Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą ir skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad 2016 m. sausio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato (toliau - Dainavos PK) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 26P-49784735-16, kuriuo jis buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 50 str., padarymu, pasireiškusiu svetimo turto užvaldymu sukčiavimo būdu. Protokole buvo konstatuojama, kad 2015 m. spalio 14 d. M. J. pareiškėjui išsiuntė 17 mobiliųjų telefonų ir 3 pakrovėjus, už kuriuos pareiškėjas turėjo sumokėti 96 Eur, tačiau pareiškėjas trimis atskirais pavedimais, atliktais 2015 m. spalio 28 d., 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d., sumokėjo tik 15 Eur, t. y. nevisiškai atsiskaitydamas už siųstus telefonus ir pakrovėjus, sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą. 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1417- 888/2016 priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė, nesant ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Tai leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu buvo pradėta nepagrįstai ir protokolas jam buvo surašytas nesilaikant imperatyvių, tuo metu galiojusio įstatymo reikalavimų. Nutarimas skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2016 m. gegužės 3 d. Pabrėžia, kad ABTĮ 16 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-1417-888/2016, kurioje jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šios bylos pradėjimo ir nagrinėjimo metu galiojusį ATPK 50 straipsnį konstatavo, kad „pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė ir tiesiogiai nepatikrino gautame M. J. pranešime nurodytų aplinkybių apie tai, kad galimai pareiškėjas yra anksčiau sukčiavęs, ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų, o tiesiog vadovavosi pranešime nurodytomis aplinkybėmis“. Daro išvadą, kad Dainavos PK pareigūnas V. Z., atlikdamas tyrimą pagal elektroninėmis priemonėmis pateiktą ir nepasirašytą M. J. pranešimą, nevykdė tuo metu galiojusio ATPK 248 straipsnyje nurodyto reikalavimo laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, taip pat ATPK 256 straipsnyje įtvirtintos pareigos surinkti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įrodymus. Dainavos PK pareigūno V. Z. veikos (neveikimo) pasėkoje, 2016 m. sausio 28 d., tam nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, jam buvo surašytas protokolas. Surašydamas protokolą pareigūnas nesilaikė tuo metu galiojusio ATPK 250 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio ir 257 straipsnio reikalavimų. ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. ATPK 256 straipsniu buvo nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ar jis trauktinas atsakomybėn, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to šioje normoje buvo imperatyviai nurodyta, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnas V. Z. nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o vykdydamas tam tikrą dalį šių funkcijų, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje, galiojusiame protokolo surašymo metu, buvo nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nevykdydamas nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo dėl būtinybės surašyti protokolą nepagrindė visapusišku bylos medžiagos išnagrinėjimu, todėl tokie jo veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai pagal susiformavusią teismų praktiką suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą Dėl šio pareigūno neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ATPK 248 straipsnyje, 250 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnyje ir 257 straipsnyje įtvirtintų imperatyvų nesilaikymo, jis turėjo papildomų išlaidų ir patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Jo patirti nuostoliai tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais pareigūno V. Z. neteisėtais veiksmais. Jei nebūtų surašytas protokolas ir bylos nagrinėjimas nebūtų perduotas teismui, jam nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, savo pažeistas teises ginti net keturiuose posėdžiuose Kauno apylinkės teisme (2016 m. vasario 23 , 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. balandžio 12 d.), kreiptis teisinės pagalbos ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Teigia, kad tarp nurodytų pareigūno neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Siekdamas apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų ir pats nebūdamas teisininku, jis buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos. Apmokėdamas teisinę pagalbą, patyrė 500 Eur išlaidų (2016-02-23 sąskaita Nr. 19-2016 ir 2016-05-06 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 857961 bei 2016­06-06 sąskaita Nr. 46-2016 ir 2016-06-06 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 857964), kurios ir sudaro jo patirtą turtinę žalą. Išlaidos teisinei pagalbai apmokėti šioje situacijoje laikytinos pagrįstomis, nes jų dydis, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-1417-888/2016 sudėtingumą ir joje įvykusių posėdžių skaičių bei trukmę atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir susiformavusia teismų praktika teigia, kad šios turėtos išlaidos yra priteistinos iš atsakovo.