- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- eI2-572-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01633-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „O C. G. B“, UAB „Olympic Casino Group Baltija“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „O C. G. B“ atstovams advokatams R. A. ir T. P. bei advokato padėjėjui H. S.,
atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms R. G. ir Ž. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „O C. G. B“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „O C. G. B“ (toliau – ir UAB „O C. G. B“, ir bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- ir Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2019-03-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų UAB „O C. G. B“ neplaninių patikrinimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018 m. spalio 9 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-69“ (toliau- ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjai, kaip azartinius lošimus organizuojančiai bendrovei, už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 dalies pažeidimą buvo paskirta 495 900 Eur dydžio bauda už minėtoje įstatymo normoje nustatytos pareigos patikrinti kliento tapatybę ir registruoti jo operacijas tariamą nesilaikymą. Ginčijamas pažeidimas nustatytas ir bauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji klientų atliktų lošimo operacijų registrą su klientų duomenimis pateikė Priežiūros tarnybai ne pirmą pradėto pareiškėjo patikrinimo dieną, o vėliau patikrinimo eigoje ir už tai, kad pareiškėja iš daugiau kaip 1000 Eur vertės lošimo operacijas atliekančių klientų prieš kiekvienos tokios operacijos atlikimą neprašė iš naujo fiziškai pateikinėti asmens dokumento, nes klientas šį dokumentą jau buvo pateikęs įeidamas į lošimo namus, pareiškėjo darbuotojai jau buvo pasidarę šio dokumento kopiją ir papildomai tikrino kliento tapatybę jau naudodamiesi vidinėmis elektroninėmis sistemomis. Nurodo, kad pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas lošimo namuose, įsikūrusiuose (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Lošimo namai). Lošimo namuose neplaninis patikrinimas buvo pradėtas 2018-05-23 pagal I. D. skundą, kad ji neįleidžiama į Lošimo namus bei, kad Lošimo namuose tie patys asmenys išlošia dideles pinigų sumas.
Nurodo, kad tik gavęs Priežiūros tarnybos 2018-09-17 Patikrinimo aktą suprato apie Priežiūros tarnybos gerokai išplėstą patikrinimo apimtį ir naują jo objektą - Lošimo namuose sudarytų sandorių, kurių vertė viršija 1000 Eur registravimo ir tokius sandorius sudariusių asmenų tapatybės patikrinimo tinkamumą. Nurodo, kad tik tada tapo akivaizdu, kad pareiškėja, nežinodama apie konkretų išplėstą patikrinimo objektą, Priežiūros tarnybai net nėra pateikusi duomenų apie įregistruotus minėtus sandorius. Pažymi, kad šie sandoriai yra registruojami elektronine forma pareiškėjos tvarkomame specialiame registre, o ne Lošimo namų kasoje esančiame popierinės formos žurnale, kuriame registruojami tik kasoje laimėtojams išmokami laimėjimai, ir kuris tvarkomas mokesčių įstatymų tikslais, kuris buvo pateiktas Priežiūros tarnybos specialistams pirminio apsilankymo metu. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2018-10-05 pateikė atsiliepimą į Priežiūros tarnybos 2018-09-17 patikrinimo aktą. Jame nurodė, kad pareiškėja nustato visų savo klientų, sudarančius lošimo priemonių keitimo sandorius, kurių vertė yra didesnė negu 1000 Eur, tapatybę ir registruoja šiuos sandorius savo elektroniniame registre, tvarkomame pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį. Priežiūros tarnybos nurodyti lošėjai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pareiškėjo buvo identifikuoti kaip R. K., V. T. ir G. L. ir jų atlikti lošimo priemonių keitimo sandoriai buvo nustatyta tvarka įregistruoti jų atlikimo metu 2018-05-13. Be šių trijų asmenų, daugiau kaip 1000 Eur vertės lošimo priemonių keitimo sandorius tą pačią 2018-05-13 dieną atliko R. I., A. A. ir V. V.. Anksčiau patikrinimo eigoje Priežiūros tarnyba nenurodė vykdanti patikrinimą būtent nurodytų asmenų identifikavimo ir jų sandorių registravimo klausimais bei neprašė pateikti šių sandorių elektroninio registro. Priežiūros tarnyba prašė tik kasoje buvusio žurnalo apie kasoje klientams išmokamus laimėjimus, o ne prie lošimų stalų atliekamus lošimo priemonių keitimus. Pareiškėja nurodyto elektroninio sandorių registro išrašą Priežiūros tarnybai pateikė kartu su savo 2018-10-05 atsiliepimu.
Priežiūros tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pateiktus elektroninio registro duomenis 2018-11-21 surašė dar vieną patikrinimo aktą Nr. PT1-77, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti 2018-05-13 sandorių, kurių vertė viršija 1000 Eur vertę, elektroninio registro išrašai tariamai neatitinka Priežiūros tarnybai perduotų lošimų vaizdo įrašų - vaizdo įraše matomų ir elektroniniame registre užregistruotų lošimo priemonių keitimo sandorių tikslūs laikai ir sumos nesutampa.
Atsiliepimas
Pareiškėja 2018-12-07 pateikė atsiliepimą į Priežiūros tarnybos 2018-11-21 patikrinimo aktą, kuriame paaiškino, kad nesutapimai tarp pareiškėjos pateiktuose elektroninio registro išrašuose ir Priežiūros tarnybos peržiūrėtuose lošimų vaizdo įrašuose užfiksuotų lošimo priemonių keitimo tikslių laikų, susidarė dėl Priežiūros tarnybos naudojamos kitos programinės įrangos versijos. Dėl skirtingos programinės įrangos vaizdo įraše matomoje laiko žymoje atsiranda 3 valandų paklaida. Neatsižvelgdama į pareiškėjos išdėstytus argumentus, Priežiūros tarnyba 2019-01-07 priėmė įsakymą Nr. DIE- 2, kuriame konstatavo, kad 2018-05-13 Lošimo namuose klientams iškeitus grynuosius pinigus į žetonus, pareiškėja nepatikrino šių klientų tapatybės ir pildomame registracijos žurnale neužregistravo jų grynųjų pinigų keitimų į žetonus ir tuo galimai pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, 9 straipsnio 11 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas Priežiūros tarnybai klaidingai nustačius faktines aplinkybes, neįvertinus ir neištyrus esminių faktų ir netinkamai taikant bei aiškinant galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 punktą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamu Įsakymu Priežiūros tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra pažeidusi PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį, t. y. tariamai neįregistravusi Lošimo namuose 2018-05-13 atliktų grynųjų pinigų keitimo į lošimo priemones sandorių, kurių vertė viršija 1000 Eur ir nepatikrinusi tokius sandorius atlikusių asmenų tapatybės. Pareiškėja ne tik iš karto nustatė ir patikrino ginčijamame Įsakyme minimų Lošimo namuose 2018-05-13 besilankiusių lošėjų tapatybę bet ir savo elektroniniame registre nustatyta tvarka užregistravo visus tą dieną vykusius grynųjų pinigų keitimo į lošimo priemones sandorius, kurių vertė viršijo 1000 Eur. Pareiškėja yra įvykdžiusi ir visus kitus iš PPTFPĮ 9 straipsnio kylančius reikalavimus.
Skunde nurodo, kad vykdydamas teisės aktų reikalavimus, pareiškėjos direktorius 2017-10-15 patvirtino Kliento tapatybės nustatymo, atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarką (toliau - Tvarka). Tvarkos 2.5 punkte numatyta, kad nustatant kliento tapatybę klientas pateikia galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę arba juos atitinkantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie yra patikrinami, nufotografuojami arba nuskenuojami ir taip užfiksuotas asmens dokumento vaizdas su asmens nuotrauka yra patalpinamas bendrovės serveryje kliento bylutėje. Ši klientų registravimo tvarka buvo papildomai detalizuota pareiškėjos direktoriaus 2013-12-30 patvirtintoje Svečio, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybės nustatymo ir registravimo tvarkoje (toliau - Klientų registravimo tvarka). Iš šios tvarkos aiškiai matyti, kad be kliento identifikavimo elektroninėje sistemoje pagal jo asmens dokumento duomenis, toks klientas į Lošimo namus apskritai negali nei pateikti, nei tuo labiau atlikti kokius veiksmus, susijusius su lošimu. Klientų registravimui lošimo namuose pareiškėja yra įdiegusi specialią kompiuterinę programą „Visitor“, kurioje yra saugoma kiekvieno apsilankiusio kliento asmens dokumento kopija ir visi šį klientą identifikuojantys asmens duomenys, reikalaujami pagal įstatymus. Pagal Tvarkos 5.3 punktą, grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus, jeigu tokio vieno ar susijusių kelių sandorių vertė viršija 1000 Eur, minėtą keitimą atliekančio darbuotojo yra registruojamas tokių sandorių registre, nurodant kliento asmens duomenis. Toks registras pagal Tvarkos 5.3.2 punktą yra pildomas elektronine forma. Šiam tikslui pareiškėja visuose savo lošimo namuose yra įsidiegusi specialią kompiuterinę programą „Neon“. Į šią programą yra integruota pareiškėjos turima programa „Visitor“ su kliento tapatybės nustatymo duomenimis. Kliento duomenis bet kuriuo metu programoje gali patikrinti pareiškėjos darbuotojai. Visos klientų atliekamos lošimo operacijos lošimo namuose elektroninėje sistemoje „Neon“ yra susiejamos su kliento asmens duomenimis, gautais nustatant tapatybę ir tvarkomais „Visitor“ programoje.
Nurodo, kad visi pareiškėjos klientų bei su jais sudarytų sandorių registrai bendrovėje yra pildomi elektronine forma. Lošimo namuose popierine forma papildomai buvo registruojami tik kasoje klientams išmokami laimėjimai, šiam tikslui pildant specialų žurnalą. Tačiau šis popierinės formos žurnalas pareiškėjos net nebuvo laikomas žurnalu, pildomu PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais. Jis buvo naudojamas tik duomenų perdavimui Valstybinei mokesčių inspekcijai apie klientams kasoje išmokėtus laimėjimus, o ne apie grynųjų pinigų keitimus į lošimo priemones.
Pažymi, kad pareiškėjos veikloje įdiegtos klientų bei sandorių registravimo tvarkos atitikimą įstatymo reikalavimams yra pripažinusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau- ir FNTT). Patikrinusi minėtas pareiškėjos veikloje taikomas klientų tapatybės tikrinimo ir sandorių registravimo tvarkas, FNTT 2017-06-16 patikrinimo aktu jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatė.
Pažymi, kad Priežiūros tarnybai pateiktame elektroninio registro išraše yra užregistruoti visi nagrinėtomis 2018-05-13 ir 2018-05-14 dienomis įvykę grynųjų pinigų ir lošimo priemonių keitimai, kurių vertė viršija 1000 Eur, juose yra aiškiai identifikuoti ne tik tikslūs grynųjų pinigų ir lošimo priemonių keitimų laikai, bet ir keitimus atlikę klientai, iškeistos sumos, keitimo būdai ir netgi kiekvieną keitimą atlikęs darbuotojas.
Pažymi, kad PPTFPĮ apskritai nenumato, kokia forma turi būti pildomas šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas sandorių registras. Jokiame teisės akte nėra reikalavimo jį pildyti popierine forma. Priešingai, PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimo tvarką detalizuojančio Priežiūros tarnybos 2017-12-22 priimtas Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2017-09-04 įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių (toliau - Žurnalų tvarkymo taisyklės) 3 punktas tiesiogiai numato, kad tokie registrai gali būti pildomi ir elektronine forma (nepildant popierinių žurnalų).
Priežiūros tarnyba neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas registras Lošimo namuose 2018-05-13 ir 2018-05-14 nebuvo pildomas, nes tokie įrašai nebuvo padaryti popierinės formos žurnale. Vien tik aplinkybė, kad Lošimo namų darbuotojai Priežiūros tarnybos specialistams per pirmuosius 2018-05-23 ir 2018-06-28 vykusius patikrinimus nepateikė pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį pildomo elektroninio registro išrašų už 2018-05-13 ir 2018-05-14 dienas, o tai padarė tik 2018-10-05, nepaneigia fakto, kad šie registro duomenys egzistavo ir pats registras pareiškėjos buvo nustatyta tvarka ir laiku pildomas. Elektroninio registro išrašas nei 2018-05-23, nei 2018-06-28 patikrinimų metu nebuvo pateiktas, nes Priežiūros tarnyba jo iš pareiškėjos nereikalavo.
Pažymi, kad Priežiūros tarnybai buvo pateikta pareiškėjos vadovo 2017-10-15 patvirtinta Tvarka, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nurodytas registras yra pildomas tik elektronine forma, todėl Priežiūros tarnyba buvo informuota kokiu būdu pareiškėja pildo nurodytą sandorių, viršijančių 1000 Eur vertę, registrą. Jei Priežiūros tarnybai patikrinimo metu iš tikrųjų buvo reikalingas būtent šis registras, o ne kasoje esantis žurnalas apie išmokamus laimėjimus, Priežiūros tarnyba būtent šio registro duomenų ir turėjo reikalauti, o jų negavusi, užsiklausti pareiškėjos papildomai. Atkreipia dėmesį, kad pačiame Lošimo namų kasoje buvusiame popierinės formos išmokamų laimėjimų žurnale buvo aiškiai nurodyta, kad jis yra skirtas registruoti tik Lošimų namų kasoje išmokamiems laimėjimams, o ne prie lošimų stalų vykdomiems lošimo priemonių keitimams.
Priežiūros tarnyba neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti pareiškėjos pateiktu 2018-05-13 ir 2018-05-14 Lošimo namuose sudarytų daugiau kaip 1000 Eur vertės pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorių elektroninio registro išrašu ir konstatuoti, kad jo duomenys tariamai neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų lošimų. Tokia Priežiūros tarnybos išvada ne tik prieštarauja faktinėms aplinkybėms, bet ir yra padaryta net netyrus pareiškėjos pateiktų esminę reikšmę turinčių duomenų.
Nei patikrinimo aktuose, nei Išvadoje, nei ginčijamame Įsakyme Priežiūros tarnyba neidentifikavo jokių Lošimo namuose įvykusių pinigų ir lošimo priemonių keitimų, kurie realiai būtų įvykę, tačiau pateiktame elektroninio registro išraše būtų neužregistruoti.
Vienintelė Priežiūros tarnybos nurodyta aplinkybė, dėl kurios buvo nesivadovauta pareiškėjos pateiktu registro išrašu buvo ta, kad lošimo priemonių keitimo tikslūs laikai Priežiūros tarnybos peržiūrėtame vaizdo įraše neva neatitinka registre nurodytų laiko įrašų. Tačiau šiuo klausimu Priežiūros tarnyba visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus duomenis, kad šie skirtumai atsirado dėl Priežiūros tarnybos naudojamos senesnės vaizdo įrašo peržiūrėjimo programinės įrangos. Dėl šių programinės įrangos nesutapimų, tarp realiai vaizdo įrašo užfiksavimo laiko ir ekrane matomo vaizdo įrašo laiko atsiranda 3 valandų paklaida. Iš pareiškėjos Priežiūros tarnybai pateiktų duomenų matyti, kad pašalinus dėl programinės įrangos skirtumų atsiradusią 3 valandų laiko paklaidą vaizdo įraše, visos realiai įvykusios lošimo priemonių keitimo operacijos, užfiksuotos vaizdo įraše, praktiškai identiškai atitinka pareiškėjos pateikto elektroninio registro įrašus. Tokiu atveju sutampa ne tik vaizdo įraše ir elektroniniame registre užfiksuotų pinigų ir lošimo priemonių keitimo tikslūs laikai, bet ir keistos pinigų sumos.
Šalies argumentai
Pareiškėjui nurodžius priežastis ir netgi pateikus įrodymus, kad šie (iš esmės vien tik pinigų ir lošimo priemonių keitimo operacijų tikslaus laiko) neatitikimai atsirado tik dėl naudojamų programinės įrangos skirtingų versijų, Priežiūros tarnyba neatliko absoliučiai jokių veiksmų, kad ištirtų ir išsiaiškintų šią aplinkybę. Priežiūros tarnyba net nepatikrino, ar naudojant kitą (naujesnę) „Intellex“ programinės įrangos versiją minėti operacijų laiko neatitikimai vis tiek išlieka. Tiek Įsakyme, tiek Komisijos Išvadoje Pareiškėjo argumentai dėl minėtų neatitikimų atsiradimo priežasčių buvo atmesti ne tik be jokių argumentų, bet net be jokio jų analizavimo.
Priežiūros tarnyba neatliko jokių tyrimo veiksmų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad didesnės, negu 1000 Eur vertės pinigų ir lošimo priemonių keitimo registras 2018-05-13 ir 2018-05-14 Lošimo namuose buvo nepildomas, o pateiktas užpildytas yra netinkamas. Vien tik faktas, kad minėto registro išrašas nebuvo pateiktas per 2018-05-23 ir 2018-06-28 patikrinimus, o tik po pirmojo Priežiūros tarnybos patikrinimo akto gavimo, yra akivaizdžiai nepakankama aplinkybė konstatuoti, kad šis registras 2018-05-13 ir 2018-05-14 buvo tinkamai nepildomas. Priežiūros tarnyba taip pat nesiaiškino, kodėl jai iš karto nebuvo pateiktas minėtas elektroninis registras ir ar būtent jo Priežiūros tarnybos tarnautojai reikalavo pareiškėjos darbuotojų.
Pažymi, kad Priežiūros tarnyba Įsakymą priėmė net neišanalizavusi esminių faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjos argumentai ir paaiškinimai. Tokiu būdu Priežiūros tarnyba neįvykdė esminių administracinės procedūros reikalavimų (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Priežiūros tarnyba Įsakyme padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja tariamai nesilaikė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nustatytos pareigos prieš tokių sandorių sudarymą patikrinti ir užregistruoti juos sudarančių klientų tapatybę.
Pareiškėjos vertinimu Priežiūros tarnyba visiškai netinkamai aiškino PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies normą. Ji ignoravo faktą, kad pareiškėjos pateiktos 1000 Eur vertę viršijančių pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorių elektroninio registro užpildymas, kiekvieną minėtą keitimo operaciją elektroninėje sistemoje susiejant su konkretaus kliento asmens duomenimis, būtent ir yra minėtoje įstatymo normoje nurodytas papildomas asmens tapatybės patikrinimas ir tokio sandorio užregistravimas. Pareiškėjos užpildytame elektroniniame registre yra įrašyti duomenys apie kiekvieną lošimo priemonių keitimo sandorį atlikusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą ir pilietybę. Toks klientų identifikavimas visiškai atitinka tiek PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, tiek Aprašo 8 punkto reikalavimus.
Pareiškėjos naudojamoje elektroninėje sistemoje „Visitor“ kiekvienam klientui, įeinančiam į Lošimo namus, minėtoje sistemoje yra sukuriama atskira paskyra, kurioje yra nurodyti išsamūs šio asmens duomenys iš jo asmens dokumento, šio asmens nuotrauka. Šiuos kliento asmens duomenis su jo nuotrauka savo kompiuterio ekrane visą laiką gali matyti pareiškėjos darbuotojai, registruojantys jo atliekamus pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorius „Neon“ sistemoje. Tokių sandorių registracija elektroniniame registre, nesusiejant tokio sandorio su „Visitor“ sistemoje jau patalpintais kliento asmens duomenimis, būtų tiesiog techniškai neįmanoma. Į pareiškėjos elektroniniam registrui pildyti naudojamą „Neon“ sistemą yra integruota „Visitor“ kompiuterinė programa, kurioje yra patalpinama kliento asmens dokumento su nuotrauka kopija. Minėtos kliento paskyros „Neon“ sistemoje sukūrimas ir atitinkamai bet kokios lošimo operacijos atlikimas ir registravimas, nesant į sistemą įvestų kliento asmens duomenų ir asmens dokumento kopijos, yra neįmanomas. Tai reiškia, kad pareiškėjos darbuotojai, registruodami bet kurią į registrą perkeliamą operaciją, gali patikrinti kliento tapatybę ne tik pagal sistemoje įvestus kliento asmens duomenis su nuotrauka, bet ir pagal toje pačioje sistemoje saugomą kliento asmens dokumento kopiją.
Priežiūros tarnyba Įsakyme teigdama, kad 2018-05-13 ir 2018-05-14 Lošimo namuose įvykusių daugiau kaip 1000 Eur pinigų ir lošimo priemonių keitimo sandorių atveju pareiškėja papildomai nepatikrino klientų tapatybės, akivaizdžiai nepagrįstai sutapatina kliento tapatybės nustatymo ir papildomo tapatybės patikrinimo procedūras. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies ir Aprašo 4 punkto nuostatos reikalauja tik, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės patikrintų kliento tapatybę ir jį registruotų, kai jo sandoris viršija 1000 Eur, o ne iš naujo atlikinėtų visą Aprašo 8 punkte numatytą tapatybės pirminio nustatymo procedūrą.
Pažymi, kad pareiškėja visada galėjo identifikuoti bet kurį 2018-05-13 ir 2018-05-14 jo lošimo namuose lošusį ir didesnį negu 1000 Eur sandorį sudariusį asmenį. Pareiškėjos 2018-08-22 atsakyme į Priežiūros tarnybos 2018-08-03 prašymą nurodyta informacija, kad Priežiūros tarnybos nurodyto asmens identifikacijai yra reikalinga ekrano nuotrauka su šiuo asmeniu, reiškia ne tai, kad pareiškėja negali nustatyti jo lošimo namuose konkrečiu laiku lošusių asmenų tapatybės, o tik tai, kad pačios Priežiūros tarnybos 2018-08-03 prašymas dėl informacijos buvo nekonkretus ir neaiškus.
Pareiškėja pažymi, kad nesant padaryto PPTFPĮ ar kito teisės akto pažeidimo, Priežiūros tarnyba apskritai neturėjo jokio pagrindo taikyti bet kokią poveikio priemonę pareiškėjos atžvilgiu. Atitinkamai, šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikomi ir PPTFPĮ 36 bei 40 straipsniai, o taip pat Lošimo priežiūros tarnybos PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo aprašo 32.3 punktas.
Skunde nurodoma, kad jei Teismas laikytųsi pozicijos, kad pažeidimas buvo padarytas, Priežiūros tarnybos paskirta bauda yra visiškai neproporcinga ir neatitinkanti tariamo pažeidimo masto. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti (Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnio 6 dalis).
Priežiūros tarnyba, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ar netaikymo, turėjo atsižvelgti į PPTFPĮ 34 straipsnio, 37 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 30 punkto reglamentavimą. Poveikio priemones Priežiūros tarnyba gali skirti tik tada kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Įsakymo akivaizdu, kad Priežiūros tarnyba net nesvarstė jokios kitos poveikio priemonės galimybės, tik baudos skyrimą. Nurodo, kad tokios griežtos sankcijos taikymas prieštarauja pačios Priežiūros tarnybos administracinei praktikai.
Net jei pažeidimas ir egzistuotų, jis būtų formalus ir nereikšmingas. Pati Priežiūros tarnyba Įsakyme pripažino, kad dėl nustatyto tariamo pažeidimo jokie asmenys negavo jokios naudos ir jokie asmenys nepatyrė jokios žalos. Pareiškėjos veiksmai nesukėlė pavojaus visuomenės, lošėjų ir žaidėjų teisėms ir teisėtiems interesams bei neturėjo įtakos jų laimėjimui ar pralaimėjimui (Įsakymo dėl mažareikšmių pažeidimų 1. 1.5 punktas). Priežiūros tarnyba, vertindama pareiškėjos kaltę, nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimas padarytas tyčia. Paskirtos baudos dydis pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Priežiūros tarnyba konstatavo, kad vieno žaidimo metu pareiškėja atliko 42 200 pinigų keitimų į žetonus. Tariamai neregistruotų atliktų operacijų vertė yra net 10 kartų mažesnė už baudos sumą.
Pareiškėjos vertinimu Baudos neproporcingumą akivaizdžiai parodo faktai, kad net 495 900 Eur bauda paskirta dėl tariamo pažeidimo neatsiradus ir net negalėjus atsirasti jokių neigiamų pasekmių, bet kokią poveikio priemonę pagal PPTFPĮ pareiškėjai skiriant pirmą kartą, nesant nustatyto jokio sistemingo pareiškėjos elgesio, siekiant daryti pažeidimus, pareiškėjui bendradarbiaujant su Priežiūros tarnyba ir dedant visas pastangas, kad susidariusi situacija būtų objektyviai išnagrinėta (jau nekalbant apie tai, kad apskritai jokie pažeidimai pareiškėjos nebuvo padaryti); kitiems rinkos dalyviams už to paties PPTFPĮ 9 straipsnio pažeidimus Priežiūros tarnyba skyrė įspėjimą ir terminą pažeidimams pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymima, kad Priežiūros tarnyba pagal kompetenciją yra atsakinga už PPTFPĮ nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją (PPTFPĮ 3 straipsnis).
Priežiūros tarnybos nuomone, skundžiamas įsakymas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui.
Atkreipia dėmesį, kad Priežiūros tarnybos 2018-05-15 pavedime patikrinti Nr. PT-35, kurio pagrindu buvo atliekamas pareiškėjos patikrinimas, yra nurodyta lošimo organizavimo vieta - lošimo namai, esantys (duomenys neskelbtini), bei patikrinimo objektas „patikrinti, kaip bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir PPTFPĮ keliamų reikalavimų“. Pavedimo patikrinti kopija buvo pateikta pirmojo apsilankymo Lošimo namuose metu, taip pat papildomai pridėta siunčiant raštą dėl pradėto neplaninio specialiojo patikrinimo, todėl daro išvadą, kad patikrinimo objektas bendrovės patikrinimo metu buvo aiškus ir nedviprasmiškas bei žinomas bendrovei.
Patikrinimo metu, 2018-05-23 pirmą kartą apsilankius Lošimo namuose, buvo paimtas bendrovės darbuotojos R. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, registracijos žurnalas pildomas tik kasoje. R. B. savo paaiškinimu taip pat nurodė, kad jei lošėjas keis vertinius žetonus 3 kartus po 900 eurų, jo keitimas nebus registruojamas bendrovėje, nes tokia tvarka yra nustatyta bendrovėje. Patikrinimo metu, R. B. pateikus paaiškinimą, kad bendrovė galimai neregistruoja tarpusavyje susijusių operacijų, Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojams kilo įtarimas dėl galimai netinkamai bendrovės pildomų registrų.
Padalinio vadovė K. V. 2018-05-23 priėmimo - perdavimo aktu Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojams perdavė kontrolinio klausimyno 2.3 papunktyje nurodytą klientų registracijos žurnalą popierine forma. Taip pat, buvo užpildytas Priežiūros tarnybos Kontrolinis klausimynas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2.3 papunktyje pažymėta, kad Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta žurnalas buvo pateiktas patikrinimą atliekantiems valstybės tarnautojams. Tai savo parašu patvirtino lošimo namų pamainos vadovė R. B..
Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojams, susipažinus su pateiktu žurnalu, bei nustačius, kad vadovaujantis Tvarkos 5.3.2 punktu registras yra pildomas elektronine forma, 2018-06-28 Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai pakartotinai apsilankė bendrovei priklausančiuose lošimo namuose. Antrojo apsilankymo metu taip pat buvo užpildytas Priežiūros tarnybos kontrolinis klausimynas Nr. IVL-1005. Šį kartą buvo pateikta ne tik popierinė, bet ir elektroninė šio registracijos žurnalo versija, apie tai pažymėta Priežiūros tarnybos kontroliniame klausimyne Nr. IVL-1005. Tai savo parašu patvirtino lošimo namų pamainos vadovė R. B..
Bendrovės direktoriaus 2017-11-28 įsakymo ,,Dėl asmenų atsakingų už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą paskyrimo“ 4 punktu atsakingais už Tvarkoje nurodytų registrų pildymą paskirti be kita ko ir pamainos vadovai. Daro išvadą, kad bendrovės darbuotoja lošimo namų pamainos vadovė R. B. abiejų apsilankymų metu dirbusi bendrovės lošimo namuose pagal jai nustatytas bendrovės direktoriaus funkcijas privalėjo būti susipažinusi su privalomais bendrovei pildyti registrais, jų paskirtimi bei Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojams teikti jų prašomus žurnalus, o Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojams neturėjo kilti jokių pagristų abejonių dėl bendrovės teikiamos informacijos.
Atsiliepimas
Nurodo, kad pareiškėja 2018-10-05 teikdama atsiliepimą į 2018-09-18 patikrinimo aktą Nr. PT1-57 Priežiūros tarnybai pateikė Grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų elektroninio registracijos žurnalo išrašą (toliau - žurnalas Nr. 1), o 2018-10-10 pateikė elektroninio registro apie Asmenis keičiančius grynuosius pinigus į lošimų priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimos priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta išrašą (toliau - žurnalas Nr. 2). Po patikrinimo atlikimo 2018-10-05 ir 2018-10-10 bendrovės pateiktuose registracijos žurnaluose Nr. 1 ir Nr. 2, nurodyta, jog 2018-05-13 šeši lošimo namuose apsilankę asmenys lošimo namuose iškeitė 62 800 eurų sumą į žetonus. Keturi iš jų keitė po 14 500 eurų, 14 550 eurų, 14 500 eurų ir 13 000 eurų (beveik 15 000 eurų sumas). Visi grynųjų pinigų keitimai registruoti taip, jog atrodo, kad 6 klientai atliko keitimus ir lošė laiko tarpais vienas po kito. Peržiūrėjus bendrovės pateiktus 2018-10-05 ir 2018-10-10 žurnalus Nr. 1 ir Nr. 2, matyti, jog visi šeši lošėjai nei karto nelošė kartu. Žurnalas Nr. 2 suformuotas taip, kad tik suregistravus vieno lošėjo grynųjų pinigų keitimus, pradedami registruoti visi kito lošėjo grynųjų pinigų keitimai t. y. tik vienam lošėjui priartėjus prie 15 000 eurų ribos, pradedami registruoti kito lošėjo grynųjų pinigų keitimai. Be to, minimuose žurnaluose Nr. 1 ir Nr. 2 esanti informacija tarpusavyje nesutampa.
Nors pareiškėjas teigia, kad registravo asmenis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka, o tai patvirtina bendrovės pateikti Žurnalas Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau vertinant PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nustatyto reikalavimo tikslą pažymi, kad toks pildymas privalo būti savalaikis.
Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais asmens atliekamos piniginės operacijos, viršijančios 1000 Eur, privalo būti registruojamos PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais nedelsiant ir būtent tam tikslui skirtame registre, o priežiūrą atliekančiai institucijai šis registras privalo būti teikiamas iš karto pareikalavus.
Nurodo, kad Priežiūros tarnyba iki šio skundo gavimo nėra gavusi informacijos apie pareiškėjos valdomą sistemą Neon, kuri pateikiama su skundu pateiktuose prieduose, ši informacija taip pat nebuvo pateikta ir FNTT atlikto patikinimo metu. Iš pateikto Neon sistemos aprašo akivaizdu, kad ji nėra skirta registruoti asmenis PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais, jos tikslas - vidinio bendrovės darbo organizavimo valdymas.
Pažymi, kad vertinant PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies pažeidimo pobūdį bei bendrovės elgesį, teikiant informaciją pasibaigus neplaniniam specialiajam patikrinimui, tokią informaciją laikant tinkama PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies prasme, priežiūros institucija niekada negalėtų konstatuoti pažeidimo, kas akivaizdžiai prieštarauja PPTFPĮ tikslams.
Nurodo, kad tiek PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje, tiek bendrovės Tvarkoje aiškiai nustatyta pareiga bendrovei papildomai patikrinti kliento tapatybę nepaisant to, kad jo tapatybė buvo nustatyta įėjimo į lošimo namus (kazino) metu. Nei PPTFPĮ nei Tvarkoje nėra numatyta galimybė naudotis pirminio tapatybės nustatymo metu gautais duomenimis, registruojant asmenį PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais, priešingai, PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata yra speciali norma, reikalaujanti atlikti pakartotinį tapatybės patikrinimą, esant normoje nurodytoms sąlygoms. Nors bendrovė aiškina tapatybės nustatymo reikalavimų įgyvendinimą vadovaudamasi naudojamų sistemų Visitor bei Neon sistemų funkcionalumais, tačiau nei įstatymas, nei bendrovės Tvarka nenumato jokių išimčių, kurios suteiktų galimybę PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies nuostatos įgyvendinimui naudoti pirminio tapatybės nustatymo metu gautus duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundų argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019-03-28 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų UAB „O C. G. B“ neplaninių patikrinimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018 m. spalio 9 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-69“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės.
Pareiškėjai 2005-02-11 yra išduota licencija Nr. 0060 organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais (e. b. 1 t. b. l. 68).
2018-05-14 Priežiūros tarnyboje gautas I. D. skundas dėl Lošimo namų, prašant išsiaiškinti, kodėl ji nėra informuota, kokiam laikotarpiui nėra įleidžiama į Lošimo namus. Skunde nurodoma, kad darbuotojai nepagarbiai elgiasi su klientais, be to, nurodoma, kad ji pastebėjo, jog šiuose namuose vyksta neskaidrūs dalykai, t.y. tie patys asmenys išlošia dideles pinigų sumas (e. b. 1 t. b. l. 69).
2018-05-15 buvo surašytas Tarnybinis pranešimas dėl gauto I. D. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) su siūlymu atlikti bendrovės specialųjį patikrinimą, patikrinti kaip bendrovė laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų (e. b. 3 t. b. l. 30).
2018-05-15 Priežiūros tarnybos direktoriaus Pavedimu patikrinti Nr. PT-35 buvo pavesta atlikti pareiškėjos Lošimo namų neplaninį specialų patikrinimą kaip bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo bei PPTFPĮ keliamų reikalavimų (e. b. 3 t. b. l. 31).
2018-05-23 Lošimo namų pamainos vadovė R. B. teikė paaiškinimus Priežiūros tarnybai, kuriuose nurodė, jog dėl registracijos žurnalo, kuriame registruojami asmenys, keitę į žetonus daugiau nei 1000 eurų, gali paaiškinti tai, kad registracijos žurnale registruojami tik tokie žmonės, kurie prie kasos ateina su žetonais, kurių vertė daugiau nei 1000 eurų. Jei žmogus tris kartus keičiasi po 900 eurų, jo keitimas nėra registruojamas, nes yra tokia tvarka. Taip pat, jei prie lošimo stalo jis keistų per parą tris kartus po 900 eurų į vertinius žetonus, jo keitimas nebūtų registruojamas. Žurnale yra beveik vien tik laimėjimai/ pirkimai/keitimai prie lošimo automatų todėl, kad lošimo automatų laimėjimai išduodami su EZ pay ir, jei žmogus laimėjo daugiau nei 1000 eurų, jis iš karto registruojamas. Su vertinių žetonų laimėjimais yra kitaip - kadangi net jei žmogus laimėjo 2000 eurų prie stalo, jis iki kasos gali nueiti tik su 900 eurų, o kitus pinigus pasilikti savo kišenėje ir lošti kitą dieną (e. b. 1 t. b. l. 77-78).
2018-05-23 Lošimo namų padalinio vadovė K. V. teikė paaiškinimus Priežiūros tarnybai dėl I. D. neįleidimo į Lošimo namus aplinkybių. Bei nurodė, kad klientų su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti registracijos žurnalo Lošimo namuose nėra ir tokių operacijų neregistruoja. Pastebėję apie įtartinas operacijas visą informaciją iš kart perduoda Stebėjimo tarnybai, kuri jos nuomone informaciją perduoda FNTT. Šiai dienai Įtartinų operacijų žurnale jokių įrašų nėra (e. b. 1 t. b. l. 75-76).
2018-05-23 Priėmimo-perdavimo aktu pareiškėjos Lošimo namai perdavė Priežiūros tarnybos atstovei Kasos operacijų žurnalo Nr. 1 gegužės mėn. kasos operacijų duomenų kopijas, Kasos knygos grynųjų pinigų, plakių skaičiavimo formos nuo 2018-05-15 iki 2018-05-21 kopijas, Asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į žetonus, kurių vertė didesnė kaip 1000 eurų, ar laimėjusių daugiau kaip 1000 eurų registracijos žurnalo kopiją (e. b. 1 t. b. l. 72-74).
2018-05-23 pareiškėjos Lošimo namų pamainos vadovė užpildė Kontrolinį klausimyną Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio klausimyno 2.3. punkte pažymėjo atsakymą „taip“ prie klausimo, ar Lošimo namuose yra „Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta“ registracijos žurnalas (e. b. 1 t. b. 1. 79-82).
2018-05-28 Priežiūros tarnyba raštu Nr. 2-K-757 pareikalavo, kad pareiškėja pateiktų išsamų atsakingo asmens paaiškinimą dėl I. D. pareiškime nurodytų aplinkybių bei tam tikrus dokumentus, susijusius su pareiškimo tyrimu (e. b. 3 t. b. l. 69-70).
Pareiškėja 2018-06-04 pateikė Priežiūros tarnybos 2018-05-28 raštu reikalautus duomenis (e. b. 3 t. b. l. 71-102).
2018-06-08 Priežiūros tarnyba raštu Nr. 2-K-833 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti Lošimo namų stalų RP03 ir TXP04 2018-05-13 video įrašus bei atsakingo asmens paaiškinimą, kodėl Priežiūros tarnybai 2018-05-23 apsilankius Lošimo namuose nebuvo rastas Klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai nutraukti, registracijos žurnalas (e. b. 3 t. b. l. 103). 2018-06-18 pareiškėja raštu Nr. 180618-1 pateikė Priežiūros tarnybai reikalaujamus duomenis (e. b. 3 t. b. l. 104-105).
2018-06-26 Priežiūros tarnyba raštu Nr. 2-K-920 papildomai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją: 1. kokiais pagrindais skundą pareiškusi pareiškėjo klientė buvo neįleista į Lošimo namus, 2. ar buvo asmenų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai 2017-2018 metais buvo nutraukti bei 3. informaciją apie tai, kas bendrovėje yra atsakingi už klientų tapatybės nustatymą ir registravimą sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, 4. Lošimo namų visų vertinių žetonų vizualizacijas (e. b. 3 t. b. l. 106). Atsakydama į šį paklausimą, pareiškėja 2018-07-11 raštu Nr. 180711-2 nurodė priežastis, dėl kurių I. D. nebuvo įleista į Lošimo namus ir pateikė priežiūros tarnybos prašytą informaciją apie atsakingus asmenis už klientų tapatybės nustatymą ir sudaromų sandorių registravimą (e. b. 3 t. b. l. 116-122).
2018-06-28 Priežiūros tarnybos specialistų apsilankymo Lošimo namuose metu Priėmimo- perdavimo aktu buvo perduota didelių laimėjimų žurnalo elektroninio varianto ir popierinio varianto kopija bei EZ pay bilieto kopija (e. b. 3 t. b. l. 107-111).
2018-06-28 Priežiūros tarnybos specialistų apsilankymo Lošimo namuose metu pamainos vadovė R. B. užpildė Kontrolinį klausimyną Nr. IVL-10059, kurio 2.3. punkte pažymėjo atsakymą „taip“ prie klausimo, ar Lošimo namuose yra „Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta“ registracijos žurnalas (e. b. 3 t. b. l. 112-115).
2018-08-03 Priežiūros tarnyba raštu Nr. 2-K-1089 iš pareiškėjo pareikalavo pateikti: 1. Klientų, įeinančių į Lošimo namus registracijos žurnalo kopiją 2018-05-13 - 2018-05-14 dienomis, 2. Pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo kopiją, 3. Kliento, kuris 2018-05-13 prie lošimo stalų RP03 ir TXP04 atliko grynųjų pinigų kupiūromis po 500 keitimus į vertinius žetonus, duomenis, 4. Paaiškinimą, ar apie šio asmens grynųjų pinigų keitimus buvo informuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (e. b. 3 t. b. l. 130). Atsakydama į šį kreipimąsi, pareiškėja 2018-08-22 raštu Nr. 180822-2 pateikė asmenų, įeinančių į Lošimo namus registracijos žurnalo kopiją bei Lošimo namų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo kopiją bei paprašė pateikti ekrano nuotrauką, kurioje matytųsi paminėtas asmuo, kadangi bendrovė negali identifikuoti rašte minimo asmens (e. b. 3 t. b. l. 133-138).
2018-09-17 Priežiūros tarnyba surašė Patikrinimo aktą Nr. PT1-57 (e. b. 3 t. b. l. 142-151). Priežiūros tarnyba konstatavo, kad pareiškėja, atsisakydama į Lošimo namus įleisti skundą pateikusią klientę I. D., teisės aktų nepažeidė. Patikrinimo akte nurodyta, jog atlikdama minėtą patikrinimą, įvertinusi ir jo metu gautus vaizdo įrašų duomenis bei pareiškėjos pateiktus dokumentus ir darbuotojų paaiškinimus, padarė išvadą, jog 2018-05-13 trims lošėjams prie lošimo stalų RP03 ir Nr. TXP04 atlikus grynųjų pinigų keitimus į vertinius žetonus už 42200 eurų , bendrovė papildomai nepatikrino šių klientų tapatybės ir pildomame registracijos žurnale neužregistravo jų grynųjų pinigų keitimų į vertinius žetonus ir tuo pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies nuostatų reikalavimus.
Pareiškėja 2018-10-05 pateikė atsiliepimą į Priežiūros tarnybos 2018-09-17 patikrinimo aktą (e. b. 3 t. b. l. 157-160). Jame nurodė, kad pareiškėja nustato visų savo klientų, sudarančių lošimo priemonių keitimo sandorius, kurių vertė yra didesnė, negu 1000 eurų, tapatybę ir registruoja šiuos sandorius savo elektroniniame registre, tvarkomame pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį. Nurodė, kad Priežiūros tarnybos Patikrinimo akte nurodyti lošėjai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 identifikuoti kaip R. K., V. T. ir G. L. ir jų atlikti lošimo priemonių keitimo sandoriai buvo nustatyta tvarka įregistruoti jų atlikimo metu 2018-05-13. Be šių trijų asmenų, daugiau kaip 1000 eurų vertės lošimo priemonių keitimo sandorius tą pačią 2018-05-13 dieną atliko R. I., A. A. ir V. V.. Pažymėjo, kad anksčiau patikrinimo eigoje Priežiūros tarnyba nenurodė vykdanti patikrinimą būtent nurodytų asmenų identifikavimo ir jų sandorių registravimo klausimais bei neprašė pateikti šių sandorių elektroninio registro. Priežiūros tarnyba prašė tik kasoje buvusio žurnalo apie kasoje klientams išmokamus laimėjimus, o ne prie lošimų stalų atliekamus lošimo priemonių keitimus. Pareiškėja su atsiliepimu pateikė nurodyto elektroninio sandorių registro išrašą (e. b. 3 t. b. l. 162).
2018-10-09 Priežiūros tarnyba nusprendė atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą (e. b. 3 t. b. l. 164).
2018-10-09 raštu Nr. 181009-1 pareiškėja Priežiūros tarnybai pateikė Elektroninio registro apie asmenis keičiančius grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta išplėstinius duomenis bei asmenų, įeinančių į Lošimo namus duomenis iš elektroninio registro (e. b. 3 t. b. l. 165-168).
Priežiūros tarnyba, atlikusi papildomą patikrinimą, 2018-11-21 surašė Patikrinimo aktą Nr. PT1-77 (e. b. 3 t. b. l. 178-187). Priežiūros tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti 2018-05-13 sandorių, kurių vertė viršija 1000 eurų vertę, elektroninio registro išrašai neatitinka Priežiūros tarnybai perduotų lošimų vaizdo įrašų. Priežiūros tarnybos teigimu, vaizdo įraše matomų ir elektroniniame registre užregistruotų lošimo priemonių keitimo sandorių tikslūs laikai ir sumos nesutampa.
Pareiškėja 2018-12-07 pateikė atsiliepimą į Priežiūros tarnybos 2018-11-21 patikrinimo aktą (e. b. 3 t. b. l. 191-199). Jame paaiškino, kad nesutapimai tarp pareiškėjos pateiktuose elektroninio registro išrašuose ir Priežiūros tarnybos peržiūrėtuose lošimų vaizdo įrašuose užfiksuotų lošimo priemonių keitimo tikslių laikų, susidarė dėl Priežiūros tarnybos naudojamos kitos programinės įrangos versijos. Dėl skirtingos programinės įrangos vaizdo įraše matomoje laiko žymoje atsiranda 3 valandų paklaida. Pareiškėja akcentavo, kad popierinės formos žurnale Lošimo namuose yra registruojami tik kasoje išmokami laimėjimai, o prie lošimo stalų atliekami lošimo priemonių keitimai iš grynųjų pinigų į lošimo priemones yra registruojami tik elektroninės formos registre. Šis registras pirmojo Priežiūros tarnybos apsilankymo metu buvo nepateiktas tik todėl, kad tokių duomenų iš pareiškėjos nebuvo prašoma ir pareiškėja nebuvo informuota, kad patikrinimas vykdomas būtent tokia apimtimi. Pareiškėja pateikė Priežiūros tarnybai registro įrašų ir vaizdo įrašų duomenų palyginimą (e. b. 3 t. b. l. 203-266).
2019-01-07 Priežiūros tarnybos direktorius įsakymu Nr. DIE-2 „Dėl atliktų UAB O C. G. B“ neplaninių patikrinimų pagal 2018-05-15 pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018-10-09 pavedimą patikrinti Nr. PT-69“ nustatė, kad 2018-05-13 Lošėjui Nr. 1 Lošimo namuose prie stalo RP03 atlikus 13 200 eurų, o prie lošimo stalo TXP04 18 000 eurų grynųjų pinigų keitimus į žetonus (viso iškeitė 31 200 eurų grynųjų pinigų į žetonus prie dviejų lošimo stalų), lošėjui Nr. 2 prie lošimo stalo RP03 atlikus 5000 eurų grynųjų pinigų keitimą į žetonus, o lošėjui Nr. 3 prie lošimo stalo RP03 atlikus 6000 eurų grynųjų pinigų keitimą į žetonus, bendrovė papildomai nepatikrino šių klientų tapatybės ir pildomame registracijos žurnale neužregistravo jų grynųjų pinigų keitimų į žetonus ir tuo galimai pažeidė PPTFĮ 9 straipsnio 9 dalies, 9 straipsnio 11 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų reikalavimus ir nutarė bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo ir neplaninio pakartotinio patikrinimų medžiagą dėl galimų PPTFPĮ pažeidimų perduoti Priežiūros tarnybos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijai (e. b. 3 t. b. l. 331-345).
