- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2-55-494/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02185-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- V. G., Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui D.Maleckaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir Z. P. (Z. P.) patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu pareiškimu (b.1. 82-86) prašo: 1) nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (V.) P. 1991-09-19 buvo pateikęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į jo (V. P.) nuosavybės teisėmis turėtą iki 1940-07-22 nacionalizacijos 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone; 2) nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (V.) P. nuosavybės teisėmis valdė iki 1940-07-22, t.y. iki nacionalizacijos, 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, paveldėtą po motinos J. P. mirties; 3) atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises, pilietybę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Pareiškime nurodė, kad V. P. (V. P.), miręs 2003-03-04, yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, kurią jis valdė iki nacionalizacijos. Prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę V. P. (V. P.) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 1991-09-19, kartu su prašymu pateikė nuosavybės teises, pilietybę patvirtinančius dokumentus, deja, visi aukščiau paminėti dokumentai neišliko (dingo) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010-06-30 raštu Nr.SR-4256-(1.12) informavo, kad piliečių, pateikusių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į buvusią žemę (mišką) Šumsko kadastro vietovėje registracijos žurnale 1991-09-19 dienos data užregistruotas P. V. (J. P. paveldėtojo) prašymas, skyriuje nėra išlikusių dokumentų, kurie patvirtintų J. P. nuosavybės teise valdytą žemę, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, taip pat V. P. prašymo originalo; informavo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus archyve esančiame 1931 m. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąraše J. P. įrašyta 25 numeriu, skiltyje – žemės kiekis – nurodytas 9 2/3 plotas. Taip pat paaiškino, kad piliečiams, praleidusiems Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. bei 17 str. nustatytus terminus, dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai gali būti atnaujinti.
Pareiškėjų tėvo V. P. (V. P.) motina J. P. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone turėjo 9 2/3 deš. žemės, tai patvirtina Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų 1931-12-30 sąrašas; šią žemę ji tikriausiai paveldėjo po savo tėvo mirties, tačiau tokių dokumentų nėra išlikę.
J. P. mirė 1939-10-25, jos vyras J. P. mirė 1936-04-05. Vilniaus apskrities archyvo 2011-09-01 pažymoje Nr. (8.12)-V5-1633 nurodyta, kad V. P. ir U. L. V. naudojasi (duomenys neskelbtini) kaime 11,03 žemės (matavimo vienetas nenurodytas). Po J. P. mirties liko trys vaikai: B. P., I. P. ir V. P., kad jie buvo broliais patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-06-23 raštas Nr. R4-1132. Jie visi paveldėjo J. P. žemę lygiomis dalimis, t.y., kiekvienas po 3,52 ha. V. P. broliai yra mirę.
Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. pakeitimą nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003-02-31; piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tik 2010-06-30 raštu Nr.SR-4256-(1.12) informavo, kad neišliko (dingo) nuosavybės teisių atkūrimo byla ir, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą.
Kadangi pareiškėja V. G. yra ligotas žmogus, gaunantis nedidelę senatvės pensiją, todėl ieškojo nemokamos teisinės pagalbos, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos teikimo. Ši tarnyba 2010-07-26 sprendimu Nr.(1.7)-S-1983-10 nusprendė teikti jai antrinę teisinę pagalbą bei paskyrė advokatą A. D.. Deja, advokatas vilkino dokumentų paruošimą į teismą, todėl pareiškėja 2011-06-14 nutraukė sutartį su minėtu advokatu bei kreipėsi dėl teisinės pagalbos į kitus teisininkus. Pareiškėjas Z. P. nuo 2007 metų yra I grupės invalidas, reikalaujantis nuolatinės priežiūros ir slaugos, todėl pats negalėjo ir negali atlikti jokių veiksmų siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. parodė, kad palaiko patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, bei papildomai nurodė, kad tėvas mirė 2003-03-04, žemę jis paveldėjo iš savo motinos J. P., kuri mirė 1939 metais. Po tėvo mirties dėl žemės ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną, bet pasirodė, kad visi dokumentai yra dingę.
Pareiškėjų atstovė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą pareiškimą (b.l.89-92), kuriame nurodė, kad su pareiškimu iš esmės sutinka. Nurodė, kad pareiškėjų pareiškime prašomi nustatyti juridinę reikšmę faktai sukels pareiškėjams teisinius padarinius Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė parodė, kad prisilaiko atsiliepime į pareiškimą nurodytų argumentų ir neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimas, įvertinus byloje esančius įrodymus, būtų patenkintas.
Liudytoja V. P. parodė, kad pareiškėjų tėvas V. P. turėjo du brolius, brolį B., kuris išvyko po karo į Lenkiją, kitas brolis I., gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, jis mirė prieš 10 metų. V. P. turėjo apie 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, šią žemę jis gavo iš savo motinos J. P..
Liudytoja S.M. M. parodė, kad V. P. turėjo du brolius: brolį B., kuris po karo išvyko į Lenkiją, kitas brolis I. gyveno Lietuvoje, bet jis mirė. V. P. turėjo apie 3,5 ha žemės, šią žemę jis paveldėjo iš savo tėvų, apie tai ji žinanti iš savo tėvų pasakojimų.
Liudytoja M. J. parodė, kad ji žinanti iš tėvų pasakojimų, jog V. P. ir jo du broliai B. ir I. po jų motinos mirties pasidalino žemę, nes visi norėjo kurti savo šeimas, kiekvienas iš jų turėjo daugiau nei po 3 ha.
Liudytoja J. K. parodė, kad V. P. kartu su savo broliais B. ir I. pasidalino, paveldėtą po jų motinos J. P. mirties, žemę (duomenys neskelbtini) kaime, žemę jie paveldėjo iki karo 1939 metais.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas turi pirma nuspręsti dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo ir tik pripažinus, kad toks faktas nustatytinas, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytai teisei įgyvendinti – prašyti atnaujinti terminą procedūriniams
veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės. Priešingu atveju, t.y. konstatavus, kad toks prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reikštų, kad nėra teisinių prielaidų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytai teisei įgyvendinti ir vien dėl to prašymas atnaujinti terminą procedūriniam veiksmui atlikti turėtų būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2007).
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjų V. G. ir Z. P. (Z. P.) tėvas buvo V. P. (V. P.), kuris mirė 2003-03-04 (b.l. 20-24). V. P. (V. P.) tėvais buvo J. N. (P.) ir J. P. (J. P.), kurie yra mirę: motina – 1939-10-25, tėvas – 1936-04-05 (b.l. 15-19). 2010-06-11 V. G. kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (b.l.11), prašydama suteikti informaciją apie žemės, priklausančios buvusiam savininkui J. P., esančios (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., grąžinimą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) k. v. piliečių, pateikusių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į buvusią žemę (mišką) registracijos žurnalo išrašo (b.l.12-13, 49-51), yra užfiksuota, kad pareiškėjų tėvas V. P. (V. P.) 1991-09-19 pateikė prašymą dėl žemės, (duomenys neskelbtini) k., grąžinimo.
2010-06-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr.R4-1133 (b.l.7-8) nurodoma, kad Vilniaus –Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše, eil. Nr. 1 - P. (P.) J. (J.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 10 deš. žemės; eil. Nr. 21 – P. (P.) J. (J.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 10 deš. žemės; eil. Nr. 48 - P. (P.) J. (J.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 7 deš. žemės (dokumentas lenkų kalba); Vilniaus –Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių sąrašų 1925 m. byla, kurioje įrašyti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai: P. (P.) J. (J.), 38 m. amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini) kaime; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta „Turi 16 deš.“ ir „Ne“; P. (P.) J. (J.), g. 1889 m. (duomenys neskelbtini) kaime; skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“ ir „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ atitinkamai įrašyta „Turi 8 1/2 deš.“ ir „Ne“ (kaimo pavadinimas ir jo sutrumpinimas – taip dokumente; dokumentas lenkų kalba); Vilniaus –Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų 1931-12-30 sąrašas, kuriame įrašyti: eil. Nr. 25 - P. (P.) J. (J.) turėjusi 9 2/3 deš. žemės; eil. Nr. 25 – P. (P.) B. (B.), F., F. (F.) ir J. (J.), turėję 14 ¼ dėš. žemės (kaimo pavadinimas – taip dokumente; dokumentas lenkų kalba).
2010-06-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr.R4-1132 (b.l.52) nurodoma, kad apie V. I. P., g. 1918 m., Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtus pastatus ir žemę bei jų įgijimą archyve saugomuose fonduose nerasta; Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo P. I. buto – ūkio lape įrašyti: P. I., šeimos galva, g. 1910 m., žemdirbys, šeimininkas be samdinių; žmona G., g. 1921 m., žemdirbė, dirbanti šeimos narė; sūnūs: I. g. 1940 m.; M. g. 1942 m.; broliai: B., gim. 1918 m.; P. V. g. 1925, dirbantis šeimos narys (pavardės, vardai, gimimo metai, kaimo pavadinimas – taip dokumente).
