- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- A-3991-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00342-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SD-1446 (24.1) ,,Dėl informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir įregistruoti 0,0567 ha dydžio žemės sklypo kadastrinius matavimus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo motina 1991 m. spalio 29 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą ir prašė atkurti jai nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jos valdytą išlikusį turtą – 13,7585 ha žemės, esančios Alytaus mieste. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2S-421, 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2S-37 pareiškėjo motinai atkūrė nuosavybės teises tik į dalį išlikusios žemės Alytuje. NŽT, priėmusi nurodytus sprendimus, nurodė, kad likusi dalis bus atkurta vėliau. Iki šios dienos dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į 3,7254 ha žemės plotą, tačiau laisvos valstybinės žemės buvusios žemės savininkės – pareiškėjo motinos turėtos žemės ribose yra pakankamai. Po pareiškėjo motinos mirties 1995 metais pareiškėjas, būdamas vieninteliu testamentiniu įpėdiniu, 2015 m. vasario 26 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl likusios jo motinos turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste. NŽT 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2SD-1045-114.2 pareiškėjas buvo informuotas, kad NŽT Alytaus skyrius perdavė Alytaus miesto savivaldybės administracijai organizuoti pareiškėjo motinai priklausiusių laisvų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei patvirtinti žemės sklypų kadastro bylose esančius žemės sklypų planus. Nesulaukęs jokio pranešimo iš Administracijos, pareiškėjas 2016 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste, atkūrimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjas iš Administracijos gavo raštą, kuriuo jam buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimui nėra kliūčių ir galima nuosavybės teisių atkūrimui formuoti 0,0567 ha (567 kv. m.) žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste (toliau – ir Žemės sklypas). Tačiau jokių tolimesnių veiksmų ar pranešimų iš Alytaus miesto savivaldybės jis nesulaukė. Nesulaukęs atsakymo iš Administracijos, žodžiu kreipėsi į savivaldybės administracijos atsakingą darbuotoją, norėdamas sužinoti, kodėl taip ilgai nėra formuojamas šis sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Po šio kreipimosi Administracija skundžiamu 2017 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SD-1446 „Dėl informacijos“ informavo, kad Administracijos 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. SD-3687(32.24) nurodytas nuosavybės teisių atkūrimui galimas formuoti sklypas patenka į saugotinas žaliąsias teritorijas, todėl žemės sklypas negali būti formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui ir ši žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, o to pagrindas yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 934 „Dėl Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų tvirtinimo schemos tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas specialusis planas.
3. Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis 0,697 ha žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinė fondo žemė, į kurią galima atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas buvusiam savininkui. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nėra įvardinta, jog žalioji teritorija būtų priskiriama ir laikoma valstybės išperkama žeme. Atsižvelgiant į tokią įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad skundžiamas 2017 m. vasario 6 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, yra prieštaraujantis Atkūrimo įstatymo nuostatoms, todėl jis turi būti pripažintas neteisėtu.
4. Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad visai greta norimo formuoti žemės sklypo nuosavybės atkūrimui, prieš keletą metų buvo įrengta ir dabar yra naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, o taip pat šioje zonoje prie Jazminų gatvės buvo pastatyti statiniai, nors tiek ši automobilių stovėjimo aikštelė, tiek pastatyti statiniai patenka į žaliąją zoną. Faktiškai ir realiai toje vietoje yra neprižiūrėta teritorija, kurioje auga sunkiai praeinami medžiai ir krūmokšniai. Ginčo sklypo vietoje niekada nebuvo ir nėra įrengta jokių želdinių, todėl tokios teritorijos negalima laikyti ir pripažinti saugomu žaliuoju plotu. Tai patvirtina, kad žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas negali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei.
