta. E. T. matė antrą kartą, nebendrauja. Kas bute įvyko nežino, jam niekas nieko nesakė.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2018-08-04, V. Ž., atvažiavo pas V. B.. V. Ž. ne pirmą kartą ateina su V. B. pas jį. Buvo penkiese, išgėrė vieną litrą alkoholio. Vėliau kiti išėjo į barą alaus atsigerti, jis pasiliko kartu su V. Ž.. Ji pradėjo aiškinti, kad yra kaltas dėl tėvo mirties. Dėl to prasidėjo konfliktas. Vėliau sėdėjo ant lovos, žiūrėjo televizorių, atsisuko, pamatė vieną žmogų, kuris jam trenkė ir jis „atsijungė“, jam sulaužė žandikaulį, išmušė dantis. Mano, kad smūgiavo kaltinamasis, nes V. Ž. jam pasakė, kad jis neatsiprašys, kadangi sėdi kalėjime. Konkrečiai kas trenkė pasakyti negali, tik matė vyrą ir gavo smūgį, nuo kurio „atsijungė“.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad V. D. neatpažino asmens, kuris jį sužalojo 2018-08-04, nes nematė, kas jam sudavė, o po smūgio prarado sąmonę (1 t., b. l. 89-93).

Liudytoja D. A. parodė, kad nukentėjusysis gyvena 4 bute, o ji gyvena 3 bute, ten yra aštuonbutis. Tuomet visi jie gėrė, buvo kažkokia moteris, V. D. moterį varė lauk, moteris išeidavo, pavaikščiodavo, grįždavo. Jie labai ginčijosi, moteris buvo labai pikta, sakė, kad skambins sūnui ir išsikvies jį. Tame bute pastoviai vyksta išgertuvės, ginčai. Į butą ateina visokios alkoholikės moterys, įvykio dieną buvo užėję kažkokie jauni vyrukai. Kaltinamojo nepažysta. Įvykis įvyko senai, datų neprisimins, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja D. A. atpažino V. Ž. kaip moterį, kurią matė 2018-08-04 V. D. bute ir kuri su konfliktavo su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 111-113).

Liudytojas E. T. parodė, kad įvykis buvo senai, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parydymus bei parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus. Neprisimena konkrečių faktų, kaip ten nuvažiavo, atsimena, kad įėjo ir pamatė, kad ten konfliktavo A. K. mama su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis buvo visiškai girtas, agresyvus, kėlė grėsmę. Konflikto metu nukentėjusysis agresyviai kalbėjo, atsistojo ir įvyko tas smūgis. Smūgiavo M. T. alkūne, konflikto metu. Jokių interesų neturi su jais visai, nepažįsta nei nukentėjusiojo, nei A. K. mamos, matė juos pirmą kartą, M. T. matė antrą kartą, bute atsidūrė A. K. iniciatyva, nes jis turėjo ar tai parsivežti mamą, ar pan. M. T. sudavė vieną smūgį su alkūne į žandikaulį, nukentėjusysis susileido. Mes buvome prie M. T., kad nesmūgiuotų daugiau. M. T. nebuvo agresyvus, o nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs ir agresyvus, agresyviai kalbėjo, konfliktavo su ta moterimi.

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad liudytojas E. T. atpažino V. Ž. kaip A. K. mamą, kuri 2018-08-04 buvo bute, kai jų akivaizdoje buvo sumuštas žmogus, o M. T. atpažino kaip asmenį, kuris 2018-08-04 bute, esančiame Klaipėdos g. 51-4, Gargžduose, jo akivaizdoje sumušė vyriškį (1 t., b. l. 142-146. 2 t., b. l. 3-7).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos ir fotolentelių nustatyta, kad liudytojas E. T. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jo akivaizdoje buvo sumuštas V. D. ir paaiškino, kad butas yra namo pirmame aukšte, po dešine. Įėjus į butą užfiksuota, kad koridorius yra apie 3 m ilgio, kurio dešinėje pusėje yra virtuvė ir įėjimas į kambarį. Būdamas ties šio kambario slenksčiu E. T. paaiškina, kad kol asmenys kambaryje aiškinosi santykius, jis visą laiką stoviniavo ties slenksčiu, tai būdamas koridoriuje, tai vienu žingsniu įžengdamas į kambarį. Ties minkštasuolio, stovinčio kambario dešinėje pusėje nuo durų, kampu, apie 0,5 m atstumu nuo durų slenksčio, E. T. nurodo vietą, kur įvykio metu stoviniavo kartu su jais atvykęs M. T., kuris ir sumušė šiame kambaryje buvusį vyresnio amžiaus vyriškį (1 t., b. l. 180-183, 184-191).

Liudytojas T. L. reikšmingų parodymų bylai nesuteikė.

