Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CAR RENT“ įgaliotai atstovei Miglei Liutikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CAR RENT“ patikslintą ieškinį atsakovui Y. M. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio mėn. 27 d. su atsakovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dėl (duomenys neskelbtini) pareigų. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. kovo 29 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsniu. Atsakovas 2024 m. birželio 3 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „CAR RENT“ atlyginimą 3500 Eur, atostoginius 1604 Eur ir netesybas.

Darbo ginčų komsija 2024 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. DGKS-5169 darbo byloje APS-131-12458/2024 nusprendė išieškoti ieškovui Y. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „CAR RENT“ 1395,62 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1387,70 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai. Taip pat išieškoti ieškovui Y. M. iš 4385,13 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.

Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovas ir atsakovas sudarė 2023 m. balandžio 27 d. darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas neterminuotai į gręžinių gręžimo įrangos operatoriaus pareigas ir sutarta, kad mokamas 1060 Eur darbo užmokestis.

Ieškovo direktoriaus 2024 m. kovo 29 d. įsakymu atsakovas buvo atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įsakymu buhalterė įpareigota apskaičiuoti darbuotojui priklausančias darbo užmokesčio sumas.

Ieškovo direktoriaus 2023 m. lapkričio 30 d. įsakymu atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo komandiruotas į Vokietiją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbdavys 2023 m. rugpjūčio 10 d. atliko 200,00 Eur mokėjimą pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtyje „DU avansas“; mokėjimą 2023 m. rugpjūčio 30 d. pavedimu 2 183,00 Eur, nurodant “darbo užmokestis, komand“, mokėjimą 2023 m. rugpjūčio 31 d pavedimu 460,00 Eur, nurodant „darbo užmokestis, komand“. mokėjimą 2023 m. rugsėjo 7 d. pavedimu 200,00 Eur, nurodant “už lėktuvo bilietus“, mokėjimą 2023 m. spalio 4 d. pavedimu 3 366,00 Eur, nurodant “darbo užmokestis, avansas“, mokėjimą 2023 m. spalio 31 d. pavedimu 918,55 Eur, nurodant “atlyginimas Y. M. “, mokėjimą 2023 m. lapkričio 30 d. pavedimu 618,55 Eur, nurodant “atlyginimas Y. M. “, mokėjimą 2024 m. sausio 15 d. pavedimu 918,55 Eur, nurodant “atlyginimas Y. M. “, mokėjimą 2023 m. spalio 31 d. pavedimu 2 447,45 Eur, nurodant “komand Y. M. “, mokėjimą 2023 m. lapkričio 30 d. pavedimu 2 024,00 Eur, nurodant “Komand“, mokėjimą 2023 m. gruodžio 1 d. pavedimu 120,00 Eur, nurodant “Komand“, mokėjimą 2024 m. sausio 15 d. pavedimu 2 511,99 Eur, nurodant “Y. M.“. Iš viso pavedimais buvo sumokėta 15 967,10 Eur suma.

Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 3 d. sprendimas darbo byloje yra ginčijamas iš dalies, dalyje, kurioje yra patenkintas darbuotojo reikalavimas priteisti 1395,62 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, darbuotojas ginčo į teismą dėl netenkintos reikalavimų dalies neperkėlė, sutiko su minėtu sprendimu. Byloje ginčas dėl atlyginimo ir atostoginių išmokėjimo už gruodžio mėnesį nebekilo, bet Darbo ginčų komisija nustatė, kad darbdavio skola darbuotojui sudaro 1395,62 Eur dėl neatsiskaitymo už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d.

DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis (DK 107 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).

Į bylą pateiktame 2023 m. gruodžio mėnesio atlyginimo lapelyje nurodyta, kad darbuotojui paskaičiuota 1395,62 Eur, išmokėti mėn. bėgyje 918,55 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad gruodžio mėnesį darbuotojui buvo išmokėta tik 120 Eur suma, kurios paskirtis nurodyta „Komand“, tačiau 2024 m. sausio 15 d. buvo išmokėta 918,55 Eur, kurių paskirti nurodyta „atlyginimas“, ir 2511 Eur suma, kurios paskirtis „Komand Y. M.“. 2024 m. kovo mėnesio atlyginimo lapelyje nurodyta, kad už darbo užmokestį ir nepanaudotas atostogas darbuotojui priskaičiuota 1395,62 Eur bei nurodyta, kad išmokėta suma 946,60 Eur. Iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ši suma nebuvo sumokėta darbuotojui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai gruodžio mėnesį buvo išmokėti, tačiau atleidžiant iš darbo apskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nebuvo išmokėtas.

Ieškovės atstovė nurodė, kad atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nebuvo išmokėtas, nes darbdavys padarė išskaitas už sumokėtą avansą darbuotojui.

Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 3 dalimi, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

Teismas pažymi, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti susitarimus su darbuotoju dėl darbo sąlygų, o kilus ginčui – įrodyti tokio susitarimo faktą bei turinį (DK 214 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-545/2010).

DK 146 straipsnio 2 dalis (atleidimo metu galiojusi redakcija) nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbdavio pozicija, kad darbuotojui išmokėjo į priekį atlyginimo avansą, kuris sudengtas su darbo užmokesčiu ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad bylose dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pareiga įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimą tenka darbdaviui.

Šiuo atveju darbo sutartyje nėra numatytas susitarimas dėl avanso mokėjimo, taip pat nenustatyta, kad būtų susiklosčiusi praktika nuolat mokėti avansą. Teismas akcentuoja, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti buvus susitarimą dėl avansų mokėjimo, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad mokamas avansas ar jo dalis, tačiau į bylą pateikti atlyginimo žiniaraščiai rodo, kad į tai buvo atsižvelgta išmokant to mėnesio darbo užmokestį. Į bylą pateiktame 2023 m. gruodžio mėnesio atlyginimo lapelyje nurodyta, kad išmokėto avanso suma yra 0 Eur, t. y. avansas nebuvo išmokėtas. Tai patvirtina ir gruodžio mėnesio atlyginimo žiniaraštis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju darbdavys, siekdamas atlikti išskaitą iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, nepateikė jokio nurodymo, jo neįformino ir nėra aiškus išskaitos pagrindas. Į bylą pateiktame 2024 m. kovo mėnesio atlyginimo lapelyje nurodyta, kad už darbo užmokestį ir nepanaudotas atostogas darbuotojui priskaičiuota 1395,62 Eur bei nurodyta, kad išmokėta suma 946,60 Eur. Iš Sodros duomenų matyti, kad darbuotojo 2024 m. kovo mėnesį draudžiamosios pajamos yra 1395,62 Eur. Iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ši suma nebuvo sumokėta darbuotojui, kaip nurodyta atlyginimo lapelyje. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kad darbdavys darbuotojui būtų išmokėjęs sumas, kurios nebuvo panaudotos ir kurių dydis atitiktų ar viršytų darbuotojui neišmokėtą sumą. Be to, išskaitos darymui yra nustatytas sutrumpintas terminas, todėl išskaita ieškovo nurodytomis sąlygomis ir pagrindu negalėjo būti teisėtai atliekama darbuotojo atleidimo dieną.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad prie darbo užmokesčio ir dienpinigių darbo užmokesčio pažymoje darbdavys įtraukė visus mokėjimus, įskaitant mokėjimus, kurių paskirtyje numatyta „už lėktuvo bilietus“, „komand“. Pagal pateiktus ieškovės atstovės paaiškinimus, atsakovas į komandiruotę vyko ne vieną kartą ir darbuotojams buvo kompensuojamos vykimo į komandiruotę išlaidos, tačiau duomenų apie bendrą išlaidų dydį negauta. Darbo ginčų komisijai pateikti duomenys, kad bilietai taip pat buvo pirkti 2023 m. birželio 25 d., 2023 m. gruodžio 22 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad komandiruotės išlaidoms kompensuoti pervestas sumas ieškovė priskyrė prie darbo užmokesčių ir kitų išmokų (Pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pateiktus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus matyti, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta darbo užmokesčio mokėjimo diena, darbo užmokestis nebuvo mokamas tuo pačiu laiku, mokamos kitos sumos nei numatyta darbo sutartyje, mokėjimai atliekami iš kelių skirtingų sąskaitų, atsiskaitymo lapeliai darbuotojui nebuvo tinkamai pildomi ir teikiami darbuotojui. Teismas pažymi, kad su ieškiniu pateiktas dienpinigių apskaičiavimo žurnalas yra kitokio turinio (tik su vienu įrašu) nei su patikslintu ieškiniu pateiktas žurnalas. Naujai pateiktame žurnale visų įrašų data nurodyta ta pati ir akivaizdžiai neatitinka įvykio realios datos. Teismas atkreipia dėmesį, kad komandiruotės įsakyme nėra nurodyta dėl dienpinigių mokėjimo, jų dydžio. Iš pateiktų mokėjimo duomenų darytina išvada, kad dienpinigius darbdavys iš esmės mokėjo pagal susitarimus su darbuotoju. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir paaiškinimus, darytina išvada, kad organizuodamas darbą taip, kad susitarimai dėl darbo sąlygų nėra įforminami, su darbo sąlygomis susiję klausimai sprendžiami žodžiu, nėra vedama tiksli su darbo užmokesčiu susijusių išmokų apskaita, nėra rengiami ir darbuotojui teikiami atsiskaitymo lapeliai, kuriuose būtų visi reikalaujami duomenys, darbdavys sukūrė sąlygas manipuliuoti dokumentais, t. y. juos koreguoti atsižvelgiant į situaciją. Teismo vertinimu, būtent darbdaviui šiuo atveju tenka rizika dėl neaiškių išskaitų darymo pagrindų ir yra pagrindas atmesti ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti tiek darbo užmokesčio, tiek kitų darbuotojui mokėtinų sumų mokėjimą ir savo veiklą organizuoti taip, kad būtų įmanoma identifikuoti atliktus veiksmus ir jų seką, taigi, byloje pati ieškovė iš esmės aiškiai ir objektyviai nepagrindė, kad darbo užmokestis atsakovui išmokėtas buvo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neįrodė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, atleidžiant jį iš darbo, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).

Byloje nustačius, kad ieškovė, atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo pilnai neatsiskaitė, nėra nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, byloje nenustatyta darbuotojo kaltė, kuriai esant darbdavys neturėjo galimybės atsiskaityti, nutraukiant darbo sutartį, taikytina DK 147 straipsnio 2 dalis, kuri numato darbdaviui prievolę sumokėti darbuotojui minėtas netesybas. Byloje nustatyta, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra 918,55 Eur (atskaičius mokesčius). Iš ieškovės nuo 2023 m. kovo 29 d., t. y. nuo darbo sutarties nutraukimo, priteistinos 918,55 Eur (atskaičius mokesčių) netesybos už kiekvieną uždelstą sumokėti atlyginimą mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; darbuotojui iš ieškovės priteistina 946,60 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų ir 5511,30 Eur (918,55 x 6) (atskaičius mokesčius) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šioje byloje ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 130,00 Eur žyminį mokestį. Daugiau duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo sumokėtas žyminis nepriteistinas iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Iš dalies tenkinti atsakovo Y. M. reikalavimus ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės UAB „CAR RENT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 946,60 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 5511,30 Eur netesybas.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 3 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-12458/2024 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.