Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-06 · Administracinė byla Nr. I-798-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
I-798-422/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. 1-798-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-2521-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4;55.1.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui S. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus (toliau tekste – ir VDI Alytaus teritorinis skyrius, atsakovo atstovas), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – ir VDI) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 61-81) nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Darbo ginčų komisijos nariai yra pavaldūs Valstybinei darbo inspekcijai, todėl pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėją V. G. dėl VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių neteisėtų veiksmų darbo bylos Nr. APS-112-11983/2016 nagrinėjimo metu ištyrimo. 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas gavo VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo J. G. 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. SD-25-10800, priimtą atsakant į jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą. VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia ta aplinkybe, jog VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas, kuriam tiesiogiai pavaldūs Darbo ginčų komisijos nariai ir kuris pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatas nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, neatliko tiesiogiai įstatymo jam priskirtos funkcijos, t.y. neatliko tyrimo pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl neteisėtų VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų, nesiėmė prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią tokių Darbo ginčų komisijos veiksmų atlikimui, o perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti VDI. Dėl to pareiškėjui teko ginti savo teises pareiškiant ieškinį apylinkės teisme. VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje jo prašymas taip pat nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nepareikalauta VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-112-11983/2016, o tik apsiribota pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymu ir prie jo pateikta medžiaga. VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius atsakyme pasisakė dėl bendrų teisės aktų, o ne konkrečių DGK narių veiksmų konkrečioje byloje, t.y. jų netyrė. Tvirtino, kad VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas apimtimi dėl darbo užmokesčio apmokėjimo už darbą poilsio dienomis skyrėsi nuo VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus sprendime nurodytos šio klausimo interpretacijos ir neatitiko Darbo kodekso nuostatų, tačiau atsakovo atstovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų šiuos pažeidimus, t.y. atsakovo atstovas neužtikrino, kad VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija tinkamai taikytų DK nuostatas.

Pareiškėjas tvirtino, jog dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė moralinį diskomfortą, nepasitikėjimo jausmą savimi bei įstatymais, buvo sumenkintas valstybės tarnautojų autoritetas, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 700 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas VDI Alytaus teritorinis skyrius atsiliepime į skundą (b.l. 91-93) ir trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinime dėl pareiškėjo skundo (b.l. 94-96) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad fizinių ir juridinių asmenų prašymų, pranešimų, skundų, gautos informacijos ir individualių paklausimų nagrinėjimą bei asmenų aptarnavimą VDI reglamentuoja Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 (toliau – ir Taisyklės). VDI, tirdama asmenų skundus bei pranešimus, atlieka administracinę procedūrą, t.y. atlieka privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie VDI valstybės tarnautojų veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priima dėl to administracinės procedūros sprendimą. VDI Alytaus teritorinio skyriaus nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-172 bei VDI Alytaus skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. EV-131, nesuteikia teisės nei VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui, nei apskritai VDI Alytaus teritoriniam skyriui vykdyti administracinę procedūrą, t. y. tirti ar vertinti VDI valstybės tarnautojų (netgi tiesiogiai pavaldžių) veiksmų. Tokią kompetenciją turi tik VDI administracijos skyriai. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl VDI skyriaus, kuris vykdys administracinę procedūrą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo pavaduotojas (pagal kompetenciją), o ne VDI teritorinio skyriaus vedėjas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundas, kuriuo skundžiami VDI Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos narių veiksmai, vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, buvo perduotas VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriui nagrinėti pagal kompetenciją. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nei VDI, nei VDI teritoriniams skyriams nesuteikta teisė vertinti, keisti ar naikinti priimtus darbo ginčų komisijos sprendimų, kadangi darbo ginčų komisija, priimdama sprendimus, yra savarankiška ir nepriklausoma. Darbo ginčų komisijos procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas, kiek tai susiję su tinkamu teisės taikymu, yra išimtinė teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas administracinės procedūros nepradėti, pareiškėjui pagal VDI kompetenciją suteikta konsultacija darbo įstatymų vykdymo klausimais bei paaiškinta Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjo argumentai dėl VDI Alytaus skyriaus vedėjo tarnybinių pareigų nevykdymo ir su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-112-1198/2016, pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Lorem“ dėl dienpinigių, darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo, 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. DGKS-3344 ieškovo prašymą tenkino dalinai - nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Lorem“ ieškovui S. K. 12,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą, kitus ieškovo prašymus atmetė (b.l. 34-37). Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. padavė prašymą VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjui dėl neteisėtų VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų ištyrimo (b.l. 38-39). Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta VDI Asmenų aprantavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. SD-25-10800 (b.l. 23-25).

Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas sieja su VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo veiksmais (neveikimu), neatlikus Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo jam priskirtos funkcijos – neatliekant tyrimo pagal pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl VDI Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmų ištyrimo nagrinėjant pastarojo darbo bylą, nesiimant prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio Darbo ginčų komisijos veiksmų atlikimui (netinkamam, klaidingam teisės aktų interpretavimui ir taikymui) bei perduodant pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą nagrinėti VDI.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, tarnautojų neteisėtų veiksmų.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Pagal Civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių (CK 287 str. 2 d.). Darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu. Darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus sudaro Trišalės tarybos pirmininkas. Darbo ginčų komisijos narius tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CK 287 str. 3 d.). Analogiškos nuostatos išdėstytos Darbo ginčų komisijų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A1-556 (toliau – ir Nuostatai), 6 punkte.

CK 294 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Komisijos narys, nesutinkantis su sprendimu, gali pareikšti atskirąją nuomonę. Komisija, priimdama sprendimus, yra savarankiška ir nepriklausoma.

Savo veikloje Darbo ginčų komisija vadovaujasi Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A1-556.

Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis (CK 296 straipsnis).

Pagal CK 288 straipsnio 2 dalį, Valstybinė darbo inspekcija užtikrina sąlygas darbo ginčų komisijoms veikti, apmokėdama darbo ginčų komisijų išlaidas, susijusias su individualių darbo ginčų nagrinėjimu. Darbo ginčų komisiją aptarnauja Valstybinė darbo inspekcija ( 3d.).

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo, reglamentuojančio Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką, 25 punkte nurodyta, jog VDI organizuoja darbo ginčų komisijų darbą.

VDI Alytaus teritorinio skyriaus funkcijas ir uždavinius apibrėžia Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus nuostatai, patvirtinti LR vyriausiojo darbo inspektoriaus 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-172 (b.l. 97-100). Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo kompetencija bei funkcijos nustatytos Alytaus skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-172 (b.l.101-102 ), juose teisė peržiūrėti Darbo ginčų komisijos sprendimus nėra numatyta.

Iš aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad VDI organizuoja Darbo ginčų komisijų darbą (skiria Darbo ginčų komisijų pirmininkus, tvirtina ir keičia narius ir pan.), sudaro sąlygas joms veikti, tačiau Darbo ginčo komisijos procesinių veiksmų, priimamų sprendimų kontrolės funkcijos nevykdo. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo bylas ir priimdami sprendimus veikia nepriklausomai ir savarankiškai, t.y. nėra pavaldi VDI, o juo labiau VDI teritorinio skyriaus vedėjui. Nors Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, tačiau sprendimus darbo ginčų komisija priima balsų dauguma.

Taigi akivaizdu, kad aukščiau paminėti teisės aktai nesuteikia VDI teritorinio skyriaus vedėjui kvestionuoti Darbo ginčų komisijų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, kiek tai susiję su teisės aktų vertinimu, nes ši funkcija yra išimtinė teismo kompetencija.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundo apimtimi dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų, atliktų nagrinėjant pareiškėjo darbo bylą, todėl šiame kontekste atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas byloje kelia pretenzijas dėl jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundo perdavimo iš teritorinio skyriaus nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo teismui pateiktame paaiškinime (b.l. 94-96) tvirtino, kad atsakovo atstovas neturi teisės vykdyti administracinės procedūros, t. y. tirti ar vertinti VDI valstybės tarnautojų (netgi tiesiogiai pavaldžių) veiksmų, tokią kompetenciją, jo teigimu, turi tik VDI administracijos skyriai, todėl pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundas, kuriuo skundžiami VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos narių veiksmai, buvo perduotas VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriui nagrinėti pagal kompetenciją teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, su tokia trečiojo suinteresuotojo asmens pozicija nesutinka žemiau išdėstytais motyvais.