2019-01-29 pareiškėja raštu Nr. 190129-1 pateikė paaiškinimus dėl Įsakyme nurodytų aplinkybių pabrėždama, kad Patikrinimo aktuose ir Įsakyme nurodytos išvados neturi faktinio ir teisinio pagrindo (e. b. 3 t. b. l. 269-277).
Lošimų priežiūros tarnybos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija 2019-03-15 priėmė išvadą „Dėl UAB O C. G. B“ galimų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų“ Nr. PI-143 (toliau – ir Išvada) (e. b. 3 t. b. l. 284-299). Išvadoje konstatuota, kad: pareiškėja PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais neregistravo 2018-05-13 Lošimo namuose prie lošimo stalų Nr. RP03 ir Nr. TXP04 žaidusių lošėjų Nr. 1, Nr. 2, ir Nr. 3, kai jie grynuosius pinigus iškeitė į žetonus už didesnes, negu 1000 Eur sumas, nes tokią registraciją patvirtinantys žurnalai nebuvo pateikti Priežiūros tarnybos tarnautojams 2018-05-23 ir 2018-06-28 patikrinimų metu; pareiškėjos argumentus, kad elektroninio žurnalo su minėtų sandorių registracija Priežiūros tarnyba minėtų patikrinimų metu net neprašė pateikti ir nenurodė, kad yra tiriamas tokių sandorių registravimas bendrovėje, komisija įvertino kaip nepagrįstus, nes patikrinimo objektas bendrovei ir jos darbuotojams turėjo būti aiškus, o tokie paaiškinimai yra tik bendrovės gynybinė pozicija; patikrinimo eigoje pareiškėjos su 2018-10-05 atsiliepimu pateiktą elektroninio registro su registruotais aukščiau nurodytais sandoriais išrašą Komisija įvertino kaip nepatvirtinantį šių sandorių registracijos, nes šis registras nebuvo pateiktas anksčiau ir šio registro duomenys neatitinka Priežiūros tarnybos peržiūrėtų lošimų vaizdo įrašų duomenų; Lošimo namų klientams 2018-05-13 prie lošimo stalų iškeitus grynųjų pinigų sumas į žetonus, kurių vertė didesnė negu 1000 eurų, pareiškėja nepatikrino šiuos keitimo sandorius atlikusių asmenų tapatybės ir taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalį; įvertinusi nustatytus pažeidimus, Komisija pasiūlė pareiškėjui skirti 495 900 eurų baudą, o bendrovės direktoriui S. P. surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Išvados pagrindu Priežiūros tarnybos direktorius 2019-03-28 priėmė įsakymą „Dėl atliktų UAB O C. G. B“ neplaninių patikrinimų pagal 2018-05-15 pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018-10-09 pavedimą patikrinti Nr. PT-69“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė už šiurkštų PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies pažeidimą paskirti pareiškėjai 495 900 eurų baudą, o bendrovės generaliniam direktoriui S. P. surašyti administracinio nusižengimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalies pažeidimą (e. b. 1 t. b. l. 23-37).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2019-11-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-489-1046/2019, išnagrinėjęs pareiškėjos generalinio direktoriaus S. P. administracinę bylą, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 4 dalyje, teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (e. b. 4 t. b. l. 26-44). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Priežiūros tarnybos apeliacinį skundą 2020-02-28 nutartimi paliko galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019-11-27 nutarimą. Teismai išnagrinėję administracinio pažeidimo bylą nenustatė, kad Lošimo namuose buvo pažeisti PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimai. Teismas konstatavo, kad visos PPTFPĮ numatytos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procedūros bei klientų lošimo priemonių keitimo operacijų, viršijančių 1000 eurų sumą, registravimas Lošimo namuose 2018-05-13 ir 2018-05-14 dienomis buvo atliktas tinkamai.
Ekonominė sankcija pareiškėjai paskirta už PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimų nesilaikymą. Ginčijamame Įsakyme konstatuota, kad nuo 2018-05-13 9.23 val., iki 2018-05-13 23.37 val., Lošimo namuose trims lošėjams prie dviejų lošimo stalų atlikus grynųjų pinigų keitimus į žetonus, kai jų sumos viršijo 1000 eurų, papildomai nebuvo patikrintos šių klientų tapatybės ir nebuvo registruoti šių trijų lošėjų susiję grynųjų pinigų keitimai į žetonus Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, registracijos žurnale.
Pareiškėja nesutikdama su Įsakymu pateikė teismui skundą, nurodydama, kad Įsakymas yra priimtas Priežiūros tarnybai klaidingai nustačius faktines aplinkybes, neįvertinus ir neištyrus esminių faktų ir netinkamai taikant bei aiškinant galiojantį teisinį reglamentavimą. Todėl prašo Įsakymą panaikinti kaip neteisėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 punktą.
Teismas byloje įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).
Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo Įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas turėtų būti panaikintas.
Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalis nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punkte nurodyta, kad ūkio subjekto neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.
PPTFPĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijos gali pradėti patikrinimus dėl galimų šio įstatymo pažeidimų gavusios pranešimą ar kitokius duomenis, kuriais užfiksuotos galimų šio įstatymo pažeidimų aplinkybės.
Priežiūros tarnybos direktorius 2016-12-30 įsakymu „Dėl azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. DI-771 patvirtino Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisykles. Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad neplaniniai patikrinimai skirstomi pagal rūšis: 36.1. specialusis – patikrinimas, kurio metu Priežiūros tarnybos iniciatyva arba pagal gautus lošėjų, žaidėjų, institucijų, piliečių ir kt. pranešimus tiriami faktai ir aplinkybės dėl organizatorių galimai padarytų ar daromų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; 36.2. kontrolinis – patikrinimas, kuris atliekamas siekiant įvertinti, ar organizatorius pašalino anksčiau atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus; 36.3. pakartotinis – patikrinimas, kuris atliekamas, kai paaiškėja naujų aplinkybių, faktų, kurie nebuvo žinomi ar paaiškėjo atlikus patikrinimą. Taisyklių 37 punktas nustato, kad prieš pradedant neplaninį specialųjį patikrinimą yra vertinama informacija dėl galimai daromų ar padarytų pažeidimų. Turima informacija privalo būti įvertinta per kuo trumpesnį terminą, bet ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų. Įvertinus turimą informaciją ne vėliau kaip kitą darbo dieną surašomas tarnybinis pranešimas su siūlymu pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą arba atsisakyti jį pradėti ir pateikiamas Priežiūros tarnybos direktoriui priimti sprendimą. Tarnybiniame pranešime turi būti nurodytos visos žinomos aplinkybės, kurios pagrįstų sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti neplaninį specialųjį patikrinimą. Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimas atlikti neplaninį specialųjį patikrinimą arba jo neatlikti priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tarnybinio pranešimo pateikimo.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos pareiškėjos specialus neplaninis patikrinimas buvo pradėtas pagal Priežiūros tarnyboje gautą I. D. skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl jos neįleidimo į Lošimo namus bei prašoma išsiaiškinti, ar Lošimo namuose nevykdomas pinigų plovimas, kadangi juose pinigų sumas išlošia tie patys asmenys.
Pareiškėjai po Priežiūros tarnybos 2018-09-17 patikrinimo akto gavimo, pateikus rašytinius paaiškinimus bei pateikus įrodymus, kad Lošimo namuose yra pildomas Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta elektroninis registracijos žurnalas bei informavus, kad minėtas žurnalas yra pildomas lošimo namuose įdiegtoje specialioje kompiuterinėje programoje „Neon“, Priežiūros tarnyba nusprendė atlikti pakartotinį patikrinimą.
PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada finansų įstaigos privalo nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę.
PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.
PPTFPĮ nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarka detalizuota Priežiūros tarnybos 2017-12-22 priimtu Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2017-09-04 įsakymu Nr. V-129 patvirtintomis Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklėmis (toliau - ir Žurnalų tvarkymo taisyklės).
Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017-09-04 įsakymu Nr. V-129, 9 punkte nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojanti bendrovė į registracijos žurnalą privalo kiekvieną kartą chronologine tvarka įrašyti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas (užsieniečio - gimimo data), pilietybė) ir kiekvieno jo įėjimo į lošimo namus (kazino) laiką iš karto, kai azartinius lošimus organizuojanti bendrovė nustato kliento tapatybę, taip pat įrašyti kliento, keičiančio grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, taip pat kliento, kuris įmoka sumą ar kuriam išmokamas laimėjimas, duomenis, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta (vardas ir pavardė, asmens kodas (užsieniečio - gimimo data), pilietybė), kitus duomenis apie grynųjų pinigų ar žetonų keitimo faktą, sumos įmokėjimą, laimėjimo išmokėjimą (keitimo atlikimo, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo data ir laikas, pinigų suma, valiuta, keitimo būdas (grynieji pinigai keičiami į žetonus arba atvirkščiai).
Pagal Aprašo 25 ir 26.1 punktus, bendrovės turi pildyti Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta registracijos žurnalą. Vadovaujantis Aprašo 27 punktu, bendrovės, esant galimybei, saugo registracijos žurnalų duomenis elektroninėje laikmenoje. Žurnalų tvarkymo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad registracijos žurnalai tvarkomi elektroninėje laikmenoje arba popierine forma.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bendrovėje galioja 2013-12-30 pareiškėjos direktoriaus patvirtinta Svečio, įeinančio į lošimo namus (kazino) tapatybės nustatymo ir registravimo tvarka, kurioje nustatyta svečio, įeinančio į pareiškėjos lošimo namus (kazino), tapatybės nustatymo ir registravimo tvarka (e. b. 1 t. b. l. 175-182).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo direktorius 2017-10-15 patvirtino Kliento tapatybės nustatymo, atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarką (e. b. 1 t. b. l. 183-190). Šios Tvarkos 1 skyriuje yra išvardyti kliento tapatybės nustatymo atvejai. Nustatyta, kad bendrovės darbuotojai privalo nustatyti kliento arba jo įgalioto asmens tapatybę jam įeinant į lošimo namus (Tvarkos 1.1.1. punktas), taip pat tada, kai sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai klientas keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią pinigų sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu (Tvarkos 1.1.5. punktas). Tvarkos 2.1. punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojai, atsakingi už klientų tapatybės nustatymą, nustatydami kliento - fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens paso, asmens tapatybės kortelės arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos 2.5 punkte numatyta, kad nustatant kliento tapatybę klientas privalo pateikti galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę arba juos atitinkantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie yra patikrinami, nufotografuojami arba nuskenuojami ir taip užfiksuotas asmens dokumento vaizdas su asmens nuotrauka yra patalpinamas bendrovės serveryje kliento bylutėje. Klientų registravimo tvarka detaliai nustato kiekvieną kliento užregistravimo veiksmą, kurį būtina atlikti pareiškėjo įdiegtoje specialioje kompiuterinėje programoje Visitor. Joje yra saugoma kiekvieno apsilankiusio kliento asmens dokumento kopija ir visi šį klientą identifikuojantys asmens duomenys, reikalaujami pagal įstatymus.
Tvarkos 5.1.2. punkte nustatyta, kad bendrovėje tvarkomas Klientų, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu registras. Pagal tvarkos 5.3.2. punktą šis registras pildomas elektronine forma.
Tvarkos 5.2.1. punkte nustatyta, kad Asmenų, įeinančių į lošimo namus, registras pildomas Visitor programa.
Iš į bylą pateiktos 2018-05-13 bei 2018-05-14 įeinančių į Lošimo namus (kazino) registracijos žurnalo kopijos matyti, kad į kazino ateinantys asmenys yra registruojami tiek teisės aktų, tiek ir vidinės Tvarkos nustatyta tvarka suvedant visus reikalingus duomenis: 1. Kliento vardas, pavardė; 2. Asmens kodas; 3. Gimimo data; 4. Pilietybė; 5. Įėjimo į lošimo namus data ir laikas; 6. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas; 7. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris; 8. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo data; 9. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimo laikas (e. b. 1 t. b. l. 123).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Tvarkos 5.3 punktą, grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus, jeigu tokio vieno ar susijusių kelių sandorių vertė viršija 1000 eurų, minėtą keitimą atliekančio darbuotojo yra registruojamas tokių sandorių registre, nurodant kliento asmens duomenis (e. b. 1 t. b. l. 120-121). Toks registras pagal Tvarkos 5.3.2 punktą yra pildomas elektronine forma. Registre nurodomi sekantys duomenys: 1. Kliento vardas, pavardė; 2. Lošimo namų adresas; 3. Asmens kodas; 4. Gimimo data; 5. Pilietybė; 6. Operacija (keitimo atlikimas, sumos įmokėjimas, laimėjimo išmokėjimas); 7. Operacijos atlikimo data ir laikas; 8. Pinigų suma valiuta (eur); 8. Keitimo būdas (grynieji pinigai keičiami į žetonus arba atvirkščiai); 9. Asmuo įvedęs operaciją.
Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjo atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas visuose lošimo namuose yra įsidiegęs specialią kompiuterinę programą „Neon“ (e. b. 1 t. b. l. 220-235). 2015-04-13 patvirtinta Neon programos vartotojo instrukcija (e. b. 1 t. b. l. 236-240). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos grynųjų pinigų keitimas į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimas į grynuosius pinigus, jeigu tokio vieno ar susijusių kelių sandorių vertė viršija 1000 eurų registras pildomas Neon programos pagrindu.
Pažymėtina, kad Tvarkoje nėra konkrečiai apibrėžtas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje numatytas papildomas kliento tapatybės patikrinimas. Kaip turi būti atliekamas šis papildomas asmens tapatybės patikrinimas nedetalizuojama ir pačiame įstatyme bei Apraše ir Žurnalų tvarkymo taisyklės.
Iš Svečio, įeinančio į lošimo namus (kazino) tapatybės nustatymo ir registravimo tvarkos nustatyta, kad klientų registravimui lošimo namuose pareiškėjas yra įdiegęs specialią kompiuterinę programą Visitor. Joje yra saugoma kiekvieno apsilankiusio kliento asmens dokumento kopija ir visi šį klientą identifikuojantys asmens duomenys.
Iš pareiškėjos atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad Visitor programa yra tiesiogiai susieta su kiekvieną klientų operaciją registruojančia programa Neon. Pareiškėjo darbuotojai, registruojantys klientų atliekamas lošimo priemonių keitimo operacijas, turi galimybę matyti visus kliento asmens duomenis. Į bylą pateiktas Visitor programos lango pavyzdys su kliento asmens duomenimis bei nuskenuota asmens dokumento kopija, patvirtina, kad pareiškėjo darbuotojai neturi pagrindo kiekvieno įmokėjimo metu prašyti kliento asmens dokumento, kadangi jis yra įkeltas į sistemą, kurią darbuotojai naudoja (e. b. 1 t. b.l. 244-245). Pagal į sistemą suvestus duomenis konkretus klientas (jo paskyra sistemoje) yra priregistruojamas prie konkretaus lošimų stalo ir vėliau šiems duomenims priskiriama konkreti kliento atliekama operacija. Todėl kliento asmens dokumento po kiekvienos operacijos prašyti nebereikia, nes kliento tapatybė yra patikrinama pagal sistemoje jau įvestus kliento asmens duomenis, nuotrauką ir asmens dokumento kopiją.
Teisės aktams konkrečiai nenustatant, kaip turi būti atliekamas papildomas kliento tapatybės patikrinimas, nėra pagrindo pripažinti, kad bendrovėje galiojanti tvarka yra negera, tuo labiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nevykdo PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimo papildomai patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.
Priežiūros tarnybos argumentai, kad patikrindamas klientų tapatybę, kaip numatyta PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje, pareiškėjas turi kiekvieną kartą iš naujo prašyti kliento pateikti asmens dokumentą, t. y. kiekvieną kartą iš naujo atlikti kliento tapatybės nustatymo procedūrą, laikytini nepagrįstais, nes tokiu būdu nepagrįstai sutapatinamos dvi skirtingos procedūros - kliento tapatybės nustatymas ir kliento tapatybės patikrinimas (kai kliento tapatybė jau yra nustatyta).
Pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 1 ir 9 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas nėra tapačios sąvokos. Nėra pagrindo jau nustatytos kliento tapatybės patikrinimą prilyginti pirminiam kliento tapatybės nustatymui. PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalis, dėl kurios taikymo šiuo atveju kyla ginčas, kalba tik apie kliento tapatybės patikrinimą ir jo registravimą sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta. Minėtoje normoje nėra kalbama, kad tokiu atveju turi būti vykdomas pilnas kliento tapatybės nustatymas.
Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai, patvirtina, kad bendrovėje yra pildomas elektroninis registras PPTFPĮ tikslais, tai yra registruojami klientai, sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jie keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. Į bylą pateikti duomenys apie visus Lošimo namuose nuo 2018-05-13 8.00 val. iki 2018-05-14 8.00 val. įvykusius pinigų keitimo į lošimo priemones arba lošimo priemonių keitimo į pinigus sandorius, kurių suma viršija 1000 eurų. Iš registro išrašų yra matyti kokie asmenys atliko kiekvieną iš nurodytų operacijų, šių asmenų vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, konkrečios operacijos turinys, tikslus jos atlikimo laikas, operacijos vertė ir netgi konkretus Pareiškėjo darbuotojas, įvedęs kiekvieną iš operacijų į elektroninį registrą.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos pareiškėja minėto registro duomenis buvo pateikusi ir Priežiūros tarnybai prieš pakartotinį patikrinimą.
Priežiūros tarnyba nėra identifikavusi jokių Lošimo namuose įvykusių pinigų ir lošimo priemonių keitimų, kurie realiai būtų įvykę, tačiau pateiktame elektroninio registro išraše būtų neužregistruoti. Tokie duomenys nenurodyti ir atsiliepime į skundą.
Atsakovės atsiliepimo į skundą argumentas, kad pareiškėjo pildomas registras, kurio išrašas yra pateiktas, negali būti laikomas pildomu PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslais laikytinas nepagrįstu. Atsakovė į bylą nėra pateikusi pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių pateikto registro trūkumus, kurie būtų pagrindu pripažinti, kad pateiktas registras nelaikytinas pildomu būtent PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies įgyvendinimo tikslais.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad Priežiūros tarnyba iki skundo gavimo nėra gavusi informacijos apie bendrovės valdomą sistemą Neon, kuri pateikiama su skundu pateiktuose prieduose, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad tai neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėja Priežiūros tarnybai 2019-01-29 teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo detaliai nurodžiusi, kaip registruojami ir į sistemą įvedami asmenys, ateinantys į lošimo namus, paaiškino, kaip yra užtikrinama, kad kliento tapatybė lošimo namams yra žinoma viso kliento vizito lošimo namuose metu bei nurodyta, kad bendrovės darbuotojai, aptarnaujantys lošimo stalus, registruoja visus klientų atliekamus grynųjų pinigų keitimus į vertinius žetonus bei klientų statymus, nepriklausomai nuo jų vertės. Pareiškėja nurodė, kad registruojant keitimus, bendrovės darbuotojo, aptarnaujančio atitinkamus lošimo stalus, pateikta informacija yra siunčiama į centrinę specialiai klientų vykdomų operacijų registravimui ir stebėjimui pritaikytą elektroninę sistemą - Neon. Nurodė, kad šioje sistemoje yra laikomas ir grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų, registracijos žurnalas.
Pažymėtina, kad Priežiūros tarnyba pakartotinį patikrinimą pradėjo būtent gavusi iš pareiškėjo registro duomenis, dėl klientų sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jie keičia grynuosius pinigus į lošimo priemones arba lošimo priemones į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad jeigu Priežiūros tarnybai patikrinimo metu trūko duomenų apie Neon sistemą, jos funkcionalumą, veikimo principus ir pan., ji galėjo užklausti pareiškėjo papildomos informacijos, kreiptis į minėtą sistemą administruojančią bendrovę ir pan. Teismo vertinimu Priežiūros tarnyba nepagrįstai preziumavo jai pateiktų duomenų nepatikimumą, net nebandžiusi aiškintis jų patikimumo.
Priežiūros tarnybos išvada, jog registro išrašų buvimas dar nereiškia, jog juose pateikiama informacija buvo suvesta nurodomomis 2018 metų gegužės 13-14 dienomis, laikytina prielaida nepagrįsta objektyviais duomenimis. Tyrimo metu Priežiūros tarnyba nenustatė registro duomenų vėlesnio pakeitimo požymių. Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė Neon programą kūrusios ir administruojančios bendrovės I G. S. L. išvadą, kuri patvirtina, kad jokie 2018-05-13 duomenų pakeitimai Neon sistemoje nėra padaryti (e. b. 1 t. b. l. 241-242). Priežiūros tarnyba neturėjo pagrindo elektroninio registro duomenimis nesivadovauti, remiantis vien tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir abejonėmis, kad neva nėra aišku kokiomis aplinkybėmis ir kaip minėti elektroninio registro duomenys buvo užpildyti. Kilus neaiškumams Priežiūros tarnyba turėjo prašyti, kad pareiškėja pateiktų papildomus duomenis dėl ginčijamo registro arba atitinkamai pati vietoje patikrinti registro funkcionalumą.
Vienas iš argumentų, kodėl Priežiūros tarnyba atsisakė vadovautis elektorinio registro duomenis apie 2018-05-13 ir 2018-05-14 užregistruotus Lošimo namuose įvykusius pinigų keitimo į lošimo priemones sandorius buvo tai, kad pareiškėjo pateiktuose tų pačių lošimų vaizdo įrašuose matomas keitimo sandorių laikas ir elektroninio registro išrašuose užfiksuoti sandorių laikai nesutapo. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad vaizdo įrašuose matomas kiekvieno sandorio laikas nuo registro duomenų skiriasi lygiai 3 valandomis ir tokia ekrane rodomo laiko paklaida susidaro tik dėl naudojamų skirtingų vaizdo peržiūros programos I. P. versijų (e. b. 1 t. b. l. 246-249).
Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti lošimo vaizdo įrašas ir buvo padaryta išvada, kad vaizdo įrašų ir elektroninio registro duomenys sutampa. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Be to, pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovės patvirtino, jog ginčo šioje dalyje nelikę.
Atsiliepime į skundą nesivadovavimas elektroninio registro duomenimis grindžiamas tik tuo, kad jose užfiksuotų lošėjų R. K., V. T., G. L., R. I., A. A. ir V. V. sandoriai pagal žaidimo laiką yra suregistruoti taip, kad jie žaidė vienas po kito. Tačiau byloje, kaip nurodyta anksčiau, Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti lošimų vaizdo įrašai ir buvo padaryta išvada, kad vaizdo įrašų ir elektroninio registro duomenys sutampa. Byloje nekeliamas ginčas, kad 2018-05-13 ir 2018-05-14 dienomis visi nurodyti lošėjai žaidė atskirai po vieną, t. y. nežaidė vienu metu. Todėl jų atlikti lošimo priemonių keitimo sandoriai negalėjo būti registruojami kaip žaidusių tuo pačiu metu.
Vien ta aplinkybė, kad Priežiūros tarnybai 2018-05-23 pradėjus patikrinimą pareiškėja iš karto nepateikė elektroninio lošimo priemonių keitimo sandorių, viršijančių 1000 eurų, registro, vienareikšmiškai negali pagrįsti išvados, kad bendrovė tokio registro iš viso neturėjo. Vien tai, kad registras buvo pateiktas vėliau negali pagrįsti išvados, kad jis buvo pildomas nesavalaikiai. Pažymėtina, kad patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad registras faktiškai būtų užpildytas ne 2018-05-13 ir 2018-05-14, o vėliau. Kaip jau nurodyta anksčiau pareiškėjas pateikė Neon sistemą administruojančios bendrovės patvirtinimą, kad jokie keitimai registro duomenyse nebuvo padaryti, t. y. kad registro duomenys apie 2018-05-13 ir 2018-05-14 sandorius nebuvo pildomi ar keičiami vėliau.
Patikrinimo metu Priežiūros tarnybos specialistams buvo pateiktas Lošimo namuose popierine forma ir elektronine forma pildomas „Asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į žetonus, kurių vertė didesnė kaip 1000 eurų, ar laimėjusių daugiau kaip 1000 eurų registracijos žurnalas“. Iš pareiškėjos atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šiame žurnale buvo registruojami tik kasoje klientams išmokami laimėjimai, tačiau šis popierinės formos žurnalas nebuvo laikomas žurnalu, pildomu PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies tikslais ir nebuvo skirtas registruoti prie lošimų stalų atliekamoms lošimo priemonių keitimo operacijoms. Jis buvo naudojamas tik duomenų perdavimui Valstybinei mokesčių inspekcijai apie klientams kasoje išmokėtus laimėjimus, o ne apie grynųjų pinigų keitimus į lošimo priemones. Pagal jo funkcinę paskirtį žurnalas buvo vadinamas „Didelių laimėjimų žurnalas“. Įvertinus specialaus neplaninio patikrinimo pagrindą, asmens skundą, kad Lošimo namuose tie patys asmenys išlošia dideles pinigų sumas, taip įtariant bendrovę pinigų plovimu, ir buvo pateiktas Didelių laimėjimų žurnalas, kuriame būtent ir atsispindi pinigų išmokėjimai klientams. Pažymėtina, kad iš Priežiūros tarnybos siųstų raštų pareiškėjai su reikalavimu pateikti informaciją nenustatyta, kad pareiškėjos būtų reikalauta pateikti visų lošimo priemonių keitimo sandorių, viršijančių 1000 eurų, registro duomenų.
Aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotojos, pildydamos standartinius kontrolinius klausimynus, į jų 2.3 punkte esantį klausimą „Ar yra Klientų, kurie įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta registracijos žurnalas?“ pažymėjo atsakymą „Taip“, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtas registras ir buvo perduotas Priežiūros tarnybai. Taip užpildant klausimyną darbuotojos tik patvirtino, kad toks registras vedamas. Didelių laimėjimų žurnalas Priežiūros tarnybai buvo perduotas ne nurodyto klausimyno pagrindu, o atskiro perdavimo akto pagrindu. Perdavimo aktuose buvo aiškiai nurodyta, kad perduodamas kasoje atliekamų daugiau kaip 1000 eurų išmokėjimo operacijų žurnalas. Perduodant šio žurnalo elektroninę kopiją, taip pat aiškiai buvo pažymėta, kad tai yra „didelių laimėjimų žurnalo“ kopijos. Pareiškėjo darbuotojai jokiuose dokumentuose nepažymėjo, kad Priežiūros tarnybai perduotas popierinis kasoje atliekamų didelių laimėjimų išmokėjimo registracijos žurnalas yra skirtas registruoti visas 1000 eurų viršijančias lošimo priemonių keitimo operacijas, ar kad būtent šis popierinis žurnalas yra pildomas PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies vykdymo tikslais.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Skundžiamas Įsakymas ir juo pareiškėjai paskirta bauda yra paremti tik Priežiūros tarnybos daromomis prielaidomis, o ne objektyviai nustatytais faktais.
Taigi, remiantis išdėstytu nustatyta, kad pareiškėja tinkamai įgyvendino PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies reikalavimus, todėl skundas tenkintinas ir naikinamas Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019-03-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų UAB „O C. G. B“ neplaninių patikrinimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018 m. spalio 9 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-69“.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad byloje patyrė 13 294,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).
Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, mažintinos atitinkamai iki 2000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „O C. G. B“ skundą tenkinti. Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019-03-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų UAB „O C. G. B“ neplaninių patikrinimų pagal 2018 m. gegužės 15 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35 ir 2018 m. spalio 9 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-69“.
Priteisti iš atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „O C. G. B“ naudai 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.