5. Pareiškėjo atstovas taip pat akcentavo, kad Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schema nėra detalusis planas ir, tuo pačiu, teritorijos planavimo dokumentas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas atsiliepime nurodė, taip pat atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo žemės sklypui, kurį pareiškėjas pretenduoja susigrąžinti natūra, egzistuoja visuomenės poreikis, nes iškėlus geležinkelį iš miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką (Sveikatos taką), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontūrai – želdiniai prie buvusios geležinkelio vėžės. Mieste atsirado gera galimybė pėstiesiems ir dviratininkams susisiekti tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro, pasiekti poilsio ir pramogų vietas. Išlikę medynai ir žalia veja prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sąlygas daugiabučių namų gyventojams, taip pat tai yra natūralus triukšmo ir autotransporto taršos ekranas nuo Naujosios gatvės pusės. Tam, kad išsaugoti išlikusias žaliąsias teritorijas ir jas vietomis praplėsti, Alytaus miesto savivaldybės taryba 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 934 patvirtino Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schemą (specialųjį planą), kuris įteisino miesto želdinių ir želdynų teritorijos ribas.
8. Atsakovas ir jo atstovai pabrėžė, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ taip pat patvirtino Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, kuriuo nustatyta, jog želdinių juosta prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) patenka į miesto atskirųjų želdinių teritoriją kaip žalioji jungtis (bendrojo naudojimo teritorija) ir skiriama trumpalaikiam poilsiui bei turizmui. Žaliųjų plotų sistema yra svarbi ir neatskiriama miesto urbanistinės struktūros dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, jų visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį. Žaliųjų plotų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos požiūriu vieninga sistema. Kaip savarankiški miesto struktūros elementai bendrojo plano lygmenyje iš visų žaliųjų plotų išskiriami kitos paskirties žemėje - atskirieji želdynai, kurie pagal pagrindinę naudojimo paskirtį gali būti rekreacinės, apsauginės ir ekologinės paskirties. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“ patvirtino Alytaus miesto Bendrąjį planą su pakeistais sprendiniais. Pagal Alytaus miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendinius pareiškėjo norimos susigrąžinti žemės natūra dalis patenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdynų teritoriją. Įvertinus tai, kad pareiškėjo norimo susigrąžinti natūra ginčo 0,0567 ha dydžio žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, patvirtintu Alytaus miesto Bendruoju planu patenka į atskirųjų želdynų teritoriją, pritaikytą visuomenės poreikiams, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra priskirtina valstybės išperkamai žemei ir jos grąžinti pareiškėjui natūra nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT rašytiniuose paaiškinimuose prašė administracinę bylą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė atsakovo argumentams.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 26 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrių ir prašė atkurti nuosavybės teises į jo motinos A. N. turėtą, o dabar laisvą, maždaug 0,06 ha dydžio žemės sklypą, įsiterpusį tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste. NŽT Alytaus skyrius 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2SD-145-114.2 informavo pareiškėją, kad prašymas grąžinti natūra Alytaus mieste valdytą žemę, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, perduotas nagrinėti Administracijai. 2016 m. kovo 25 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SD-3687(32.24) informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkūrimui galima formuoti 0,0567 ha (567 kv. m.) žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas ir apie tai, kad žemės sklypas pagal Alytaus miesto Bendrojo plano sprendinius priskirtas bendrojo naudojimo želdynų teritorijai. Atsakovas ginčijamu 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. SD-1446 (24.1) „Dėl informacijos“ informavo pareiškėją apie tai, kad atsakovo 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. SD-3687(32.24) nurodytas nuosavybės teisių atkūrimui galimas formuoti sklypas (didžioji jo dalis) patenka į saugotinas žaliąsias teritorijas, todėl žemės sklypas negali būti formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui ir ši žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Nurodė, kad pagrindas – Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 934 „Dėl Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų tvirtinimo schemos tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Specialusis planas.
12. Teismas akcentavo, kad ginčo tarp proceso šalių dėl faktinių administracinės bylos aplinkybių iš esmės nekilo. Šios administracinės bylos ginčo dalyką sudaro Žemės sklypo, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teise natūra, priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0567 ha ploto žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, kurį iki nacionalizacijos valdė pareiškėjo motina A. N., mirusi 1995 m. balandžio 7 d. Ginčo žemės sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. Alytaus miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje. Pagrindinė Žemės sklypo dalis patenka į Specialiuoju planu įteisintas miesto želdinių ir želdynų teritorijos nustatytas ribas bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtintu Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu nustatytą želdinių juostą prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako), kuri patenka į miesto atskirųjų želdinių teritoriją.
14. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, įvertinęs pateiktus įrodymus, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2333-1062/2018 motyvus, darė išvadą, kad ginčo teritorija (0,0567 ha žemės sklypas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste) – akivaizdžiai būtina bendroms gyventojų reikmėms ir Alytaus miesto želdinių išsaugojimui ir rekreacijai. Visuomenės poreikis teritorijai, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, yra konkrečiai bei aiškiai išreikšti teritorijos planavimo dokumentuose: 1) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 934 patvirtintoje Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schemoje (specialiajame plane), pagal kurią įteisintos miesto želdinių ir želdynų teritorijos, nustatytos ribos; 2) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtintame Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane, kuriuo nustatyta, jog želdinių juosta prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) patenka į Alytaus miesto atskirųjų želdinių teritoriją kaip žalioji jungtis (bendrojo naudojimo teritorija) ir skiriama trumpalaikiam poilsiui bei turizmui; 3) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus miesto Bendrajame plane.
15. Teismas pabrėžė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 26–27, 45 dalyse, 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą. Atkreipė dėmesį, kad TPĮ 17 straipsnio 1–3 dalių, 21 straipsnio 1–2 dalių, 22 straipsnio nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti dokumentai (planai, schemos, Bendrasis planas) yra oficialūs teritorijų planavimo dokumentai. Paminėtuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintos nuostatos, kad žaliųjų plotų sistema yra svarbi ir neatskiriama miesto urbanistinės struktūros dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, jų visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį. Žaliųjų plotų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos požiūriu vieninga sistema. Kaip savarankiški miesto struktūros elementai bendrojo plano ir specialiojo plano lygmenyse iš visų žaliųjų plotų išskiriami kitos paskirties žemėje – atskirieji želdynai, kurie pagal pagrindinę naudojimo paskirtį gali būti rekreacinės, apsauginės ir ekologinės paskirties. Pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad pagal Alytaus miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendinius, pareiškėjo norimo susigrąžinti žemės sklypo natūra dalis, patenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdynų teritoriją, dėl ko ši žemė (atskirųjų želdinių teritorija) yra akivaizdžiai priskiriama valstybės išperkamai žemei.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 2 straipsnio 2, 17, 21, 29 dalyse, 3 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina ginčo teritorijos svarbą ir, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pabrėžia akivaizdžiai išreikštą visuomenės poreikį ginčo teritorijai. Želdyno buvimas žemės sklype yra itin svarbus visuomenei ir reikalingas užtikrinant visuomenės rekreacinius, kultūrinius, sanitarinius – higieninius ir kitus poreikius bei yra svarbi žmogaus veiklos pasekmes mieste kompensuojančioji priemonė, padedanti išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą. Ginčo teritorijai yra konkretūs visuomenės poreikiai: gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą. Iškėlus geležinkelį iš miesto teritorijos ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką (Sveikatos taką), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontūrai – želdiniai prie buvusio geležinkelio teritorijos. Mieste buvo sudaryta gera galimybė pėstiesiems ir dviratininkams susisiekti tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro bei pasiekti poilsio ir pramogų vietas. Želdynai prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sąlygas daugiabučių namų gyventojams, taip pat tai yra natūralus triukšmo ir autotransporto taršos ekranas nuo Naujosios gatvės pusės.
