Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-07 · Administracinė byla Nr. I-1408-320/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
I-1408-320/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00288-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1408-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00288-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4, 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei Ievai Rutavičiūtei,atsakovo atstovėms D. G. ir I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateiktu skundu (b.l. 2-8) prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) viršininko 2015-07-07 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. S.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė bei pati pareiškėja (ankstesniame teismo posėdyje) paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, dėl ko jai nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodė, kad 2015-03-14 jai dirbant pagal grafiką Panevėžio AVPK Biržų r. policijos komisariate (toliau- ir Biržų PK), buvo gautas pranešimas apie galimai įvykdytą vagystę. Pranešėjas A. G. pranešė, kad jis sulaikė du asmenis, atvykusius vogti. Kartu su Biržų PK budėtojo pareigas vykdžiusiu V. M. pareiškėja nuvyko į įvykio vietą, kur rado A.G. bei dar du vyriškius – L. E. ir R. P. A.G. nurodė, jog tie du vyriškiai yra jo sulaikyti vagys. Kartu su A.G. apžiūrėjo įvykio vietą, aiškinosi galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau A.G. paaiškinimai buvo nenuoseklūs - jis negalėjo nurodyti nei kada, nei iš kur, nei kokie daiktai buvo pavogti, ir tai sukėlė abejonių dėl pirminiame pranešime nurodytų aplinkybių. Pats A.G. nurodė, kad į policiją dėl įvykdytų vagysčių jau yra kreipęsis. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad pats A.G. apgaule iškvietė į sodybą L. E. ir R. P., norėdamas juos priversti prisipažinti dėl anksčiau įvykdytų vagysčių. Išsiaiškinus šias aplinkybes, pats A.G. jas patvirtino ir pripažino, jog vagystė 2015-03-14 nebuvo įvykdyta, atsisakė rašyti pareiškimą policijai. Jis buvo įspėtas apie atsakomybę dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo bei savavaldžiavimo, iš A.G., L. E. ir R. P. buvo paimti rašytiniai paaiškinimai, surašytas tarnybinis pranešimas ir medžiaga perduota tolimesniam tyrimui. Tarnybinio patikrinimo išvados rengėjas rėmėsi išimtinai A. G. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad šio asmens paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir besikeičiantys, dėl to atsiradę neaiškumai turėjo būti vertinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje iš viso nebuvo nagrinėjama ir vertinama pareiškėjos kaltė, niekuo nepagrįstos Išvadoje nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja kaltino A. G. neteisėtais veiksmais, melagingu policijos iškvietimu, nenurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjos tariamas nedėmesingumas, nepaslaugumas nukentėjusiajam. Pareiškėja pažymėjo, kad 2015-03-14 atvykusi į įvykio vietą, ji vadovavosi teisės aktais, vykdė visas jai, kaip operatyvinės grupės tyrėjai, pavestas pareigas, mano, kad ji tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas savo atsiliepimu teismui (b.l.13-14) nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-03-14, 17.36 val. Panevėžio AVPK užregistravus A.G. pranešimą dėl vagystės iš Biržų r. Papilio sen., Einorių k., į įvykio vietą išvyko tą dieną operatyvinėje grupėje dirbusi J. S. kartu su A. M. Pareiškėja, kaip operatyvinės grupės vyresnioji, ir būdama atsakinga už operatyvinės grupės darbą, pabendravusi su A.G. ir kitais 2 įvykio vietoje buvusiais asmenimis, nesiėmė jokių priemonių įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, padariusius įstatymų uždraustą veiką, neapžiūrėjo įvykio vietos, o apsiribojo formalaus pobūdžio tarnybinio pranešimo surašymu. Tačiau 2015-03-17 Panevėžio AVPK dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad nusikaltimą įvykdė vienas iš asmenų, kuriuos 2015-03-14 buvo sulaikęs A. G. Nors pareiškėja teigia, kad A.G. paaiškinimai buvo prieštaringi, šis asmuo, tiek pirminiame pranešime, tiek vėlesniuose teigė, kad buvo apvogtas, nurodė, ką įtaria vadyste, tačiau J. S. šios informacijos netikrino, teigė, kad nusikalstamos veikos padarymo požymių nebuvo. Tokius jos paaiškinimus paneigia tiek A.G., tiek policijos pareigūnų A. P. bei A. M. tarnybiniai pranešimai. J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1 d.1 p., 3 p., Vidaus tarnybos statuto 3 str.9 d.3 p., Policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d.2 p. reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus, Panevėžio AVPK viršininko 2012-11-28 įsakymu Nr.50-V-956 patvirtintų Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus pažeidimus taisyklių 7.2.3 p., Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 p., padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda jai paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK viršininko 2015-07-07 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau- ir Statutas).

Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-434 redakcija). Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, tai pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Statuto 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Tokią tvarką nustato Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau- ir Tvarkos aprašas), nuo 2013-08-28 išdėstytas nauja redakcija, kuri galioja ginčui aktualiu laikotarpiu. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą definiciją, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) 2013-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2012-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos aprašo 24 punktas). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi (Tvarkos aprašo 28 punktas). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog A. G. Biržų r. PK viršininkui 2015-03-17 pateikė skundą dėl tyrėjos J. S. veiksmų, kuriame nurodė, kad pagal jo 2015-03-14 pranešimą į įvykio vietą atvykusiai tyrėjai J. S. jis nurodė, kas buvo pavogta iš klėties, parodė išdaužytus namus, prašė atlikti tyrimą, nes asmenys, kuriuos jis įtarė vagyste, neprisipažįsta. Tačiau tyrėja liepė jai nevadovauti, išklausiusi kitų vietoje buvusių asmenų versiją, jog šie melagingai iškviesti ir apkaltinti, pradėjo ant A.G. šaukti, kad melagingai iškvietė policiją, grasino jį pasodinti parų, o paprašius paimti antspaudus, plika akimi matomus įkalčius, visiškai nesiklausė, jokio tyrimo neatliko, liepė rašyti paaiškinimą, kad jis melagingai iškvietęs policiją (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.2-3). Šis A.G. skundas buvo persiųstas į Panevėžio AVPK spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Panevėžio AVPK viršininko rezoliucija A. V. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą.

Pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, Panevėžio AVPK 2015-03-14 17 val. 36 min. buvo užregistruotas A. G. pranešimas apie tai, kad pranešėjas savo ūkiniame pastate Biržų r. sav., Papilio sen., Einorių k. sulaikė 2 asmenis, kurie iš ten pavogė 8 ratus ir darbo įrankius; nuostolis tikslinamas; į pastatą vagys pateko apgadinus spynas ir duris (b.l.20). Šalys patvirtino, kad į įvykio vietą išvyko Panevėžio AVPK Biržų r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas V. M. bei Panevėžio AVPK Biržų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėja J. S. Įvykio vietoje J. S. paėmė ten buvusio A.G. paaiškinimą, o V. M. - įvykio vietoje buvusių R. P. bei L. E. paaiškinimus (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 42-44). Tą pačią dieną J. S. surašė tarnybinį pranešimą dėl telefoninio pranešimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad nuvykus A.G. nurodytu adresu (Biržų r. Einorių k.) buvo išsiaiškinta, jog policiją kvietė A. G., kuris nurodė sugavęs vagis, apvogusius jo sodybą anksčiau; aiškinantis aplinkybes, buvo išsiaiškinta, kad A. G. paskambino L.E., siūlydamas nusipirkti kuro, o šiam atvykus, ėmė reikalauti prisipažinti įvykdžius vagystę; neprisipažinimo atveju A.G. nurodė apkaltinsiąs L. E. vagyste, o L.E. neprisipažinus, A.G. iškvietė policiją (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.41). Tuo J. S. veiksmai, tiriant A.G. 2015-03-14 pranešimą policijai, baigėsi.

