Klaipėdos apygardos teismo papildomas sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Ajeras“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo arba sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį atsakovei UAB „Ajeras“, trečiajam asmeniui UAB „Šilo statyba“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ar sprendimą išaiškinti, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti išieškomos iš ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, administravimo išlaidoms padengti skirtų lėšų. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-28 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir atsakovei iš ieškovės priteisė 3009,14 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau neišsprendė atsakovės prašymo nustatyti, jog bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš administravimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-28 sprendimu atmetė ieškovės bankrutuojančios UAB „Baltic Steel Group“ ieškinį ir priteisė atsakovei UAB „Ajeras“ iš ieškovės 3009,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „Ajeras“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatant, jog jos išieškotinos iš ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, administravimo išlaidų.

Įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, bet ir jį gausinti, pareikšdamas teisme ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams. Lygiai taip pat įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei. Nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, vykdymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs keliais aspektais. Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju, bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).

Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės BUAB bankas „Baltic Steel Group“ išlaidos (piniginė prievolė) atsakovei dėl bylos nagrinėjimo metu jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Jų atsiradimą lėmė ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei UAB „Ajeras“ dėl sandorio nuginčijimo ir šalių ginčo išsprendimas atsakovės naudai. Teismo vertinimu, sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai priteista 3009,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Atsakovė šių išlaidų turėjo todėl, kad ieškovė, kuriai iškelta bankroto byla, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o atsakovė gynėsi nuo jai pareikšto reikalavimo, laikydama jį neteisėtu ir nepagrįstu. Jei ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia turtinius reikalavimus, siekdama sutaupyti įmonės turto, ir dėl to iš jos priešingai šaliai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Priešingu atveju, atsakovė turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir priimti papildomą sprendimą, nustatant, jog bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš bankrutuojančios įmonės administravimo lėšų (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, teismas

n u sprendž i a:

priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį atsakovei UAB „Ajeras“, trečiajam asmeniui UAB „Šilo statyba“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Nustatyti, kad atsakovei UAB „Ajeras“ Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ priteista 3009,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma išieškotina iš ieškovės bankrutuojančios UAB „Baltic Steel Group“ administravimo išlaidų.

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.