17. Teismas vertino, kad ŽĮ normų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad įstatymų leidėjas želdynų kūrimo, formavimo, tvarkymo, apsaugos funkcijas beveik išimtinai priskyrė Lietuvos Respublikos Seimui, Aplinkos ministerijai, Kultūros ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybėms. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo sklype esantis želdynas yra neatskiriama dalis didesnės teritorijos planavimo dokumentais suplanuotos teritorijos – Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane numatytos želdinių juostos prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) – Alytaus miesto atskirųjų želdinių teritorijos (žaliosios jungties). Paminėtos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad tiek ginčo teritorija, tiek ir teritorijų planavimo dokumentuose numatyta teritorija kaip visuma bus tvarkoma bendrai ir šią pareigą teisės aktai imperatyviai nustato ir Alytaus miesto savivaldybei. Akivaizdu, kad ŽĮ nustatytas pareigas Alytaus miesto savivaldybė efektyviau įgyvendins, jeigu želdinių plotas ir, tuo pačiu, žalioji jungtis bus valdoma vieno savininko. Atkūrus pareiškėjui į mažą dalį teritorijos planavimo dokumentais suplanuotos teritorijos, paminėti tikslai nebus efektyviai įgyvendinami, kadangi nei pareiškėjas, nei jo atstovas teismui nepateikė jokių argumentų apie siekį ginčo sklype išsaugoti želdyną, apie planus dėl konkrečių rekreacijos priemonių visos visuomenės naudai įgyvendinimo ir pan. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi aiškiai išreikštą visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ir teritorijos specialiojo planų) ir šis poreikis nebus tinkamai įgyvendintas pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises į ginčo sklypą natūra. Dėl to žemės sklypas negrąžintinas natūra, o turi būti valstybės išperkamas (ABTĮ 56 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad sklypo dalis, kuri nepatenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdynų teritoriją, yra ženkliai mažesnė nei 0,04 ha, todėl ir į šią dalį negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, suformuojant atskirą grąžintiną žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, kad visai greta ginčo sklypo buvo įrengta ir dabar yra naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, o taip pat šioje zonoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pastatyti statiniai, nors tiek ši automobilių stovėjimo aikštelė, tiek pastatyti statiniai taip pat patenka į žaliąją zoną, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjo ir jo atstovo minimos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. nagrinėjamoje byloje nevertinama dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai bei teisėtai buvo pastatyti šie statiniai.
19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo norimo susigrąžinti natūra ginčo 0,0567 ha dydžio žemės sklypo didesnioji dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, pagal Alytaus miesto Bendrojo plano ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius patenka į atskirų želdynų teritoriją pritaikytą visuomenės poreikiams, kurie nebus užtikrinti atkūrus nuosavybės teises natūra, todėl atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą 2017 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SD-1446(24.1) neformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi ši žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Dėl to naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
21. Pareiškėjo teigimu, Žemės sklypas neturi visuomenės poreikio, taip pat atsakovas neįrodė, kad atkūrus nuosavybės teisę į Žemės sklypą, tariamas visuomenės poreikis nebūtų patenkintas, jei žemė būtų grąžinta natūra. Žemės sklypas negali būti pripažįstamas valstybės išperkama žeme pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas.
22. Pareiškėjas pažymi, kad teismo nurodytas visuomenės poreikis nėra konkretus ir aiškus, taip pat nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad konkretūs visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų gražinta natūra.
23. Pareiškėjas akcentuoja, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šalia Žemės sklypo nėra, todėl nėra aišku, kokiu būdu ir kokiems daugiabučių namų gyventojams želdiniai, esantys Žemės sklype, bus natūralaus triukšmo ir autotransporto taršos ekranas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Nesant konkretaus ir aiškiai nurodyto bei išreikšto visuomenes poreikio į Žemės sklypą, jis negali būti laikomas valstybės išperkama žeme, todėl į Žemės sklypą privalo būti atkurtos nuosavybės teisės ir jis grąžintas teisėtam jo savininkui.
24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje taip pat yra nurodęs, kad sąlygų, kuriomis esant žemę išperka valstybė, buvimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į nurodytus apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus ir atkartojo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo, kuris nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo panaikintas, motyvus.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad jis neįrodė savo planų ir siekių, atkūrus nuosavybę į Žemės sklypą, išsaugoti jame želdyną, atkreipdamas dėmesį į byloje esančią Žaliųjų teritorijų juostos schemą 1:6000, pažymi, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Konkrečiu atveju atkūrus nuosavybės teisę į ginčo sklypą, visuomenės poreikis būtų patenkintas, nes jame esantys želdiniai būtų išsaugoti, jų išsaugojimą užtikrintų šiame sklype nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, kaip ir buvo numatyta NŽT 2012 m. lapkričio 16 d. priimto sprendimo Nr. 25-42 atveju, kuomet buvo atkurtos nuosavybės teisės į gretimai esantį 1,3370 ha dydžio žemės sklypą, kurio dalis taip pat pateko į šią želdynų teritoriją. Atkūrus nuosavybės teises į Žemės sklypą, nekilnojamojo turto registre analogiškai būtų nurodytos specialios šio sklypo naudojimo sąlygos – saugotini želdiniai. Be to, greta Žemės sklypo po teismo akcentuojamų Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo buvo suprojektuoti ir pastatyti komercinės paskirties objektai ir statiniai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kas įrodo, kad visuomenės poreikis Žemės sklype neegzistuoja.