Pagal J. S. 2015-03-14 tarnybinį pranešimą Panevėžio AVPK Biržų r.PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai A. P. buvo pavesta pradėti administracinę procedūrą dėl melagingo policijos iškvietimo (b.l.21, Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.41, 48), kuri kartu su Panevėžio AVPK Biržų r.PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju A. M. 2015-03-17 nuvyko pas A.G. aiškintis 2015-03-14 J. S. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, liudytoju apklausė A. G. (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 42) bei informavo Panevėžio AVPK viršininką apie tai, kad J. S. galimai netinkamai surinko medžiagą pagal A.G. 2015-03-14 pranešimą(Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.47). A. P. bei A.M. savo 2015-03-26 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog dirbant pagal J. S. 2015-03-14 tarnybinį pranešimą, buvo bendrauta su A.G., paaiškėjo, kad A.G., atvykęs į sodybą, pamatė, jog išlaužus klėties duris, pavogti 1000 eurų vertės jam priklausantys daiktai, pasikvietė įtariamus asmenis bei policiją tikslu išsiaiškinti, ar tikrai šie asmenys įvykdė vagystę, tačiau į įvykio vietą atvykusi tyrėja J. S. pakeltu tonu teigė, kad A.G. neteisėtai sulaikė jaunuolius; A.G. tyrėjai rodė automobilio padangų žymes, tačiau tyrėja netikėjo, jog A.G. turėjo pavogtus daiktus, liepė jaunuoliams važiuoti namo, iš A.G. pareiškimo nepriėmė, išlaužtų durų neapžiūrėjo (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.48-49).

J. S. 2015-04-03 buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, į kurį ji 2015-04-07 pateikė tarnybinį paaiškinimą.

2015-05-19 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigūnės J. S. veiksmų“ Nr.50-IS-53 (toliau- ir Išvada), kurioje, be kitų duomenų, nurodyta, kad dėl A. G. 2015-03-14 pranešime nurodyto įvykio (vagystės) 2015-03-17 Panevėžio AVPK Biržų r.PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-15850-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 str.2 d, 159 str., prie šio ikiteisminio tyrimo pridėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str.23 d., įtarimai pareikšti R. P. bei L. E. Išvada nustatyta, kad Panevėžio AVPK Biržų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėja J. S., kaip operatyvinės grupės vyresnioji ir būdama atsakinga už operatyvinės grupės darbą, pabendravusi su pareiškėju ir kitais 2 asmenimis, buvusiais įvykio vietoje, nesiėmė jokių priemonių įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, padariusius įstatymų uždraustą veiką, nepriėmė pareiškimo iš pranešėjo apie padarytą nusikalstamą veiką, neapžiūrėjo įvykio vietos, o apsiribojo formalaus pobūdžio pranešimo surašymu, paaiškinimo priėmimu iš A.G., kad jokios vagystės fakto nebuvo. Tokius J. S. teiginius paneigia ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-15850-15 esantys duomenys, iš kurių matyti, kad vagystė buvo padaryta ir ją padarė vienas iš asmenų, kurį 2015-03-14 buvo sulaikęs A.G., t.y. R. P., ir pareigūnų, tikslinusių informaciją, pateiktą J.S. 2015-03-14 tarnybiniame pranešime, tarnybiniai pranešimai. Esant šioms aplinkybėms, Išvada konstatuota, kad Panevėžio AVPK Biržų r.PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėja J. S. elgėsi neatsakingai, savo kaltais aplaidžiais veiksmais, kurie vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1 d.1 p., 3 p. reikalavimus, Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 3 p. reikalavimus, Policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d.2 p. reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.22 p., 4.23 p. reikalavimus, nesilaikė Kodekso 3 p. įtvirtinto policijos pareigūno profesinės etikos atsakomybės principo reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Išvados pagrindu Panevėžio AVPK viršininko 2015-07-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b.l.9).