Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir M. Š. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., M. Š. į bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip liepos 20 d., savo bei A. Č. vardu parašė ir išsiuntė paštu (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjai J. R. adresuotus du grasinančio pobūdžio laiškus, kurie 2015 m. liepos 22 d. buvo gauti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. liepos 23 d. perduoti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, esančiam (duomenys neskelbtini), laiškuose išreikšdamas grasinimą nužudyti J. R. ir jos šeimos narius, panaudoti prieš ją fizinį smurtą, išniekinti ją ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai kitų asmenų naudai vertė J. R. perduoti turtą – pervesti 1500 eurų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitą (duomenys neskelbtini) V. P. ir nenurodytą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitą (duomenys neskelbtini) E. S..

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo sumažinti paskirtą bausmę, bausmes bendrinti apėmimo būdu.

Nuteistasis teigia, kad teismas skyrė per griežtą bausmę, neįvertino aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailėjosi, yra jaunas, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Nuteistojo įsitikinimu, posėdžio metu nebuvo tinkamai apklausti liudytojai, neišklausyta jo nuomonė.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės M. Š. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, tai, kad nors yra jauno amžiaus, ne kartą teistas (1 t., 88–108 b. l.), nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, ir M. Š. už BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 2 metams, t. y. bausmę, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė apeliantui yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad nukentėjusioji pretenzijų nuteistajam M. Š. neturi, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nusikaltimo ir M. Š. asmenybės pavojingumą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis M. Š. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog M. Š. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (atitinkamai laisvės atėmimas 2 metams ir laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams) buvo pagrįstai bendrintos BK 63 str. numatyta tvarka, iš dalies sudedant. Šiuo aspektu pastebėtina, kad apylinkės teismas prie 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pridėjo tik ketvirtadalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 mėnesius, todėl laikyti paskirtą galutinę subendrintą bausmę per griežta nėra jokio pagrindo. Taikyti bausmių apėmimą, kaip prašo apeliantas, šiuo atveju nėra galimybės, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 63 str. 5 d. numatytų sąlygų.

Nuteistojo M. Š. teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato abi sudedamąsias dalis: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme, nuteistasis M. Š. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, tačiau gailesčio dėl savo elgesio neišreiškė, parodymų apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nedavė, duomenų, jog nuteistasis nukentėjusiosios atsiprašė, byloje nėra (1 t., 83–84 b. l., 2 t., 52–55 b. l.). Šių aplinkybių visuma suponuoja ir išvadą, kad M. Š. kritiškai savo nusikalstamo elgesio nevertina, dėl jo neišgyvena, todėl pripažinti nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo argumento, kad apylinkės teismas neišklausė jo nuomonės, pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. kovo 3 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad M. Š. buvo išaiškintos jo teisės, tarp jų ir teisė užduoti klausimus, duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus arba atsisakyti tai daryti. Išaiškinus teises, M. Š. nusprendė pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Taigi, nuteistojo teisės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. dalyvavo, jam taip pat buvo suteikta galimybė pasisakyti, ir jis šia teise pasinaudojo.

Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog apylinkės teisme nebuvo tinkamai apklausti liudytojai, pastebėtina, kad jau minėtame Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. kovo 3 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog liudytojas V. P. parodymus duoti atsisakė, teigdamas, kad nieko nežino apie įvykį, o liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės, papasakojo visa, kas jam žinoma byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems teisiamajame posėdyje dalyvavusiems proceso dalyviams, taip pat ir nuteistajam, buvo suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojui E. S., todėl teigti, kad šis liudytojas buvo apklaustas netinkamai, nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.