Pagal Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 (toliau – Taisyklės), 3 punkto nuostatas, administracinė procedūra – tai VDI atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie VDI valstybės tarnautojų veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. skunde (b.l. 38-39) prašė: 1) nurodyti įstatymą, pagal kurį gali būti mokami sumažinti dienpinigiai; 2) išaiškinti, ar buvo teisėti Darbo ginčų komisijos narių veiksmai, reikalaujant iš pareiškėjo dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojami dienpinigiai, vertimo į lietuvių kalbą; 3) išaiškinti, ar darbdavys, ar darbuotojas turi rūpintis darbuotojo darbo laiko apskaita darbo užmokesčiui apskaičiuoti; 4) išaiškinti, ar nuo 2016 m. liepos 1 d. turėjo būti papildyta pareiškėjo 2016 m. birželio 10 d. darbo sutartis Nr. 33, nurodant nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusį didesnį darbo užmokestį; 5) išaiškinti, ar vairuotojams – ekspeditoriams būnant komandiruotėje turi būti dvigubai apmokamos poilsio dienos; 6) išaiškinti, ar gali būti įsakymuose dėl komandiruotės nenurodoma komandiruotės trukmė; 7) išaiškinti, ar dienpinigiai turi būti priskiriami prie darbo užmokesčio; 8) pateikti raštišką paaiškinimą, ar darbuotojų atstovas ir kiti komisijos nariai bei Darbo ginčų komisijos nuostatos, kuriomis vadovavosi komisijos nariai, buvo nešališki vedant Darbo ginčų komisijos posėdį bei priimant galutinį sprendimą; 9) atsakyti raštu, ar Darbo ginčų komisijos narių kompetencija ir priimtas sprendimas atitinka Darbo kodeksą ir jo nuostatas; 10) išaiškinti, kodėl pareiškėjui už darbą poilsio dienomis nebuvo mokama dvigubu tarifu, kaip tai nurodyta Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2016063.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas jame kėlė klausimą dėl VDI Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos veiksmų nagrinėjant jo darbo bylą ir priimto sprendimo teisėtumo (skundo 2,8 ir 9 punktai) bei prašė suteikti konsultaciją darbo įstatymų taikymo klausimais (skundo 1,3,4-7,10 punktai), tačiau konkretaus valstybės tarnautojo veiksmų ar neveikimo, jo priimto administracinio sprendimo neskundė, todėl, teismo nuomone, jo skundas nesusijęs su Tvarkos 3 punkte nurodytos procedūros inicijavimu ir atlikimu.

Kaip buvo minėta, VDI Alytaus teritorinio skyriaus funkcijas ir uždavinius apibrėžia Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus nuostatai, patvirtinti LR vyriausiojo darbo inspektoriaus 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-172. Šių Nuostatų II skyriaus, apibrėžiančio skyriaus uždavinius ir funkcijas, 8.1.8 punkte nurodyta, kad VDI Alytaus teritorinis skyrius nustatyta tvarka tiria pareiškimus bei skundus VDI kompetencijos klausimais; pagal 8.21. punktą – konsultuoja darbuotojus, jų atstovus, darbdaviams atstovaujančius bei darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų taikymo bei vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais (b.l.97-100). VDI Alytaus skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. EV-131, 7.1. ir 7 .2. papunkčiuose nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, vadovauja skyriui, planuoja ir organizuoja jo veiklą (b.l. 101-102).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būdamas kompetentingas nagrinėti pareiškimus ir skundus VDI kompetencijos klausimais bei konsultuoti darbuotojus darbo įstatymų taikymo ir vykdymo klausimais, atsakovo atstovas pareiškėjo skunde nesant duomenų dėl administracinės procedūros pradėjimo, neturėjo teisinio pagrindo, vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, persiųsti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą nagrinėti VDI. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriuje pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas, sprendimas buvo priimtas nepažeidus Taisyklių 30 punkte nustatytų terminų, įvertinus aplinkybę, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą VDI Alytaus skyriaus vedėjui teisė tirti ir vertinti Darbo ginčų komisijos veiksmus ir sprendimus nėra suteikta, teismo nuomone, pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą iš esmės nebuvo pažeista.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 -95/2009).

Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta, nes teismo nuomone pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo 2016 m. rugpjūčio 5 d. skundo perdavimo nagrinėti VDI nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundas dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė teismą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo, jo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį bei kitas teismo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 80).

Pažymėtina, kad teisę į teismo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl, netenkinus pareiškėjo skundo, jis neturi teisės reikalauti teismo išlaidų atlyginimo byloje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, paduodamas skundą teismui, pareiškėjas 2016 m. spalio 3 d. per terminalą „Perlo paslaugos“ yra sumokėjęs 30 Eur žyminį mokestį (b.l. 21).

Kadangi skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl pareiškėjui grąžintinas 2016 m. spalio 3 d. jo sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p., 38 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą

Grąžinti pareiškėjui 2016 m. spalio 3 d. per terminalą „Perlo paslaugos“ sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė