Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam L. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonava, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas 2024 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2024 m. gegužės 10 d. apie 22.30 val., Jonavoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam S. J. priklausantį turtą - automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: tyčia nemažiau kaip du kartus spyrė ir tokiu būdu įlenkė automobilio kairės pusės priekines dureles 400 eurų vertės ir sugadino kairės pusės priekinių durelių lango pakelėjo mechanizmą – 150 eurų vertės, jėga atidaręs priekines kairės puses dureles išlaužė durelių vyrį bendros 56,36 eurų vertės, o susigrūmus su nukentėjusiuoju S. J. šį pastūmė dėl ko jis atsitrenkė nugara į bagažinę ir taip įlenkė bagažinės dureles 400 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam S. J. padarė bendrą 1006.36 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Šie L. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje L. G., kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad galimai 2024 m. gegužės 10 d. vakare prie (duomenys neskelbtini) susitiko su S. J., kurį pažinojo iš anksčiau. Susitikti pasiūlė nukentėjusysis, susitikimo tikslas išsiaiškinti asmeninius santykius. Su nukentėjusiuoju iki įvykio susipykęs nebuvo, pažįsta apie metus laiko, bendrauja retai, kartu praleidžia laiką. S. J. atvyko automobiliu BMW 320D. Jis atidarė vairuotojo dureles, S. J. išlipo iš automobilio, jiedu apsistumdė. Iki apsistumdymo automobilio nespardė. Besigrumiant atsidūrė prie automobilio bagažinės, bet nukentėjusysis į bagažinę neatsitrenkė. Kažkas iš jo draugų juos išskyrė. S. J. įsėdus į automobilį, jis įspyrė į vairuotojo dureles, o S. J. išvažiavo. Pripažįsta, kad įlenkė vairuotojo dureles, bet nesugadino lango pakėlėjo mechanizmo, neišlaužė durelių vyrio. Civilinį ieškinį pripažįsta dalinai.

Be kaltinamojo L. G. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Įrodymų vertinimas

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas turtas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas S. J. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 1907,36 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 1006,36 Eur (su PVM) būsimas automobilio remontas, 121,00 Eur (su PVM) sąmatos sudarymas, 780,00 Eur advokato išlaidos. Būsimo remonto išlaidas civilinis ieškovas grindžia remonto sąmata (1 t. b.l.107-109), šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos išskaičius PVM, t. y. priteistina už būsimą automobilio remontą 831,70 Eur. Sąmatos sudarymo išlaidos pagrįstos PVM sąskaita-faktūra, pagrįstos ir priteistinos (1 t. b. l. 106).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. L. G. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Jis nenurodė, kad būtų kreipęsis į psichologą, kad būtų sumažėjusios bendravimo galimybės, pablogėjusi gyvenimo kokybė. Sugadintas buvo nukentėjusiojo turtas, kuriuo jis ir dabar naudojasi. Nukentėjusysis pats pripažino, kad galėjo išvengti susitikimo su kaltinamuoju, tačiau sąmoningai nuvažiavo su juo susitikti nors ir įtarė esant jį neblaivų, kas rodo paties nukentėjusiojo lengvabūdiškumą. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas iki 100 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiesiems padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą. Teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad suteikta pagalba yra civilinio ieškinio surašymas, kurį surašė advokato padėjėja. Nukentėjusiojo prašomos priteisti atstovavimo bei suteiktų teisinių paslaugų 780 Eur dydžio išlaidos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma atitinka formuojamą teismų praktiką, pagrįsta, todėl priteistina.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. L. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis teistas (2 t. b.l.20-21), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 142). VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė (1 t. 138). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios bausmės rūšys - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas. Kaltinamasis niekur nedirba, todėl bauda jam neskirtina, jis nėra tiek pavojingas, kad jam būtų skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, jis baustinas laisvės apribojimo bausme už padarytą nusikaltimą.

Po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasi buvo pripažintas katu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nubaustas arešto bausme, bausmės vykdymas atidėtas, šios bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, bet po šios nusikalstamos veikos padarymo, teismas neturi duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų ar pradėta ikiteisminių tyrimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus padarytų veikos pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą subendrintą bausmę - arešto bausmę ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymas atidėtinas, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nebetaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

Pripažinti L. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubausti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies c papučiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu; per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Atlyginti padarytą turtinę žalą, bet ne mažiau kaip 400 Eur (keturis šimtus eurų) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus nebetaikyti.

Civilinio ieškinio tenkinimui priteisti iš L. G., asm. kodas (duomenys neskelbtini) S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 952,70 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 70 cnt) – turtinės žalos atlyginimui, 100 Eur (šimtą eurų) – neturtinės žalos atlyginimui, 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės

teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.