Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Škimeliui, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ivonai Šuškevič, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir K. G. dėl 2005 m. gruodžio 13 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 28 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos K.. G. 2005 m. gruodžio 13 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 268 rekreacinio pastato su poilsio ir aptarnavimo patalpomis projektavimui, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Ivona Šuškevič prašo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjo prašymas grindžiamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad leidimas statyti ir rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos numato kokiais atvejais statybos leidimą statinių statybai pajūrio juostoje išduoda savivaldybės administracija, o kokiais apskrities viršininko administracija. Pareiškėjo manymu, kadangi nėra galiojančio Palangos miesto detaliojo plano, nagrinėjamu atveju statybos leidimą išduoda Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, numatančia, jog apskrities viršininko administracija išduoda statybos leidimus dėl visų kitų bet kokių statinių, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas. Pareiškėjo teigimu dėl statinio (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos nebuvo parengti projektiniai pasiūlymai ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 13 d. statinio projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 268 išduotas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Iš pareiškėjo formuluojamo teisinio ginčo esmės akivaizdu, kad pareiškėjas mano, jog statiniui, kuris planuojamas statyti (rekonstruoti) pajūrio juostoje, planavimo sąlygų sąvadas turi būti išduodamas tokia pat tvarka kaip ir statybos leidimas statinio statybai ir rekonstrukcijai, t.y. statytojui (užsakovui) kreipiantis dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo į savivaldybę, kurioje jis planuoja statyti statinį, pateikiant projektinius pasiūlymus dėl statybos pajūrio juostoje ir Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gaunant Vyriausybės pritarimą.

Ginčo šalims skirtingai aiškinant teisinį reglamentavimą dėl statinio planavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarkos, būtina analizuoti pačias procedūras ir jų paskirtį, bei tikslus, kurių siekiama šiomis procedūromis.

Nors tretysis suinteresuotas asmuo teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad žemės sklypas(duomenys neskelbtini), Palanga nepatenka į pajūrio juostą, tačiau iš teismui pateikto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 330 patvirtinto detaliojo plano sprendinių (aiškinamojo rašto) (II tomas, b.l. 50), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos Palangos miesto savivaldybės teritorijoje ribų plano (b.l.56) akivaizdu, kad šis žemės sklypas yra pajūrio juostoje. Teisminio nagrinėjimo metu iškelta abejonė dėl 2005 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto pajūrio juostos ribų plano (schemos) atitikties Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, teikiant prašymą ištirti šio plano (schemos) kaip norminio akto atitiktį ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl šio prašymo pagrįstumo teismas pasisakė 2009 m. sausio 6 d. nutartimi. Nagrinėjant bylą teisėjų kolegija taip pat laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo manyti, kad taikytini byloje įstatymai ar kitas teisės aktas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl netikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti ar pajūrio juostos ribų planas (schema) neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje ir 33 dalyje (redakcija galiojusi ginčijamų projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu) pateikiamos projektinio pasiūlymo ir statinio projektavimo sąlygų sąvado apibrėžimų sąvokos, o būtent : projektiniai pasiūlymai - eskizinis projektas, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti; statinio projektavimo sąlygų sąvadas - savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos ir 2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadas”, patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadas”, jo 10 punktas numatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:

1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą);

2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija;

3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai;

4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis;

5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Statybos leidimo išdavimas yra sekantis etapas ir jo išdavimo tvarka, sąlygos, tikslai detalizuojami Statybos įstatymo 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“. Šiuose aktuose nurodoma, kad statybos leidimas - specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimas išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia įstatyme nustatytus dokumentus, tarp jų statinio projektą, ir kai įsitikinama, kad statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 4 punkte numatyta, kad leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Iš aukščiau cituojamo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjas yra išskyręs šias procedūras (projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimą) kaip atskiras. Cituojamame teisiniame reglamentavime įstatymo leidėjas taip pat nėra numatęs išimčių ar papildomų sąlygų dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo kai statinio planavimo sąlygų sąvadas išduodamas statinių statybai ar rekonstrukcijai, kurie yra pajūrio juostoje. Statinio projektavimo sąlygų sąvado išvadavimas pagal 2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadas” patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, jo 6 punktą yra savivaldybių paskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija, vykdoma vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13 punktu nustatyta tvarka. Šią funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Pareiškėjas nepagrįstai statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarką prilygina Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnyje numatytai statybos leidimo dėl statinių statybos pajūrio juostoje išdavimo tvarkai. Kaip jau nurodyta teismo sprendime, statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas ir statybos leidimo išdavimas yra skirtingi veiksmai, kuriais realizuojamos statytojo (užsakovo) teisės statybos procese, todėl šie veiksmai negali būti tapatinami ir taikomos analogiškos procedūros, kurios nėra numatytos teisiniu reglamentavimu ir grindžiamos institucijos subjektyviu suvokimu. Kaip nustatyta iš detaliojo plano rengimo medžiagos (priedo – detaliojo plano 22 lapas) būtent pareiškėjas Klaipėdos AVA 2004 m. gegužės 4 d. pateikė detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Palanga projekto patikrinimo teigiamą išvadą ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo nuostatos taikytinos išduodant statybos leidimą statyti statinius pajūrio juostoje. Nuorodos, kad tos pačios sąlygos taikytinos ir statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimui, nebuvo pateiktos. Taipogi pažymėtina, kad ginčijamas projektavimo sąlygų sąvadas yra parengtas ir išduotas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 330 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga detaliojo plano sprendiniais (priedo – detaliojo plano 56-64). Minimas teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais numatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas, yra galiojantis, pareiškėjas pats yra pateikęs teigiamą išvadą dėl šio detaliojo plano sprendinių tvirtinimo. Be to Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2005 m. gruodžio 28 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-981-386/2005, kurioje pareiškėjas K.G. kreipėsi skundu į teismą dėl įpareigojimo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą naujai statybai (duomenys neskelbtini), Palanga. Klaipėdos AVA kaip šios bylos proceso šalis, 2005 m. gruodžio 13 d. atsiliepimu į skundą (administracinės bylos Nr. I-981-386/2005 b.l.45) nurodė, kad dėl šio ginčo išsprendimo palieka spręsti teismo nuožiūra ir neišdėstė jokio vertinimo dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, nors pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas buvo suformulavęs konkretų prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą būtent atsakovą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, dėl statinio statybos būtent pajūrio juostoje, ką patvirtino ir šioje byloje teiktas detalusis planas ir atsakovo 2005 m. gruodžio 21 d. raštas (administracinės bylos Nr. I-981-386/2005 b.l.55-133). Pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja, kad kreipiantis dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo privaloma tvarka turėjo būti pateiktas ir projektinis pasiūlymas, nes tai yra nurodyta Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Kaip jau minėta teismo sprendime, ši tvarka yra numatyta kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, o ne dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis numato, kad projektiniai pasiūlymai tai - eskizinis projektas, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos numato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Taigi įstatymo leidėjas šiuo konkrečiu atveju nėra numatęs imperatyvaus reikalavimo teikti projektinį pasiūlymą ir jie turi būti teikiami jei jie buvo rengiami arba tai yra imperatyviai numatyta. Imperatyvus reikalavimas pateikti projektinius pasiūlymus yra įtvirtintas Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, tačiau ši tvarka yra numatyta kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo ir ta pati tvarka negali būti taikoma statinio planavimo sąlygų sąvado išdavimui. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Iš to seka, kad nesant nustatyto teisinio reguliavimo imperatyviai įpareigojančio atsakovą išduodant statinio projektavimo sąlygų sąvadą jį suderinti su Vyriausybe, reikalauti iš statytojo teikti projektinį pasiūlymą, negali būti sukuriama tokia teisinė situacija ir sukuriamas toks reguliavimas, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Pareiškėjas savo prašyme kelia klausimą ir dėl tinkamo subjekto, išduodančio statybos leidimą nustatymo, kadangi jo manymo Palangos miesto detaliojo plano nėra, o sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga detalusis planas negali būti prilyginamas Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytajam Palangos miesto detaliajam planui, suteikiančiam teisę atsakovui išduoti statybos leidimą. Dėl to, kad statybos leidimas pareiškėjo manymu turi būti išduotas Klaipėdos AVA, projektavimo sąlygos taip pat turi būti išduodamos tokia pat tvarka kaip ir statybos leidimas, t.y. teikiant projektinius pasiūlymus, gaunant Vyriausybės pritarimą. Tačiau keliamas statybos leidimo išduodančio subjekto klausimas šioje byloje nėra aktualus. Kaip jau minėta teismo sprendime, statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija ir nėra numatyta jokių išimčių dėl šių sąlygų sąvado išdavimo statinių statybai ar rekonstrukcijai pajūrio juostoje, taip pat nėra numatyta, kad Vyriausybė turėtų pritarti išduodamam statinio projektavimo sąlygų sąvadui. Šio ginčo nagrinėjimo dalykas taip pat nėra statybos leidimo išdavimas ar atsisakymas jį išduoti, klausimai dėl statybos leidimo išdavimo yra kitų administracinių bylų nagrinėjimo dalykas ir teismas pasisakydamas dėl statybos leidimo išdavimo aplinkybių išeitų iš prašymo nagrinėjimo ribų (teismo informacinės duomenų bazės Liteko duomenys – Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamos ar išnagrinėtos administracinės bylos susijusios su statybos leidimo išdavimu – I-780-513/2008; I-65-243/2009; I-57-513/2008). Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo analizuoti kuri iš institucijų pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas turi išduoti statybos leidimą dėl pastatų statybos (rekonstrukcijos) pajūrio juostoje. Kaip jau minėta šios bylos nagrinėjimo kontekste nesvarbu ar statybos leidimą pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas privalėtų išduoti savivaldybės institucija ar apskrities viršininko administracija, statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas pagal aukščiau aptartąjį teisinį reglamentavimą yra savivaldybės funkcija ir šią funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir aptartuoju teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti 2005 m. gruodžio 13 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (jos įgalioto atstovo) išduotų rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Palanga projektavimo sąlygų sąvado Nr. 268. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, nusprendė : pareiškėjo - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 13 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 268 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Teisėjai Remigijus Arminas Vida Stonkuvienė Irena Stulpinienė