- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-1096-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19458-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- K. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3251-584/2017 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 170 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad asmeninėms reikmėms norėjo įsigyti lengvąjį automobilį. Internetiniame skelbimų portale „Autogidas“ rado atsakovo parduodamą automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4500 Eur. Ieškovei atsakovas telefonu automobilio defektų nenurodė, teigė, kad automobilis idealiai sutvarkytas, įvardijo kelis nežymius apibraižymus. Susitikus ir apžiūrėjus automobilį, pastebėjo keletą išorinių trūkumų – nubrėžimų, dažų atsilupimų. Į automobilių servisą patikrinimui nevežė, pasitikėjo atsakovu. Šalys sutarė dėl 4250 Eur automobilio kainos, pasirašė sutartį, su atsakovu atsiskaitė grynaisiais pinigais. Automobiliu važiuojant namo, užsidegė stabdžių skysčio lemputė. Kilus abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, iškart po savaitgalio, 2016 m. rugpjūčio 22 d., kreipėsi į Nissan autocentrą dėl techninės būklės įvertinimo. Nissan autocentras patvirtino gedimus: stabdžių skysčio leidimas galinėje stabdžių apkaboje, nusidėvėjęs generatoriaus dirželis, suplyšusi kairės pusės pusašio lanksto guma. Nissan autocentras ieškovę nukreipė į Volkswagen autocentrą. Volkswagen autocentre automobilio apžiūra kainavo 40 Eur, remontas – 1 131,51 Eur. Autocentras nurodė, kad gedimai per savaitgalį negalėjo atsirasti. Taigi, automobilis buvo su paslėptais trūkumais, kurių pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė. Atsakovui kyla atsakomybė už transporto priemonės trūkumus ir gedimus. Ieškovės turėtos 1 170 Eur išlaidos yra jos patirtų nuostolių suma. Automobilio nebūtų pirkusi, jei būtų žinojusi apie gedimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 556,67 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (556,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš ieškovės atsakovui priteisė 69,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Sprendė, kad transporto priemonė turėjo pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartų stabdžių sistemos ir pakabos elementų trūkumų, kurie atsirado iki sutarties sudarymo. Trūkumai galėjo ir turėjo būti žinomi atsakovui. Atsakovui nepateikus leistinų įrodymų apie gerą automobilio būklę, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodžius, jog automobilio trūkumų nėra, laikė, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai, nesąžiningai. Ieškovė, ketindama įsigyti automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, turėjo imtis priemonių įsitikinti automobilio technine būkle. Pripažino, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, todėl turi prisiimti savo veiksmų riziką dėl atsiradusių nuostolių. Diagnostikos pažymose įvardinti automobilio trūkumai nebuvo šalinami ir nėra ginčo dalykas, todėl 40 Eur ieškovės išlaidų nepripažino nuostoliais. Iš bendros sumos atėmė remonto išlaidas, kurios ieškovės pripažintos kaip nebūtinos. Nesivadovavo atsakovo UAB „Helijo ratai“ automobilio detalių įkainių pasiūlymu, nes jame nėra nurodyta remonto darbų kaina, stabdžių apkabos remonto būdas (restauravimas) prieštaravo Volkswagen autocentro, kurie realiai matė automobilio gedimus, atliktam stabdžių apkabos keitimui. Būtinų remontuoti darbų ir detalių kainą nustatė 1113,33 Eur. Įvertinęs šalių elgesį prieš ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, iš atsakovo priteisė pusę teismo nustatytų ieškovės nuostolių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl tikimybių pusiausvyros principo. Teismas neatskleidė bylos esmės, pagal esančius įrodymus ginčo negalima teisingai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teises. Reikalavimai atsakovui gali būti keliami pagal CK 6.334 straipsnį. Šalių nesiejo vartojimo santykiai, viešo intereso ir silpnosios sutarties šalies nėra, todėl galiojo rungimosi principas. Ieškovė turėjo įrodyti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas nebendradarbiavo su šalimis, netinkamai identifikavo šalių santykius, nepasiūlė šalims pateikti įrodymų. Teismas rėmėsi netinkamos formos ir turinio įrodymais. Pirkimo–pardavimo sutarties, kitų ieškovės dokumentų kopijos nėra patvirtintos CPK nustatyta tvarka. Teismas rėmėsi ieškovės pateiktais pokalbių įrašų išklotinėmis, tačiau nėra aiški teismo pozicija dėl šio įrodymo patikimumo. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktą komercinį pasiūlymą, nes nėra duomenų, kad toji įstaiga negali komercinio pasiūlymo įvykdyti. Teismas stabdžių sistemos momentą nustatė transporto priemonės pirkimo dieną, ieškovei važiuojant į Klaipėdą, tačiau ieškovė nepateikė kvito, kad pakeliui namo pirko stabdžių skysčio. Toks ieškovė elgesys, kai anksčiau buvusi apgauta įsigyjant transporto priemonę ir šiuo atveju neišsaugojusi pirkimo kvito, rodo jos nesąžiningumą. Teismas nepagrindė atsakovo nesąžiningumo požymių. Atsakovas ragino ieškovę automobilį tikrinti servise, tačiau ieškovė to nedarė. Kartu atvažiavęs specialistas, apžiūrėjęs automobilį, jokių pretenzijų nepareiškė, rekomendavo ieškovei jį įsigyti. Ieškovės nurodomi trūkumai lengvai nustatomi atliekant vizualią daikto apžiūrą. Teismas neįvertino, kad atsakovas ieškovei sumažino automobilio kainą 250 Eur. Atsakovas pasiūlė atlikti gedimo šalinimo darbus, tačiau ieškovė tuo nepasinaudojo, didino ginčo sumą. Teismas nesivadovavo Vyriausybės nutarimais, kurie reglamentuoja detalių nusidėvėjimo normą proporcingai transporto priemonės nusidėvėjimui. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas deklaratyviai nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė teismų praktikos, šių teiginių nepagrindžia argumentais. Teismas teisingai įvertino teisinius santykius tarp šalių. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, siūlė šalims pateikti visus su byla susijusius įrodymus. Pats atsakovas vengė pateikti dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neišreiškė abejonių dėl dokumentų patikimumo ar tikrumo. Atsakovas teikė prieštaringą informaciją apie automobilio remontą, nepateikė neginčijamų įrodymų, kad automobilį remontavo, kad gedimai atsirado per 6 dienas automobiliu naudojantis ieškovei. Atsakovas detalių įsigijimą patvirtinantį dokumentą pateikė tik trečiame teismo posėdyje, tai leidžia manyti, kad dokumentas neturi nieko bendro su automobiliu. Nelogiška, kad atsakovui prižiūrint automobilį, nebūtų pastebėti akivaizdūs automobilio gedimai. Tai rodo atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas žinojo, jog nekeistos važiuoklės dalys nusidėvėjo, tačiau suklaidino ieškovę ir pardavė jai techniškai netvarkingą automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pirkėjos, nusipirkusios netinkamos kokybės motorinę transporto priemonę, teisę reikalauti pardavėjo atlyginti išlaidas nustatytiems trūkumams ištaisyti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo
Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai identifikavo šalių santykius, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teises. Pasisakydamas dėl reikalavimų motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuos reikalavimus nustatančio CK 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio 6.431¹ straipsnio nuostatomis, CK 6.333 straipsnyje nurodytais bendraisiais reikalavimais dėl parduodamo daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybe už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jam pareikšti reikalavimai galėjo būti keliami pagal CK 6.334 straipsnį – būtent šio straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas ir vadovavosi, pripažindamas ieškovės teisę reikalauti atlyginti jos patirtas išlaidas ištaisyti atsakovo parduotos transporto priemonės trūkumus. Apelianto teiginys dėl netinkamo šalių santykių identifikavimo nekonkretus – ginčo teisinius santykius teismas kvalifikavo tinkamai (pirkėjo teisės, iš fizinio asmens nusipirkus netinkamos kokybės motorinę transporto priemonę), o kuo pasireiškia jų identifikacijos trūkumai, apeliantas nenurodė. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų turinio ir formos, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo bei bylos esmės neatskleidimo. Dalis ieškovės prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų kopijų yra patvirtinta advokato padėjėjo, pagal Advokatūros įstatymą neturinčio teisės tvirtinti dokumentų kopijų atitikimo jų originalams (b.l. 9-27), dalis per elektroninių paslaugų portalą pateiktų dokumentų kopijų nėra patvirtintos (b.l. 82-84), tačiau pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė klausimo dėl šių įrodymų tikrumo, t.y. kopijų atitikimo originalams. Šiuo metu nėra pagrįstos vados manyti, jog parduotos transporto priemonės registracijos liudijimas, pirkimo pardavimo sutartis ar automobilio apžiūros ir taisymo dokumentai su nuotraukomis, išduoti jį apžiūrėjusių ir suremontavusių ieškovės pasirinktų įmonių UAB „TechRuna“ ir UAB „Baltic auto“, taip pat ieškovei pateiktas pastarosios įmonės meistro H. T. rašytinis paaiškinimas su telefono numerio nuoroda dėl automobilio remonto darbų išvadų neatitinka dokumentų originalų. Tam apeliantas nenurodė jokių pagrįstų prielaidų, todėl dokumentų originalai nereikalautini (CPK 114 straipsnio 2 dalis). Ieškovės įrašytų šalių telefoninių pokalbių suvestinės turiniu pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Pažymėtina, jog ši suvestinė apelianto argumentų nei patvirtina, nei paneigia– pokalbio metu jis teigė apie parduotos mašinos techninį tvarkingumą, kuo remiasi ir bylos proceso metu. Nuspręsdamas dėl atsakovo ieškovei parduoto automobilio trūkumų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pirkimo pardavimo sutarties turiniu ir pirmiau nurodytais apžiūros, atliktos po dviejų dienų nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, bei remonto dokumentais. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas (CK 6.431¹ straipsnis). 2016 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo pardavimo sutartyje stabdžių sistemos ir pakabos elementų trūkumai, nustatyti minėtos apžiūros metu, nebuvo nurodyti. Atsikirtimus dėl šių elementų tvarkingumo atsakovas grindė UAB „Startaisa“ pažyma apie tai, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikto automobilio generatoriaus darbo patikrinimo metu generatoriaus diržas buvo nesutrūkinėjęs, 2015 m. gruodžio 11 d. atlikta privaloma technine apžiūra, 2016 m. birželio 8 d. automobilio dalių (salono, oro, tepalų filtrų, traukės) įsigijimo kvitu, UAB „Sareva“ pažyma apie atsakovo 2015 m. vasario–2016 m. liepos mėn. laikotarpiu pirktą automobilio variklio alyvą 3 kartus po 5 litrus.
Atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo abiejų šalių pateiktų įrodymų vertinimo, nesiremiant tikimybių pusiausvyros principu.
Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles: 1) įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006); 2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).
Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo pateiktą UAB „Startaisa“ pažymą apie tai, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikto automobilio generatoriaus darbo patikrinimo metu generatoriaus diržas buvo nesutrūkinėjęs, visiškai paneigia UAB „TechRuna“ ir UAB „Baltic auto“ atlikto patikrinimo išvados apie šios detalės susidėvėjimą ir būtiną pakeitimą. Po automobilio techninės apžiūros jis nuvažiavo 12 000 km, taigi, transporto priemonė natūraliai dėvėjosi. Pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta automobilio rida, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prielaidas dėl 3000 km nuvažiavimo po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. UAB „Baltic Auto“ meistras priėmėjas H. T. raštu patvirtino, kad nustatyti automobilio gedimai negalėjo atsirasti per 6 dienas. 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Baltic Auto“ Klaipėdos Volkswagen centras nustatė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumus: supuvusios priekinių stabdžių diskų skardos, kliba kairės pusės stabilizatoriaus traukė, skystį leidžia galinė kairės pusės stabdžių apkaba, plyšusi guma prie rato, suplyšę skersinių traukių įvorės, kairės pusės galinių amortizatorių atramas bei rekomendavo keisti stabdžių disko skardas, kairės pusės galinę stabdžių apkabą, galines skersines traukes, generatoriaus diržą, pusašio lanksto apsaugą. Tai paneigia atsakovo argumentus dėl pakeistų traukių ir su tuo susijusių trūkumų nebuvimo. Apeliantas nepagrindė, kaip tepalų keitimas paneigia nustatytus gedimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieškovės nurodytų ir įrodytų transporto priemonės trūkumų abejonių nėra, atsakovo prielaidos yra nepagrįstos, todėl taikyti apelianto pageidaujamą tikimybių pusiausvyros principą nebuvo realaus pagrindo (CPK 185 straipsnis). Skunde minimas ieškovės neišsaugotas kvitas įsigyjant stabdžių skystį jos nesąžiningumo neįrodo – patikrinimo metu nustatyti esminiai, seni stabdžių sistemos gedimai. Ieškovė nepasinaudojimas atsakovo siūlymu atlikti gedimų šalinimo darbus nesudaro pagrindo panaikinti apeliacine tvarka ginčijamą sprendimą – pardavėjo neatlygintinis daikto trūkumų pašalinimas per protingą laiką arba pirkėjo išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimas yra pirkėjo pasirinkimo teisė (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Į automobilio nusidėvėjimą ir su tuo susijusį ieškovės neapdairumą bei rizikos laipsnį teismas atsižvelgė, prašomą priteisti nuostolių dydį sumažindamas pusiau. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog nusidėvėjimo procentas yra didesnis. Atsakovo kaip pardavėjo veiksmų trūkumus pirmosios instancijos teismas išdėstė sprendimo trečiojo puslapio paskutinėje pastraipoje, pagrįstai konstatavo, jog jis nepateikė leistinų įrodymų apie gerą parduoto automobilio būklę, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pardavėjo nesąžiningumo pripažintini nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.