Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovės atstovės nuomone, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai apskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) ir iš valstybės, nes dėl 2023 m. balandžio 6 d. patirtų sužalojimų jis iš kaltinamojo A. S. turės galimybę prisiteisti neturtinę žalą baudžiamojoje byloje, o dėl 2023 m. gegužės 15 d. sužalojimų pareiškėjas atsakovui net nepateikė skundo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš nuteistojo asmens saugumo neužtikrinimo.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymėtina, jog iš esmės atsakovės atstovė neneigia pareiškėjo skunde nurodytų įvykių ir aplinkybių, kad jis Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime buvo sužalotas, tačiau mano, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, nurodytų Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime į skundą, t. y. dėl to, kad Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2023 m. balandžio 7 d. dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos priemonėmis (DBSIS) buvo gautas Alytaus kalėjimo SVS vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) R. M. 2023 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-18-1920 „Dėl nuteistojo A. S. ir M. K. konflikto“, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 6 d. apie 13.30 val. nuteistieji A. S. ir M. K. buvo iškviesti į bendrą teismo posėdį, vykusį nuotoliniu būdu moduliniame namelyje Nr. 1. Namelio viduje tarp šių nuteistųjų prasidėjo muštynės, kurių metu nuteistasis A. S. aštriu daiktu sužalojo nuteistąjį M. K.. Jam nustatytos durtinės žaizdos dešinėje pilvo pusėje, dešinės pusės krūtinės srityje ir kairės pusės peties srityje.

Bylos duomenimis, Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus priimamojo kabinete M. K. buvo suteikta pirminė pagalba. Pareiškėjui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvyko apie 13.40 val. Nuteistasis su ginkluota apsauga konvojuotas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai ir gydymui. Pareiškėjo patirtus sužalojimus patvirtina byloje esančios Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medicininiai dokumentai (b. l. 17–21), iš kurių matyti, jog pareiškėjas 3 paras buvo gydytas Alytaus apskrities ligoninės Chirurginiame skyriuje, kad jam atlikta durtinės (duomenys neskelbtini) žaizdos operacija ir, nesant komplikacijų, pareiškėjas perkeltas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Iš gydymo įstaigos jis išrašytas 2023 m. balandžio 20 d.

Byloje nustatyta, jog dėl M. K. sužalojimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminių tyrimų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00190-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnį, kuriame įtariamuoju pripažintas A. S.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo byla su kaltinamuoju aktu 2023 m. birželio 26 d. perduota į Alytaus apylinkės teismą (baudžiamosios bylos Nr. 1-613-543/2023).

Bylos duomenimis, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog dėl minėto įvykio Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-248 buvo sudaryta komisija Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmams įvertinti. Tarnybinių patikrinimų komisija 2023 m. gegužės 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad SVS jaunesnysis specialistas R. S. poste KPP-9 apie 13:14:04 val. iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4 (4-tas miegamasis), prieš atrakindamas kamerų tipo patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjo per stebėjimo langelį, ar yra saugu atrakinti patalpos duris, bei neturėdamas vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1. Atrakinęs kameros duris ir išleidęs nuteistąjį A. S., neatliko jam asmens dalinės kratos, neinformavo SVS specialisto budinčiajai pamainai A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, todėl nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K.. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 įsakymu Nr. P-981 pareigūnui R. S. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri ginčijama teisme (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I3-9113-423/2023).

Byloje esantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. raštas Nr. IBPS-S-310716-23 patvirtina, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliktas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-0-01-00471-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. gegužės 15 d. gautas Alytaus kalėjimo SVS specialisto 2023 m. gegužės 5 d. tarnybinis pranešimas su pridėta medžiaga apie tai, kad 2023 m. gegužės 5 d. apie 12.44 val. sužalotas M. K.. Priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi negautas nuteistojo M. K. skundas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Alytaus kalėjimo viršininkui buvo pasiūlyta spręsti dėl nuteistojo R. T., kuris smurtavo prieš M. K., atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas (b. l. 15).

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir dėl 2023 m. gegužės 15 d. įvykio, kai prieš pareiškėją panaudojo smurtą kitas nuteistasis. Tačiau pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl to stipriai nenukentėjo, apsigynė. Kaip matyti iš byloje esančių 2023 m. gegužės 15 d. medicininės apžiūros metu užfiksuotų duomenų, pareiškėjas nurodė, kad kameroje susimušė ir buvo sužalotas su žirklėmis į galvos sritį, gydytojui M. K. nurodė, kad nusiskundimų neturi (b. l. 22). Medicininės apžiūros metu pareiškėjui buvo uždėtas tvarstis. Dėl įvykio metu padarytų sveikatos sužalojimų ir dėl to taikyto gydymo byloje duomenų nėra.

Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimo vietose užtikrinamas dinaminis saugumas, nustatytas šio kodekso 25 straipsnio 4 dalyje. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems (25 straipsnio 4 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, iš kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog dėl Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimo asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių, ir, jeigu taip, būtina nustatyti, ar kalinimo įstaigos administracija neperžengdama savo įgaliojimų ėmėsi prieinamų priemonių, siekdama pašalinti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto. EŽTT vertino, kad kalinimo įstaigos administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes, tačiau padarė išvadą, jog teisės aktų nuostatos ir EŽTT praktika suponuoja išvadą, kad, laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.