Liudytoja V. Ž. parodė, vartojo pas V. D. alkoholį, paskui paprašė, kad sūnus parsivežtų namo. Tarp jos ir V. D. buvo žodinis konfliktas, sūnų išsikvietė, kad parvežtų namo. V. D. visada yra agresyvus. Verkė koridoriuje, kalbėdama su sūnumi, girdėjo, kad V. D. sakė, jog buvęs boksininkas, tuoj ją sumuš, nušaus. Įvykio metu ji kalbėjo koridoriuje, o vaikinukai stovėjo tarpdurį. Su berniukais nebuvo supažindinta, tik vėliau kaltinamasis pasisakė, kad yra jos klasiokės sūnus. Tarpdurį stovėjo sūnaus draugas, ji su sūnumi stovėjo toliau. Kaltinamasis buvo kambaryje, kaip V. D. buvo sumuštas, nematė.

Liudytojas A. K. parodė, kad susitiko su M. T., o paskui paskambino mama ir prašė parsivežti. Nuvažiavo ten trise, V. D. ir mama buvo labai girti. V. D. pradėjo šaukti, rėkauti, grasinti šautuvais, mafija ir M. T. V. D. iš kumščio trenkė, kur trenkė neprisimena, kiek smūgių sudavė nežino, neprisimena, tačiau jie M. T. patraukė. Trenkė į veidą, paskui gal dar į pilvą.

Liudytojas V. B. reikšmingų parodymų bylai nesuteikė.

Iš apžiūros protokolo ir foto lentelių nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone (1 t., b. l. 24-25, 26-30).

Iš GMP kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad 2018-08-04, 15.27 val. gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl sumušto V. D.. 15.42 val. atvykus į iškvietimo vietą nustatyta, kad landynėje vyko muštynės, buvo muštas veidas, iš burnos vidaus stebimas gleivinės pakraujavimas. Diagnozė: veido sumušimas. Į ligoninę vykti pasirašytinai atsisakė (1 t., b. l. 34-35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1541/2018 903) aprašomosios dalies nustatyta, kad V. D. į ligoninę atvežtas GMP ir 2018-08-08 stacionarizuotas į veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, 2018-08-14 išrašytas. Diagnozė: apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžimas, supūliavusi kraujosruva. Iškvietimas gautas 2018-08-08, 13.16 val., į Gargždų m., Klaipėdos g. 51-4, kur apžiūrėtas V. D.: trauma 2018-08-04, buvo sumuštas, bet į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Veido skausmas, sutinimas, kaklo skausmas. Preliminari diagnozė: žandikaulio lūžis, nepatikslintas, pablogėjimas. Atvežus į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, 2018-08-19 16.42 val. apžiūrėtas gydytojo: trauma buityje 2018-08-04-sumušė kitas asmuo. Skundžiasi apatinio žandikaulio skausmu. Apatinio žandikaulio srityje stebimas tinimas, kraujosruva nusileidžianti į kaklą, palpuojant skausminga. Apatinio žandikaulio kūno lūžis iš kairės. Skyriuje apžiūrėtas gydytojo odontologo. Diagnozė: apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje, supūliavusi kraujosruva - abscesas. Gydymui: ištrauktas 38 d., paskirtas gydymas. 2018-08-14 išrašomas ambulatoriniam gydymui. Medicinos eksperto išvada: V. D. nustatytas veido sumušimas su apatinio žandikaulio lūžimu kairiojo kampo srityje. Nustatytą sužalojimą V. D. patyrė iki 2018-08-04 15.27 val. (GMP iškvietimo data ir laikas), paveikus veido kairę pusę kietu buku daiktu - tiek suduodant kumščiu, tiek alkūne. V. D. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 47-48).

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai informavo, kad nuteistajam M. T., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsniu, buvo leista išvykti už Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų teritorijos ribų. M. T. išvykos trukmė buvo nuo 2018-08-03, 11.00 val. iki 2018-08-06, 11.00 val. (2 t., b. l. 74).

Kaltinamasis M. T. neprisipažino nusikaltęs, teigdamas, kad įvykio vietoje nebuvo, o sėdėjo automobilyje. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusiajam V. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įrodo specialisto išvada. Nors nukentėjusysis neatpažino asmens, kas jam padarė sužalojimus, tačiau liudytojai, kartu atvykę su M. T. – E. T. ir A. K. tiesiogiai nurodė į jį, kaip asmenį, sužalojusį V. D., paaiškinant jog nukentėjusysis elgėsi itin agresyviai. Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie vienas kitą papildo ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų.

Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-105). Teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog įvykis sukėlė didelį skausmą, atsiliepė jo sveikatai, buvo sunku maitintis, patyrė stresą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas tik iš dalies. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiojo pasąmonėje paliko tam tikrą atspindį, jis buvo sukrėstas, įžeistas ir sužalotas. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal liudytojų parodymus buvo pats itin agresyvus, todėl teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, mano, jog iš kaltinamojo M. T. turi būti priteista 700 Eur nukentėjusiajam V. D..

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 369,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60-62). Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, žalą priteisiant iš kaltinamojo.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. T. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui, neatlikus bausmės. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, į tai, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie 2015-02-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nustatyti galutinę – 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Iš M. T. priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. D..

Iš M. T. priteisti 369,63 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius