- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2-719-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00103-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-406-368/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų atviro konkurso sąlygų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti neteisėtomis pirkimo „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“ (toliau – pirkimas, konkursas) sąlygas: sutarties 4.5.3.4 punkto sąlygą dėl įkainių perskaičiavimo termino (kartą per 12 mėn.) ir indekso pokyčio dydžio (10 proc.); sutarties 4.14 punkto sąlygą dėl nuostolių įskaitymo į mokėtinas sumas; sutarties 5.1.8 punkto sąlygą dėl viešos prieigos sukūrimo; sutarties 5.4.2 punkto sąlygą dėl naujai rengiamų lokalių teisės aktų; sutarties 7.4.2 punkto sąlygą dėl esminio pažeidimo tinkamo neapibrėžimo; sutarties 8.1.4 punkto sąlygas dėl baudų dydžių; ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl viešojo pirkimo nutraukimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą ir uždrausti atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad pirkimo metu siekiama įsigyti Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugas. Dabartinė sutartis maksimaliai galioja iki 2022 m. birželio 7 d. Atsakovė turi teisę šią sutartį pratęsti ar sudaryti laikinas paslaugų teikimo sutartis su dabartiniais paslaugų teikėjais. Pirkimas nėra neatidėliotinai būtinas atsakovei ir (ar) visuomenei, nes dėl pirkimo procedūrų sustabdymo šios paslaugos ir toliau bus teikiamos, t. y. viešasis interesas yra užtikrinamas ir jis būtų užtikrintas ir tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, iki ginčas bus išspręstas iš esmės.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai pažeidžiamas viešasis interesas, t. y. ne tik atsakovės, bet ir visuomenės teisės ir teisėti interesai. Viešasis interesas reikalauja, kad konkurso procedūros būtų vykdomos operatyviai ir užbaigtos kuo greičiau, nes galiojančios 2019 m. birželio 7 d. sutarties, kuri sudaryta su ieškove, 3.1 punkte numatyta maksimali vertė 1 500 000 Eur jau išpirkta, todėl skubus naujos sutarties sudarymas yra neabejotinas, nes užtikrina tinkamą paslaugų pirkimą pagal procedūrų metu nustatytą kainą. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad už paslaugas nebus mokama daugiau, nei numatyta maksimali vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 15 d. atsakovė paskelbė atvirą tarptautinį viešojo pirkimo konkursą, kuriuo siekiama įsigyti Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugas. Pirkimo tikslas – palaikyti tinkamą sanitarinę būklę, užtikrinti švarą ir dulkėtumą mažinančių priemonių naudojimą, o žiemos metu – sudaryti ir saugias sąlygas pėstiesiems, t. y., šio viešojo pirkimo įgyvendinimas susijęs su viešojo intereso tenkinimu ir, teismo vertinimu, viešojo pirkimo procedūros turi būti įgyvendintos be ypatingo delsimo.
4. Teismo nuomone, prioritetas turi būti teikiamas viešojo intereso apsaugai. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad galiojančios 2019 m. birželio 7 d. sutarties, kuri sudaryta su ieškove, 3.1 punkte numatyta maksimali vertė 1 500 000 Eur jau yra išpirkta, todėl skubus naujos sutarties sudarymas užtikrina tinkamą paslaugų pirkimą pagal procedūrų metu nustatytą kainą. Procedūrų sustabdymas šiuo atveju reikštų neracionalų ir tinkamai nepagrįstą biudžeto lėšų naudojimą.
5. Jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, ieškovės teisės gali būti apgintos atlyginant žalą. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių argumentai nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė viešajam interesui dėl pirkimo objekto įsigijimo, o ne viešajam interesui dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepadarytų žalos visuomenės interesui į sveiką ir saugią aplinką, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padarytų didelės žalos viešajam interesui – nebūtų užtikrintas viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų laikymasis, racionalus lėšų panaudojimas.
8.2. Pirkimo sustabdymas ir sutarties nesudarymas negali padaryti žalos visuomenei. Viešojo pirkimo sutartis, sudaryta dėl to paties objekto, galioja iki 2022 m. birželio 7 d. Nors atsakovės 2022 m. kovo 28 d. rašte, kuriuo vadovavosi teismas, nurodoma, kad sutarties galiojimo terminas baigėsi išnaudojus sutarties vertę, kuri nurodyta sutarties 3.1 punkte, tačiau papildomai tame pačiame dokumente nurodoma, kad sutarties vykdymas bus tęsiamas būtinosioms paslaugoms užtikrinti, bet ne ilgiau iki bus parinktas naujas paslaugų teikėjas. Taigi, visuomenės interesas ir toliau bus užtikrinamas tol, kol bus išrinktas naujas tiekėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis bus išrinktas stabdant pirkimą ar jo nestabdant. Nenumatytas terminas, iki kada turi būti išrinktas naujas tiekėjas. Be to, egzistuoja ir kita alternatyvi galimybė, taikius laikinąsias apsaugos priemones, įsigyti paslaugas ir taip užtikrinti abiejų interesų apsaugą – atsakovė gali įsigyti paslaugas trumpam (kol bus išnagrinėta byla) periodui neskelbiamų derybų būdu.
8.3. Atsakovė tik 2022 m. balandžio 15 d. paskelbė pirkimą, t. y. jau po to, kai ieškovė 2022 m. kovo 28 d. buvo informuota apie pasibaigusį sutarties galiojimo terminą. Atsakovė turėjo iš anksto ir intensyviai ruoštis naujo pirkimo vykdymui, naujos sutarties sudarymui. Akivaizdu, kad atsakovė pati nesuteikė didelės reikšmės skubesniam pirkimo vykdymui, tačiau, ginčui persikėlus į teismą, jau akcentuoja skubą sudaryti pirkimo sutartį, dėl esą kylančios grėsmės viešajam interesui. Tai rodo akivaizdų atsakovės aplaidumą, dėl to negali būti pažeidžiamas viešasis interesas – visuomenės suinteresuotumas sąžiningu konkurso dalyvių varžymusi.
8.4. Sudaryta sutartimi, pagal kurią teikiamos paslaugos iki bus išrinktas naujas tiekėjas, paslaugos teikiamos mažesniais įkainiais, nei jos, tikėtina, bus teikiamos pagal naują sutartį, kurią ketinama sudaryti vykdant pirkimą. Šiuo metu susiklosčiusi situacija dėl karo veiksmų Ukrainoje lemia neapibrėžtumą dėl paslaugų kainos, tai ieškovė įrodinėja ir ieškiniu, ginčydama vieną iš sąlygų. Kyla grėsmė, kad tiekėjai siūlys didesnes kainas ir atsakovė paslaugas įsigis didesniais įkainiais, nes tiekėjai prisiims nepamatuojamos rizikos, kai kainos perskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į itin nestabilią rinką (svyruojančias, augančias kainas), yra neužtikrinanti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
8.5. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ginčijamos sutarties sudarymas yra svarbus ir skubus, o vykdymo stabdymas sukeltų didelę žalą, nėra. Atsakovės motyvai dėl didelės skubos, kuriais vadovavosi teismas, nepagrįsti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Pirkimo objektą sudarančias paslaugas atsakovė gaus pagal šiuo metu sudarytą sutartį arba pasinaudojusi alternatyviu paslaugų įsigijimo būdu, taip užtikrindama visuomenės interesą pirkimo objektu, o taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinamas ir sąžiningas dalyvių varžymasis.
8.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Jeigu atsakovė tęstų pirkimo procedūras, sudarytų pirkimo sutartį ir pradėtų ją vykdyti, tai apribotų galimybę grąžinti šalis į pradinę padėtį, tai reiškia, jog ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai nebegalėtų būti efektyviai apginti. Tiekėjas siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdydamas gauti pelną, o ne prisiteisti nuostolių atlyginimą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali lemti nuostolius atsakovei – tiek alternatyvios sankcijos (baudos) paskyrimą, tiek dvigubo apmokėjimo už sutartį situaciją. Nuostoliai nebūtų patiriami taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Galiojančios 2019 m. birželio 7 d. sutarties, kuri sudaryta su ieškove, 3.1. punkte numatyta maksimali 1 500 000 Eur vertė jau išpirkta, todėl skubus naujos sutarties sudarymas užtikrina tinkamą paslaugų pirkimą. Sutarties pasibaigimo terminas lėmė atsakovės apsisprendimą laikinai pirkti paslaugas iš ieškovės, nes atsakovė įvertino tai, kad maksimali sutarties vertė išpirkta, bet tokia kaina buvo nustatyta viešuoju pirkimu ir tokie veiksmai padės laikinai užtikrinti paslaugų teikimą. Tačiau tai negali būti priežastimi tęsti tokius sutartinius santykius tarp šalių dar ilgiau ir atsakovė yra suinteresuota baigti naujo viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti sutartį dėl viešąjį interesą turinčių paslaugų, kurių užtikrinimas yra privalomas.
9.2. Bet koks pirkimo būdas, net ir neskelbiamų derybų, neužtikrina atsakovės apsidraudimo nuo teisminių ginčų. Šio būdo taikymas yra specifinis ir leidžiamas tik išimtiniais atvejais. Tai nereiškia, kad negali kilti nauji teisiniai ginčai, ypač vertinant ir ieškovės poziciją byloje dėl kainų nustatymo ir pan., nes galbūt ieškovė būtų kviečiama į derybas kaip viena iš potencialių tiekėjų ir galbūt taip pat teiktų skundus dėl kitokio pirkimo. Pirkimas vykdomas ir juo siekiama sudaryti ilgalaikę sutartį. Nesutiktina su ieškovės kaltinimais dėl pasiruošimo viešajam pirkimui, nes atsakovė negalėjo numatyti, kad sutarties kaina bus išpirkta iki atitinkamo momento. Tam, kad pradėti pirkimą anksčiau nei baigiasi sutartis, turi atsirasti teisinis pagrindas, šiuo atveju įvykus faktui buvo inicijuotas naujas pirkimas ir lygiagrečiai užtikrintas paslaugų teikimas, iki bus sudaryta nauja sutartis.
9.3. Ieškovė informuota, kad ji ginčo pirkime nustatyta laimėtoja. Išnyksta aplinkybės, kad sutartis gali būti sudaroma su kitais tiekėjais ir kad galbūt dėl to ieškovė gali patirti žalą, nes ieškovė ne tik toliau nepertraukiamai teikia paslaugas, bet ir gali sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį. Taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai pažeidžiamas viešasis interesas, nes ieškovei žala nepadaroma (ji pripažinta konkurso laimėtoja). Ieškovės galbūt pažeistų teisių gynimo galimybių aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelė efektyvi priemonė, galinti tinkamai apginti, ieškovės manymu, galbūt pažeistus interesus. Ieškovės teisių pažeidimas šiuo atveju neįmanomas, nes ieškovė yra konkurso laimėtoja ir jai negali kilti žala, nes nebesprendžiamas klausimas dėl sutarties sudarymo su kitu tiekėju, todėl atmestini visi argumentai dėl žalos atlyginimo.
9.4. Ieškovė, siekdama stabdyti procedūras, užkerta kelią pirkti paslaugas pagal nauju pirkimu nustatytą kainą. Ieškovė dėsto subjektyvias nuostatas dėl mažesnės kainos, bet tai negali būti grindžiama racionaliu ir skaidriu atsakovės biudžeto lėšų panaudojimu, nes viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti paslaugų sutartį pagal nustatytas procedūras, užtikrinus konkurenciją ir pan., tai atsakovė ir užtikrino ir tikisi, kad ieškovė sudarys sutartį su atsakove.
