Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-235-543/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
A5.-235-543/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00082-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-235-543/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00082-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 7 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J., būdamas darbdaviu, vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarčių bei nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios, leido P. M. dirbti (duomenys neskelbtini) darbą nuo 2018 m. gegužės mėn. vidurio iki 2018 m. gruodžio 10 d. ir A. P. leido dirbti pagalbinio darbininko darbą nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2019 m. vasario 20 d. Tokiais veiksmais T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. vasario 1 d. iš Alytaus AVPK buvo gauta informacija, kad pas T. J., dirbantį (duomenys neskelbtini), galimai nelegaliai dirba asmenys, tame tarpe ir P. M.. Atliekant tyrimą buvo pakviestas P. M., kuris davė paaiškinimus, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio pradėjo dirbti pas T. J. (duomenys neskelbtini) ir kitus su medžiu susijusius darbus, gamino langus duris ir pan., jis dirbo su T. J. įrankiais ir jo patalpose, buvo susitaręs dėl darbo santykių, dėl atlyginimo, buvo nustatytas jo darbo laikas, pats T. J. jį iš (duomenys neskelbtini) į darbą ir atveždavo. 2019 m. vasario 20 d. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) esantį cechą, kur buvo rastas T. J., A. P., D. B. bei V. M., kuris teigė, kad lentas pjauna sau. D. B. pateikė verslo liudijimą, o A. P. nurodė, kad jis ten dar ir gyvena, taip pat dirba pagalbinius darbus ceche bei kūrena pečius, jam už darbą T. J. moka darbo užmokestį apie 20-30 eurų per dieną. Taigi, tyrimo metu paaiškėjo, kad T. J. patalpose jo įrankiais, jo medžiagomis ir jo užsakymu vykdomi (duomenys neskelbtini) darbai, nelegaliai įdarbinant P. M. ir A. P., dėl ko T. J. buvo surašytas protokolas. Jam buvo išaiškinta, kaip jis turėtų organizuoti savo darbinę veiklą. Darbuotojų nelegaliai dirbtas laikas protokole nurodytas pagal jų paaiškinimus: P. M. paaiškinime nurodė, kad dirbti pradėjo 2018 m. gegužės 17 d. ir dirbo iki 2018 m. gruodžio pabaigos, o A. P. nurodė dirbęs nuo 2018 m. rugsėjo pabaigos iki 2018 m. vasario 20 d. Mano, kad nelegalaus darbo faktas yra įrodytas, prašė nubausti T. J., skiriant baudą sankcijos ribose.

T. J. kaltę dėl nusižengimo pripažino, paaiškino, kad P. M. neišsipirko verslo liudijimo, jis su juo darbo sutarties nesudarė, jis dirbo 2018 m. liepos-rugpjūčio mėn., iki rugpjūčio mėn. vidurio, iš viso apie pusantro mėnesio. Jis dirbo darbus su medžiu, mokėjo jam sutartą 15-20 eurų darbo užmokestį į dieną, dirbo su jo įrankiais. P. M. už visą dirbtą laiką atlyginimą sumokėjo, jis ne kiekvieną dieną dirbo. A. P. pas jį ir gyveno jo patalpose, nes jis neturi kur gyventi, jis kūreno pečių, nešiojo pjuvenas, atliko kitus pagalbinius darbus. A. P. galėjo dirbti nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. vasario 20 d. Darbo sutarčių nesudarė, nes jam reikia išgyventi, išlaikyti patalpas, įrankius. Prašė skirti kuo mažesnę baudą ir ją išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad T. J. padarė administracinį nusižengimą, be jo paties kaltės pripažinimo patvirtina byloje surinkti ir ištirti bylos duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (b. l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo 2019 m. vasario 20 d. akte užfiksuota, kad 2019 m. vasario 20 d. patikrinimo metu T. J. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasti 4 asmenys, iš kurių du dirbo su verslo liudijimais ar pažymomis individualiai veiklai, o 2 asmenys (P. M. ir A. P.) dirbo nesudarius su jais darbo sutarties arba nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam Alytaus skyriui arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos. Taip pat akte nurodoma, kad 2019 m. vasario 20 d. apie 10 val. 30 min. papildomai patikrinus T. J. priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), medžio apdirbimo ceche buvo rastas dirbantis A. P., D. B. ir V. M.. A. P. nurodė, kad dirba samdomas T. J. medžio apdirbimo ceche nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Susitaręs su T. J. dėl pagalbinio darbininko darbo, patikrinimo metu su impregnantu dažė pušines lentas. A. P. nurodė, kad nėra įdarbintas legaliai pas T. J., teigė, kad darbus, kuriuos reikia daryti, nurodo T. J.. Taip pat nurodė, kad pažįsta ir P. M., kuris pas T. J. dirbo apie mėnesį laiko 2018 metais. V. M. paaiškino, kad kaip draugui padeda T. J.. Patikrinimo metu jis dažė impregnantu lentas būsimam lieptui, nurodė, kad nėra įdarbintas pas T. J.. D. B. patikrinimo metu gamino medines duris. Nurodė, kad dirba su verslo liudijimu. Visi darbo vietoje esantys įrengimai ir staklės priklauso T. J., patalpos taip pat yra T. J. nuosavybė. Dar vienas ceche dirbęs asmuo patikrinimo metu iš patalpų pabėgo. Dirbę asmenys nurodė, kad pabėgusio asmens nepažįsta (b. l. 4-5).

Verslo liudijimas Nr. DW116683-1, išduotas 2019 m. sausio 24 d. mokesčių mokėtojui T. J. veiklai Alytaus r. sav. teritorijoje vykdyti. Veiklos vykdymo laikotarpiai: sausio 25 d., sausio 28 d. – vasario 1 d., vasario 4-8, 11-15, 18-22 ir 25-28 dienos (b. l. 6).

Rašytiniame paaiškinime P. M., būdamas įspėtas apie administracinę atsakomybę pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad dirbo T. J. priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės mėn. vidurio ir dirbo iki 2018 m. gruodžio 10 d. Su T. J. buvo susitaręs, kad šis mokės darbo užmokestį už pagamintus (duomenys neskelbtini) gaminius, tačiau per mėnesį gausis ne mažiau kaip minimalus darbo užmokestis. Darbams ceche vadovavo T. J., jis priiminėdavo užsakymus iš užsakovų. Savarankiškai, be T. J. nurodymų, jis jokių darbų neatlikdavo, užsakymų nepriiminėdavo. Dirbo su T. J. priklausančiomis darbo priemonėmis ir įrengimais, pas T. J. legaliai įdarbintas nebuvo, jis vis žadėjo įdarbinti legaliai, sakė, kad įdarbins, kai įkurs įmonę. Vėliau reikalavo savo uždirbtų pinigų, tačiau pinigų neatgavo ir, sulaukęs grasinimų iš T. J., kreipėsi į Alytaus apskrities VPK (b. l. 7).

Rašytiniame paaiškinime A. P., būdamas įspėtas apie administracinę atsakomybę pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad dirba samdomas T. J. medžio apdirbimo ceche nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Susitaręs su T. J. dėl pagalbinio darbininko darbo. Patikrinimo metu su impregnantu dažė pušines lentas. A. P. nurodė, kad nėra įdarbintas legaliai pas T. J.. Kokius darbus reikia daryti, nurodydavo T. J.. Dirbo dažymo, medienos tvarkymo ir panašius darbus. Sutaręs su T. J., kad jis mokės 20-30 Eur į dieną darbo užmokestį, už gautus pinigus niekur nepasirašė. Taip pat A. P. nurodė, kad T. J. jam leidęs gyventi patalpose, kuriose ir yra dirbama. Teigė pažįstantis ir P. M., kuris pas T. J. 2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini) darbus (b. l. 8).

Rašytiniame paaiškinime V. M., būdamas įspėtas apie administracinę atsakomybę pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad kaip draugui padeda T. J.. Patikrinimo metu dažė impregnantu lentas būsimam lieptui, į darbą jį atveždavo T. J.. Nurodė, kad nėra įdarbintas pas T. J., nėra sudaręs darbo sutarties. Matęs pas T. J. ir P. M. 2018 m. vasaros pabaigoje, tačiau, ar jis dirbo, teigė nežinantis. Pas T. J. D. B. patikrinimo metu gamino medines duris, nežino, ar legaliai. Visi darbo vietoje esantys įrengimai ir staklės priklauso T. J.. Patalpos taip pat yra T. J. nuosavybė (b. l. 9).

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal P. M. skundą dėl T. J. grasinimo susidoroti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (b. l. 10-11).

Fotonuotraukose 2019 m. vasario 20 d. stalių gaminių ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuoti darbo vietose esantis A. P. bei kitas neįvardintas asmuo bei vykdomi darbai (b. l. 13-17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad T. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje yra surinkta pakankamai P. M. ir A. P. nelegalų įdarbinimą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog šie du asmenys atliko: P. M. - specialių įgūdžių reikalaujantį (duomenys neskelbtini) darbą, o A. P. - pagalbinius darbus. Tokį darbą šie asmenys atliko ne savo, o būtent darbdavio T. J., t. y. asmens, kuris verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, iniciatyva ir pastarojo naudai. Darbą jie dirbo darbdaviui žinant, susitarus su juo dėl atlygio už darbą, darbo laiko, darbo įrankių ir priemonių. Kaip matyti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovo A. B. paaiškinimų, byloje pateikto nelegalaus darbo tyrimo akto, rašytinių P. M. ir A. P. paaiškinimų, šie asmenys dirbo T. J. nurodytus darbus: P. M. – (duomenys neskelbtini) darbą, o A. P. – pagalbinius darbus. Darbo funkcijoms atlikti jie naudojosi T. J. priklausančiais įrengimais bei priemonėmis, už atliktą darbą T. J. jiems mokėjo darbo užmokestį. Šias aplinkybes pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J..

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog nelegalaus darbo nusižengimas truko nuo 2018 m. gegužės mėnesio vidurio iki 2018 m. gruodžio mėnesio (P. M. dirbtas laikas) ir nuo 2018 m. rugsėjo mėn. (A. P. dirbtas laikas). Įvertinus teismo posėdyje išklausytus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištirtus rašytinius įrodymus, tikslintinas administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo padarymo laikas nurodant, kad T. J. leido P. M. dirbti (duomenys neskelbtini) darbą nuo 2018 m. gegužės mėn. vidurio iki 2018 m. gruodžio 10 d. ir A. P. leido dirbti pagalbinio darbininko darbą nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2019 m. vasario 20 d.

Aptartų byloje įrodymų visuma, leidžia konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad P. M. ir A. P. pradėjo dirbti ir dirbo vadovaujant darbdaviui T. J. jo nustatytu darbo laiku, žinodami, kad už darbą darbdavys jiems sumokės. Taigi šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. T. J. teiginys, jog jis minėtiems nelegaliai dirbusiems asmenims nurodė patiems išsiimti verslo liudijimus, tačiau jie to nepadarė, vertinamas kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Asmuo, veiklą vykdantis pagal verslo liudijimą, taip pat yra darbdavys, todėl privalo laikytis DK ir Užimtumo įstatyme reglamentuotos fizinių asmenų įdarbinimo procedūros – nustatyta tvarka sudaryti su įdarbinamu asmeniu darbo sutartį raštu bei pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 3 punktą „Gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.“ Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, jog galima į verslo liudijimą įrašyti vieną artimą asmenį ir tai nebus jo įdarbinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju į T. J. išduotą verslo liudijimą joks asmuo nėra įrašytas (b. l. 6). Taigi T. J., pavedęs P. M. ir A. P. jo naudai atlygintinai atlikti darbines funkcijas, privalėjo įforminti šiuos darbo santykius įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Tokios pačios pozicijos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai, apeliacine tvarka nagrinėdami nelegalaus darbo administracinių nusižengimų bylas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-371-361/2018).

Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad T. J., būdamas darbdaviu ir įdarbindamas P. M. ir A. P., pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido jiems nelegaliai dirbti (duomenys neskelbtini) ir pagalbinius darbus, nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešęs apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad T. J. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, augina ir išlaiko mažametį vaiką. Įvertinus šias bylos aplinkybes, T. J. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. T. J. prašė išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą, nes jo materialinė padėtis sunki, jis augina ir išlaiko mažametį vaiką, pragyvena iš darbinių pajamų, kurios yra nedidelės (b. l. 19-21). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, T. J. prašymas tenkinamas ir baudos mokėjimas išdėstomas 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

T. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Išdėstyti T. J. paskirtos 1 000 Eur baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pirmąją baudos dalį – 100 Eur (vieną šimtą eurų) sumokėti iki 2019 m. balandžio 30 d., po to kas mėnesį mokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų), baigiant mokėti baudą iki 2020 m. sausio 31 d.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. K.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 19097906622, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.