Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. J. K. ieškinį atsakovei O. U. dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo ir termino pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, tretieji asmenys Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarė Vida Penkauskaitė - Jurgutė, VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. spalio 12d. teisme gautas ieškovo pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad atsisako savo reikalavimo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. spalio 17 d. teisme gautas atsakovės O. U. pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame nurodoma, kad atsakovė ieškinį pripažįsta, jai yra žinomos tokio pareiškimo teisinės pasekmės. Taip pat atsakovė prašo bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant pagal byloje pateiktus procesinius dokumentus bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

Trečiasis asmuo Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarė Vida Penkauskaitė – Jurgutė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį bet kurioje proceso stadijoje. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškinį pripažįsta visiškai, teismo sprendimas surašomas su sutrumpintais motyvais.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto 2-ajame notarų biure 1998 m. kovo 23 d. J. U. ir R. V. J. K. sudarė sutartį, pagal kurią J. U. pardavė, o R. V. J. K. nupirko už 3 200,00 Lt, vieno aukšto mūrinį garažą su rūsiu 1G1p, kuriame yra 34,98 m² naudingo ploto, unikalus garažo Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 1465). Sutarties 5 punkte numatyta, kad ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Kauno filiale. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis minėtas garažas registruotas atsakovės O. U. vardu, įregistravimo pagrindas – 2019 m. birželio 6 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 2-1417 ir 2019 m. rugsėjo 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-2251.

Dėl įstatymų nustatyto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktas yra gana klaidinantis, nes jame nėra nurodyta kuriai iš sutarties šalių pareiga pateikti sutartį registrų centrui ir ją įregistruoti, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas įsigytu garažu naudojasi iki šiol, niekas jokių pretenzijų dėl to jam nereiškė, taip pat įvertinus atsakovės pateiktą ieškinio pripažinimą, iš kurio galima daryti išvadą, kad nors ginčo garažas yra registruotas jos vardu, tačiau ji pripažįsta, kad iš esmės garažas priklauso ieškovui, darytina išvada, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pardavėjas siekė parduoti, o pirkėjas – pirkti garažą, pardavėjas gavo iš pirkėjo sutartą daikto kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė, daugiau nei 25 metus naudojasi ir valdo kaip savo (1964 m. CK 253 straipsnis). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių ieškovas nustatytu terminu neįvykdė pareigos įregistruoti Sutartį viešajame registre dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties stabilumo principais, ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir ieškovui atnaujinamas praleistas terminas įregistruoti viešame registre tarp J. U. ir R. V. J. K. 1998 m. kovo 23 d. sudarytą negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo - pirkimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarės Z. K., notarinio registro Nr. 1465 (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis

Atnaujinus ieškovui R. V. J. K. terminą įregistruoti viešame registre tarp 1998 m. kovo 23 d. sudarytą negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo - pirkimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarės Z. K., notarinio registro Nr. 1465, pripažintini negaliojančiais Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Penkauskaitės - Jurgutės 2019 m. birželio 6 d. išduoto Nuosavybės teisės liudijimo 2 punktas dėl negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perėjimo O. U. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2 punktas dėl negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Dėl teisinės registracijos panaikinimo

Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisių įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Atliekant teisinę pastatų registraciją, yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 329/2007, 2010-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010 ir kt.).

Atnaujinus ieškovui R. V. J. K. terminą įregistruoti viešame registre tarp 1998 m. kovo 23 d. sudarytą negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo - pirkimo sutartį ir pripažinus negaliojančiais Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Penkauskaitės - Jurgutės 2019 m. birželio 6 d. išduoto Nuosavybės teisės liudijimo 2 punktą dėl garažo nuosavybės teisės perėjimo O. U. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2 punktą dėl garažo paveldėjimo, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamai Nekilnojamojo turto registre įregistruos ir daiktines teises į šį nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės vardu esančią teisinę registraciją yra perteklinis ir todėl netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas nurodo, kad atsisako visų savo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovui R. V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti viešame registre tarp J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1998 m. kovo 23 d. sudarytą negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo - pirkimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarės Z. K., notarinio registro Nr. 1465.

Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Penkauskaitės - Jurgutės 2019 m. birželio 6 d. išduoto Nuosavybės teisės liudijimo 2 punktą dėl negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjimo O. U..

Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Vidos Penkauskaitės - Jurgutės 2019 m. rugsėjo 25 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2 punktą dėl negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.