2011-09-01 Vilniaus apskrities archyvo pažymoje dėl turėtos žemės Nr. (8.12)-V5-1633 (b.l.53), nurodyta, kad Naujosios Vilnios rajono DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, 1950 m. (duomenys neskelbtini) ir kitų apylinkių žemės apskaitos žiniaraščių byloje (įrašai rusų kalba, byloje yra 1948 m. dokumentai), Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1948 m. rugpjūčio 20 d. žemės apskaitos žiniaraščio skiltyje „Žemės naudotojų pavardės, vardai, tėvų vardai“ įrašyti žemės naudotojai „P. V. J. ir U. L. V.“, turėję viso žemės – 11.03: viso sodybinės – 018, viso ariamos – 6.85, viso pievų – 085, viso ganyklų – 036, miškų – 2.54, kelių, gatvių ir aikščių - 008, viso vandens – 001, pustomų smėlynų – 004, daubų, skardžių, žvyrinių ir kitų žemių – 012. skiltyje „Prie kokios kategor. priskaitomas ūkis“ įrašyta „9.48“ (matavimo vienetas dokumente nenurodytas). Skiltyje „Pastabos“ įšrašyta „2 ha turi užimta“.
UAB „Atspindys“ parengtame žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvusio savininko V. P. (V. P.) kartografavimo plane, pažymėtos sklypo ribos, vieta natūroje, remiantis liudytojų parodymais (priedas prie bylos).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškimo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą (CPK 185 str.).
Byloje neiškilo ginčo dėl to, kad pareiškėjų tėvas V. P. (V. P.) įstatymų nustatyta tvarka buvo pasikreipęs su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, valdytą iki nacionalizacijos (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) k. v. piliečių, pateikusių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į buvusią žemę (mišką) registracijos žurnalo išrašas), vienok, tai patvirtinantys dokumentai yra dingę, todėl teismas mano yra pagrįstas pareiškimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, kad V. (V.) P. 1991-09-19 buvo pateikęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į jo (V. P.) nuosavybės teisėmis turėtą iki 1940-07-22 nacionalizacijos 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CPK 448 str. nustatyta, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, reikia nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti, kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis byloje Nr.3K-3-569/2002 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr.VIII-359) 9 str.1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 p. ir Vyriausybės 1993-05-20 nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 p., nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, nuorašai, išrašai, žemės reformą vykdžiusių institucijų pateikti dokumentai, duomenys dėl žemės paėmimo 1940 metais į valstybinį žemės fondą, turto nacionalizavimo aktai ir kt.
CPK nedraudžia žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais po žemės nacionalizavimo, vienok, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardintus dokumentus bei įvertinant šių įrodymų visetą, kartu įvertinant ir liudytojų parodymus.
Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Rusijos imperijos Civilinių įstatymų X tomo 1 dalies 1127, 1128, 1254 str. str., artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams vyriškosios ir moteriškosios lyties; vaikai tiek vyriškosios, tiek ir moteriškosios lyties, išskyrus įsakytinę dalį gyvam sutuoktiniui, dalija palikimą tarp savęs po lygią dalį kiekvienai galvai; įstatymas nereikalavo įpėdinystės teisių patvirtinimo; teisė iškilusiam palikimui priklauso įpėdiniams nuo pat turėtojo mirties.
Byloje nustatyta, kad V. P. (V. P.) ir jo brolių B. bei I. motina J. P. mirė 1939-10-25. Todėl, nesant kitų įpėdinių, pagal aukščiau nurodytas įstatymų nuostatas, pareiškėjų tėvui kartu su jo dviem broliais po jų motinos J. P. mirties paveldėjimo pagrindu, atiteko palikimas lygiomis dalimis, nagrinėjamu atveju – J. P. turėtos 9 2/3 deš. žemės. Teismas mano, kad surinktų įrodymų visuma (tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų nuoseklūs parodymai) leidžia daryti išvadą, jog pagal tuo metu galiojusius įstatymus iki nacionalizacijos V. P. (V. P.) nuosavybės teise valdė 3,52 ha žemės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Todėl, esant aukščiau nurodytiems argumentams, nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P. (V. P.) nuosavybės teisėmis valdė iki 1940-07-22, t.y. iki nacionalizacijos, 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, paveldėtą po motinos J. P. mirties.
Dėl termino atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą
dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje ginčo nekilo, jog pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodyti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių yra pagrįsti, o ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai, būdami senyvo amžiaus, turintys sveikatos problemų, vis gi, aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad neturėdami papildomų duomenų iš atsakingų institucijų pareiškėjai nebuvo išnaudoję galimybės pateikti reikiamų nuosavybės atkūrimui įrodymų ir po paminėto pasiūlymo priėmimo kreipėsi į teismą, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises, pilietybę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujintinas (LR CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270,444, 576-577 str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (V. P.) 1991-09-19 buvo pateikęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į jo (V. P.) nuosavybės teisėmis turėtą iki 1940-07-22 nacionalizacijos 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (V. P.) nuosavybės teisėmis valdė iki 1940-07-22, t.y. iki nacionalizacijos, 3,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, paveldėtą po motinos J. P. mirties.
Atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises, pilietybę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą tikslu.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.