26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, akcentuodamas visuomenės poreikį teritorijai, į kurią patenka Žemės sklypas, tik formaliai vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Nei viename teismo nurodytame teritorijų planavimo dokumente nėra pažymėta, kad Žemės sklypas patenka į Alytaus miesto saugotinas žaliąsias teritorijas.
27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visuomenės poreikio nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, jog po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas inicijavo Žemės sklypo detalaus plano rengimą, ką patvirtina su apeliaciniu skundu teikiamas Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. DV-124 „Dėl valstybinės žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) Alytuje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kurį pareiškėjas taip pat skundžia, kaip pažeidžianti jo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Administracija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pažeisdamas ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes (nutarties 25 punktas), kurios nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Be to, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, jog tik po bylos išnagrinėjimo detaliuoju planu bandoma sukurti ginčo sklypui konkretų poreikį, pažymi, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nustato žemės sklypų ribas projektuojant naujus žemės sklypus, keičiant gretimų sklypų ribas, dalijant arba jungiant žemės sklypus.
30. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog toje pačioje saugotinoje teritorijoje yra pastatyti kiti statiniai, išplečia skundo reikalavimo ribas. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas išdėstė savo poziciją (nutarties 18 punktas).
31. Atsakovas nurodo, kad teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pakankamai aiškiai pagrindė ginčo teritorijos visuomenės poreikį bei padarė tinkamas išvadas (nutarties 19 punktas).
32. Atsakovas atsiliepime palaiko pirmosios instancijos teismui išsakytą poziciją, jog pareiškėjo siekiamo susigrąžinti natūra Žemės sklypo dalis patenka į atskirų želdynų teritoriją, pritaikytą visuomenės poreikiams, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtina valstybės išperkamai žemei ir jos grąžinti pareiškėjui natūra nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad nebuvo ir nėra priėmęs sprendimo, kad Žemės sklypas yra laisva neužstatyta žemė, kuri gali būti gražinta natūra.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujamas Alytaus skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Bylos ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ta apimtimi, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra priskirta valstybės išperkamai žemei.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šią bylą gražindamas nagrinėti iš naujo, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi nurodė pirmosios instancijos teismui patikrinti, ar ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Konstitucinio Teismo doktriną, įvertinti ne tik tai, ar žemė būtina visuomenės poreikiams ir šie visuomenės poreikiai yra konkretūs bei aiškiai išreikšti, bet ir tai, ar konkretūs visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-2333-1062/2018).
37. Pirmosios instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo nurodymą įvykdė ir žemės visuomeninį poreikį pagrindė teritorinio planavimo dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka ir neturi pagrindo teritorinio planavimo dokumentų vertinti iš naujo, todėl, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jais remiasi kaip įrodytomis aplinkybėmis.
38. Atsakovas nurodė, kad ginčo žemė patenka į želdynų teritoriją ir skirta trumpalaikiam poilsiui bei turizmui. Šie teiginiai atitinka teritorinio planavimo dokumentų sprendinius (nutarties 14 punktas).
39. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri reikalinga savivaldybių funkcijoms vykdyti tame tarpe ir rekreacijai.
40. Atsakovas įrodė visuomeninį poreikį ginčo žemei, todėl pagal nurodytą teisės normą žemė valstybės yra išperkama ir negali būti grąžintą natūrą pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą, o turi būti teisės aktų nustatyta tvarka už ją atlyginama. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pareiškėjo skunde nurodytu būdu negali būti pradėta.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija į juos neatsako.
42. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.