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Panevėžio AVPK viršininko 2012-11-28 įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 2 punkte apibrėžta operatyvinės grupės sąvoka – tai Panevėžio AVPK ar vieno iš Panevėžio AVPK policijos komisariatų viršininko įsakymu sudaryta kriminalinės ir (ar) viešosios policijos pareigūnų grupė, operatyviai pavaldi to komisariato ar Panevėžio AVPK OVP budėtojui, privalanti operatyviai reaguoti į skundus, pareiškimus ir pranešimus į nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius ir išvykti į įvykio vietas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) nustatyta tvarka atlieka neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant išaiškinti asmenis, padariusius nusikaltimą ir juos sulaikyti ar palaikyti viešąją tvarką, nukentėjusiems suteikti pagalbos ir kt. J. S., eidama Panevėžio AVPK Biržų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjos pareigas, 2015-03-14 dirbusi operatyvinėje grupėje, kartu su kitu policijos pareigūnu buvo išsiųsta patikrinti Panevėžio AVPK Biržų r. PK gautame ir registruotame A.G. pranešime nurodytų aplinkybių. A.G. 2015-03-14 pranešime buvo aiškiai nurodytas nusikalstamos veikos (vagystės) faktas, nusikalstamos veikos įvykdymo vieta, pavogti daiktai (b.l.20). Pagal Taisyklių 7.2.3 p., operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas organizuoja ir kontroliuoja visos operatyvinės grupės pareigūnų darbą įvykio vietą, daugiausia dėmesio skiria įvykio vietos tyrimui bei nusikalstamos veikos pėdsakams ir kitiems objektams, turintiems reikšmės tirti, suradimui, fiksavimui ir paėmimui (...) užtikrina išsamios informacijos apie įvykį iš įvykio vietos surinkimą, užtikrina, kad būtų surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, o pagal 7.2.5 punktą įvykio vietoje, vadovaudamasis BPK 166, 167, 168 straipsniais sprendžia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios; nusprendęs pradėti ikiteisminį tyrimą, ant gauto skundo, pareiškimo, protokolo- pareiškimo ar pareigūno tarnybinio pranešimo už rašo rezoliuciją, pažymėdamas šiame punkte nurodytus duomenis. Taisyklių 7.3 punkte įtvirtinta, kad operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas, nustatęs, kad turimų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, o jų patikrinti dėl pateisinamų priežasčių iš karto negalima, gautą pranešimą, skundą ar priimtą protokolą-pareiškimą kartu su motyvuotu tarnybiniu pranešimu perduoda OVP budėtojui.

Atvykus į įvykio vietą (A.G. sodybą), J. S. įvykio vietos neapžiūrėjo, įvykio vietos protokolo nesurašė, pareiškimo iš A. G. dėl įvykdytos vagystės nepaėmė. Tai patvirtina A.G. 2015-03-17 skundas dėl J. S. veiksmų, šio asmens liudytojo apklausos 2015-03-17 protokolas (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l.42) bei A.G. teisme duoti paaiškinimai. Dar pirminiame A.G. 2015-03-14 pranešime buvo nurodyta, kad daiktai pavogti iš klėties, sugadinus spynas ir duris, šios aplinkybės užfiksuotos vėliau priimtame Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. N1-123-847/2015(toliau- ir Nuosprendis) (b.l.34-42), liudytojo A. G. parodymai patvirtina, jog šias aplinkybes jis aiškino ir atvykusiai tyrėjai, tačiau J. S. įvykio vietoje nei neapžiūrėjo klėtį, nei fiksavo įsilaužimo žymes. Be to, liudytojas A.G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sodybos kieme buvo aiškiai matomos automobilio padangų žymės, kurios, jo nuomone, sutapo su vagyste įtariamo asmens vairuojamo automobilio padangų žymėmis, prašė tyrėjos padangų žymes fiksuoti bei palyginti, tačiau J. S. to nepadarė, visą savo dėmesį nukreipė tik į įtariamų vagyste asmenų iškvietimo į A.G. sodybą teisėtumo aplinkybes. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad sodyboje nebuvo nė vieno pėdsako, kurį buvo galima fiksuoti. Pareiškėjos paaiškinimus, kad A.G. negalėjo nurodyti, kokie daiktai ir iš kur buvo pavogti, paneigia pirminis A.G. pranešimas, kuriame buvo nurodyti ir pavogti daiktai, ir pastatas, iš kurio jie buvo pavogti, ir šias A.G. pirminiame skunde nurodytas aplinkybes patvirtina Nuosprendyje nustatytos aplinkybės. Pareiškėjos paaiškinimus, kad ji rašytinio nukentėjusiojo pareiškimo nepaėmė dėl to, jog A. G. nurodė anksčiau tokį rašytinį paaiškinimą jau pateikęs, paneigia liudytojo A.G. teisme duoti parodymai, kad pareigūnei pareiškus, jog dėl melagingo policijos iškvietimo uždarys dviem paroms, jis pasirašė neteisingą paaiškinimą dėl melagingo policijos iškvietimo, be to, J.S., įvykio vietoje turėdama ryšio priemones (raciją, telefoną), galėjo ir privalėjo duomenis dėl pareiškimo padavimo fakto pasitikslinti policijos informacinėse sistemose, susisiekdama su Panevėžio AVPK budinčiąja dalimi. Nors A.G. teismo posėdyje parodė, jog jis buvo sujaudinęs, dėl ko jo paaiškinimai galėjo būti ne visai tikslūs, nuraminti, išklausyti nukentėjusįjį, būti jam dėmesingam tam, kad objektyviai ir pilnai išsiaiškintų visas įvykio aplinkybes, yra policijos pareigūno pareiga. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr.V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau- Etikos kodeksas) 4.22 punkte yra įtvirtinta, kad policijos pareigūnas teisės pažeidimo vietoje turi būti dėmesingas, paslaugus nukentėjusiesiems, stengtis padėti, išklausyti, nuraminti ir žmogiškai juos atjausti, o šio kodekso 4.23 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas turi vengti bet kokių viešų komentarų apie nusikalstamos veikos atskleidimo perspektyvas, galimą kaltę ir kitus tik tyrimo metu spręstinus klausimus. Pagal Panevėžio AVPK viršininko 2014-12-22 įsakymu Nr.50-V-652 patvirtinto Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2 punktą, šis pareigūnas , gavęs pranešimą apie nuskalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą ir kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, kaip grupės vyresnysis pareigūnas užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika (b.l.15-17). J. S. ne tik nerūpestingai ir aplaidžiai atliko jos pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, Taisyklėse operatyvinės grupės vyresniajam pareigūnui nustatytas pareigas, tačiau pažeidė ir teisės aktus, įtvirtinančius bendrąsias policijos pareigūno pareigas, Etikos kodeksą. Tai patvirtina ir tolimesni įvykiai. 2015-03-17 tyrėja A. P., atvykusi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl J. S. 2015-03-14 tarnybiniame pranešime nurodyto melagingo policijos iškvietimo fakto, išklausė A.G. paaiškinimus dėl vagystės, apklausė jį liudytoju, surašė liudytojo apklausos protokolą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos (vagystės). Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas itin operatyviai, policijos informacinėje sistemoje (b.l.18-37) bei Nuosprendyje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad iš A.G. sodybos buvo pavogti būtent tokie daiktai ir tokiu būdu, kaip A.G. buvo nurodęs ir savo pirminiame 2015-03-14 pranešime, vagystę įvykdė būtent tie asmenys (L.E., R. P.), kuriuos A.G. įtarė vagyste, 2015-03-14 buvo pasikvietęs į įvykio vietą bei prašė J. S. juos apklausti. Iš policijos informacinėje sistemoje bei Nuosprendyje užfiksuotų aplinkybių taip pat matyti, kad asmenys, įvykdę vagystę iš A.G. sodybos, prisipažino ją įvykdę, pavogti daiktai buvo surasti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad J. S., nerūpestingai ir aplaidžiai atlikdama jai nustatytas pareigas 2015-03-14 įvykio vietoje tiriant A.G. telefoninį pranešimą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1 d.1 p., 3 p., Vidaus tarnybos statuto 3 str.9 d.3 p., Policijos veiklos įstatymo 21 str.1 d.2 p. reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus, tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

Bylos medžiaga nenustatyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą J. S. atžvilgiu, būtų pažeisti Statuto ar Tvarkos aprašo nustatyti reikalavimai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK viršininko 2015-07-07 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2015-07-07 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė