Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Tokiu būdu pareiškėjas į jam priklausančias gyvenamojo namo patalpas, esančias Žemės sklype, gali patekti iš pietinės Žemės sklypo pusės, tačiau servitutu jam nebuvo užtikrintas patekimas iki gyvenamojo namo laiptinės, kuria jis galėtų patekti į Butą. Todėl formuojant Žemės sklypą II buvo būtina atsižvelgti į visų suinteresuotų asmenų teises ir nustatyti servitutą per Žemės sklypą II tam, kad pareiškėjas galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Butą.

Pareiškėjo nuomone, buvo visos sąlygos ir galimybės nustatyti servitutą jam patekti į Butą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (nustačius šio žemės sklypo servitutą), kadangi žemės servituto nustatymas grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija galiojusi nuo 2016-04-19 iki 2017-12-31) (toliau - ir Taisyklės), buvo nustatyta, kad rengiant projektą yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai (4.5 p.); formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (42 p.); sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai (53 p.).

Taigi, teisinis reglamentavimas sukuria prievolę projekto sprendinių rengėjams ir šiuose procesuose dalyvaujančioms institucijoms, nustatant servitutą, užtikrinti suinteresuotų asmenų teises. Šiuo atveju, projekto sprendiniuose nebuvo numatytas servitutas, būtinas patekimui į Butą, nors pastatas, esantis A. M. g. 8B, Kaune, projekto sprendiniuose yra pažymėtas, kaip gretimybė. Tuo tarpu, kiti pastatai – gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pažymėti Žemės sklypo II plane, kaip esantys gretimoje teritorijoje, tačiau šiems pastatams servitutas buvo numatytas ir patvirtintas.

Atsakovė privalėjo įsitikinti ir užtikrinti, jog, suformavus Žemės sklypą II, nebus pažeistos šių statinių savininkų ir naudotojų, kitų suinteresuotų asmenų teisės, bus užtikrintas patekimas prie jų nuosavybės teise valdomo arba naudojamo nekilnojamojo turto. Nenustačius reikalingo servituto, pareiškėjas, norėdamas pateikti į jam priklausantį Butą, turi neteisėtai kirsti kaimyninį žemės sklypą. Tokiu būdu yra pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principai.

Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Konstitucijos reikalavimo. Viešojo administravimo subjektai turi veikti tokiu būdu ir tokia apimtimi, kad konstitucinė nuosavybės teisių apsauga būtų užtikrinta pačiu optimaliausiu būdu, kas šiuo konkrečiu atveju reikštų servituto pateikimui į Butą nustatymą. Prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjas ne tik nepateikė duomenų, jog projekto rengime dalyvaujantiems subjektams buvo išreiškęs, jo teigimu, egzistuojantį poreikį ginčo servitutui, tačiau nepateikė ir įrodymų, jog nėra jokios realios galimybės patekti į Butą kitu būdu, t. y. per kitus įėjimus į gyvenamąjį namą A. M. g. 8B, (duomenys neskelbtini), ir/ar per kitus žemės sklypus ar kitas nesuformuotas teritorijas.

Pažymėjo, kad dar iki ginčo projekto rengimo pradžios buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prie gyvenamojo namo A. M. g. 8B, (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Butas. Šio projekto iniciatorius buvo pats pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame projekte, kurio sprendiniams pritarė projekto iniciatoriai (tarp jų yra ir pareiškėjo parašas brėžinyje), buvo numatytas pravažiavimo kelias į tuo metu formuojamą žemės sklypą prie statinio A. M. g. 8B, (duomenys neskelbtini), bei įvažiavimas-išvažiavimas į sklypą, eismo kryptis pažymėta sklypo šiaurinėje dalyje iš A. M. gatvės. Tačiau pareiškėjas, inicijuodamas projekto prie statinio A. M. g. 8B, (duomenys neskelbtini), rengimą ir jam pritardamas, nesiūlė nustatyti servituto patekti į gyvenamojo namo A. M. g. B. K., laiptinę iš pietinės pusės.

Šioje situacijoje Įsakymas ir juo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra kliūtis ar tam tikras apribojimas pareiškėjui ginti savo teises, siekiant, kad būtų nustatytas servitutas, jei tam yra poreikis, administracine tvarka.

Be to, servitutai yra nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais - vienas iš jų yra administracinis aktas, tačiau ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektais. Tik priėmus atitinkamą sprendimą dėl servituto nustatymo ir jį įregistravus, atsiranda iš servituto kylančios teisės ir pareigos. Taigi, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu servitutas nėra nustatomas, o tik suprojektuojamas ir siūlomas nustatyti.

Nesutinka su pareiškėjo skundo motyvu, jog atsakovė nevienodai traktavo suinteresuotų asmenų, esančių tapačioje padėtyje, teises. Projekto rengimo, jo derinimo ir tvirtinimo metu, buvo kompleksiškai įvertinta planuojama ir greta esanti teritorija. Į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą yra nustatytas įvažiavimas projektuojant jo naudojamą žemės sklypą. Ši aplinkybė buvo įvertinta, rengiant ginčo projektą. Tačiau žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini), projekto rengimo metu nebuvo suformuotas ir jokiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo įvertinta ir numatyta galimybė patekti į šių statinių savininkų naudojamą valdą. Įvertinus tai, kad į namų valdą prie statinių (duomenys neskelbtini)patenkama per formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kad kiekvienas sklypas turi turėti privažiavimą, projekto sprendiniuose ir buvo numatytas sprendinys - kelio servitutas (95 kv. m ploto), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pastatų (duomenys neskelbtini)savininkams.

Nesutinka su skundo motyvu, kad su pareiškėju ginčo projekto sprendiniai nebuvo derinami, jis nebuvo informuotas apie projektą ir jo sprendinius. Teisę kreiptis ir teikti pastabas, pasiūlymus pareiškėjas, kaip ir kiti suinteresuoti asmenys, turėjo. Taisyklių 58, 59 punktų nustatyta tvarka parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti 10 darbo dienų laikotarpiui, per kurį suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių. Pagal Taisyklių 54 punktą informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Atsakovės nuomone, projektas buvo parengtas, paviešintas, derintas, patikrintas, patvirtintas laikantis visų taikytinų teisės aktų reikalavimų. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjas 2019-04-30 pateikė pasiūlymą „Dėl žemės sklypui servituto nustatymo“ ir šio pasiūlymo priedą - UAB „Geomastas“ (A. Ž.) 2019-04-29 parengtą sklypo geodezinę nuotrauką su kelio servituto pasiūlymu. Bendrija, atsakydama į pasiūlymą, siūlė kelio servitutą patekimui į Butą nustatyti ne schemoje siūlomoje vietoje, o ten pat, kur projekte jau yra numatytas kelio servitutas „S7“ pastatų (duomenys neskelbtini)savininkams. Pareiškėjas atsakymo į pasiūlymą nepateikė. Akivaizdu, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti iki Buto pravažiavimu, esančiu kelio servituto „S7“ vietoje. Pareiškėjas šiuo pravažiavimu naudojasi netrukdomai. Bendrija tam neprieštaravo ir neprieštarauja. Tačiau pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas kelio servitutas konkrečioje sklypo vietoje, t. y. skersai sklypo.

Taisyklių 42 punkte numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Šiuo atveju vienas įvažiavimas į Žemės sklypą yra šalia sklypo šiaurinės ribos. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas turi galimybę patekti iki pat gyvenamojo namo, kuriame yra jam priklausantis Butas. Teisės normos reikalauja numatyti vieną įvažiavimą į žemės sklypą, o ne po vieną privažiavimą iki pat kiekvieno nuosavybės teise valdomo objekto žemės sklype. Tai būtų tiesiog nesuderinama su racionalios žemėnaudos principais.

Pažymėjo, kad gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)8B, (duomenys neskelbtini)) savininkai jau realizavo savo teises ir suformavo žemės sklypą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-26 įsakymu Nr. A-942 patvirtintas šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Minėtas įsakymas yra galiojantis, nepanaikintas, tačiau pareiškėjas nepaiso suformuotų sklypų ribų ir realiai siekia, kad ne tik (duomenys neskelbtini)8B esantis sklypas, bet ir ginčo sklypas (duomenys neskelbtini)būtų tvarkomas pagal jo pageidavimus, t. y. kad sklypas būtų naudojamas ne namo (duomenys neskelbtini)o namo A. M. g. 8B eksploatavimui. Šiuo atveju pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundą prašo atmesti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-14 įsakymo Nr. A-4088, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tuo, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nebuvo nustatytas servitutas, užtikrinantis jo patekimą iki gyvenamojo namo laiptinės, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantis Butas.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2015-11-02 sprendimu Nr. 8SK-1117-(14.8.100.) suformuotas ir įregistruotas 0,0344 ha valstybinės žemės sklypas, esantis A. M. g. 8B, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 0,0174 dalis 2019-03-22 valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 8SŽN-166-(14.8.49.) ir Nr. 8SŽN-165-(14.8.49.) išnuomota G. J. ir L. J.. Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-14 įsakymu Nr. A-4088 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2018-07-24 sprendimu Nr. 8SK-601-(14.8.100.) patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, žemės sklypas suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo NŽT. NŽT ir Daugiabučio namo savininkų bendrija "Kelias" 2018-10-09 sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-368-(14.8.49.) dėl 0,1509 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Suformavus ir įregistravus Žemės sklypą II nustatytas 0,0015 ha servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę pastato A. M. g. 8B savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m atstumu nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie žemės sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (Žemės sklypo II plane pažymėtas sutartiniu ženklu „S5“).

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Pagal CK 4.112 straipsnio nuostatas servituto turinį sudaro servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 str. 2 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.).

Taigi, servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius.

Šiuo atveju pareiškėjas savo teisių pažeidimu laiko tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nėra numatytas jo pageidaujamas kelio servitutas pateikimui į Butą. Byloje pateiktas pareiškėjo 2019-04-30 pasiūlymas „Dėl žemės sklypui servituto nustatymo“ ir priedas - UAB „Geomastas“ (A. Ž.) 2019-04-29 parengta sklypo geodezinė nuotrauka su kelio servituto pasiūlymu, t. y. skersai sklypo. Bendrijos atstovė nurodė, kad Bendrija siūlė kelio servitutą patekimui į Butą nustatyti ne schemoje siūlomoje vietoje, o ten, kur Projekte jau yra numatytas kelio servitutas „S7“ pastatų (duomenys neskelbtini)savininkams, tačiau pareiškėjas jokio atsakymo į pasiūlymą nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Projekto rengimo metu kreipėsi į Projekto iniciatorių, rengėją ar organizatorių su atitinkamo turinio prašymais suprojektuoti ir siūlyti nustatyti servitutą, užtikrinantį jam teisę patekti iki jam priklausančio nekilnojamojo turto (Buto). Teisę kreiptis ir teikti pasiūlymus pareiškėjas, kaip ir kiti suinteresuoti asmenys, turėjo pagal Taisyklių 58, 59 punktuose nustatytą tvarką. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.