Šalies argumentai
9.5. Ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
9.6. Byloje negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ypač šiame etape, kai viešasis pirkimas jau eina į pabaigą ir nustatyta jo nugalėtoja – ieškovė ir taip pat bylos nagrinėjimas dėl ieškinio eina į pabaigą, nes paruošiamieji dokumentai jau pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
13. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau, kaip galima suprasti iš teismo motyvų, pirmosios instancijos teismas minėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas nustatė, tačiau konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, nebūtų proporcingos siekiamiems tikslams, pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo pirkime
15. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Taigi, ieškovė iš esmės siekė, kad pirkimo procedūros nebūtų tęsiamos ir su kitu tiekėju nei ieškovė nebūtų sudaryta pirkimo sutartis tol, kol ieškovė nepasinaudos teise ginti savo teises teisme ir šalių ginčas, kilęs viešųjų pirkimo procedūrų metu, bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
16. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
17. Šiuo atveju tiekėja ieškovė iš pirkimo nebuvo pašalinta, tačiau nusprendė teisme ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sutarties sąlygas. Atsakovė su tripliku ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės 2022 m. birželio 1 d. pranešimą ieškovei, kuriuo ieškovė informuota, kad atsakovės viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimus: sudaryti pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje yra ieškovė; pirmos vietos laimėtoja dėl Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugos pirkimo paskelbti ieškovę; pasibaigus apskundimo terminui, kviesti pirmos vietos laimėtoją pasirašyti Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų sutartį.
18. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad išnyksta aplinkybės, kad sutartis gali būti sudaroma su kitais tiekėjais ir kad galbūt dėl to ieškovė gali patirti žalą, nes ieškovė ne tik toliau teikia paslaugas pagal iki šiol galiojančią šalių 2019 m. birželio 7 d. sutartį, bet ir gali sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį. Sutiktina su atsakove, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius konkurso procedūras, pažeidžiamas viešasis interesas, nes ieškovei žala nepadaroma (ji pripažinta konkurso laimėtoja). Ieškovės teisių pažeidimas, tęsiant pirkimo procedūras, šiuo atveju neįmanomas, nes ieškovė yra viešojo pirkimo konkurso laimėtoja ir ieškovei negali kilti žala, nes nebesprendžiamas klausimas dėl sutarties sudarymo su kitu tiekėju.
19. Pati ieškovė teigia, kad ji siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo; teigia, kad siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdydama gauti pelną, o ne prisiteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovei esant pripažintai viešojo pirkimo laimėtoja, ieškovė iš esmės pasiekė esminį tiekėjo tikslą – laimėti viešąjį pirkimą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, tęsiant pirkimo procedūras, gali patirti nuostolius, kuriuos gali tekti atlyginti atsakovei.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirkimo objektą ir jo reikšmę Šiaulių miesto gyventojams, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pirkimo tikslas – palaikyti tinkamą sanitarinę būklę, užtikrinti švarą ir dulkėtumą mažinančių priemonių naudojimą, o žiemos metu – sudaryti ir saugias sąlygas pėstiesiems, susijęs su viešojo intereso tenkinimu ir viešojo pirkimo procedūros turi būti įgyvendintos be ypatingo delsimo. Pažymėtina ir tai, kad galiojančioje šalių 2019 m. birželio 7 d. sutartyje numatyta maksimali vertė 1 500 000 Eur jau yra išpirkta, todėl naujos sutarties sudarymas neturėtų būti atidėliojamas bei nepagrįstai ilgai naudojamasi tiekėjo paslaugomis, teikiamomis pagal seną pirkimo sutartį, o paslaugų įsigijimas tęsiant pirkimo procedūras, užtikrina teisėtą paslaugų pirkimą, pagal viešųjų pirkimo procedūrų metu nustatytą kainą.
21. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, todėl ieškovės skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.