Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-11-19 · Byla Nr. A2.6.-1016-948/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-845-948/2015Nutarimas · 2015-09-24Panevėžio apylinkės teismas
  2. A2.6.-1016-948/2015Nutarimas · 2015-11-19Panevėžio apylinkės teismas
  3. ATP-40-134/2016Nutartis · 2016-01-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
A2.6.-1016-948/2015
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00723-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Nukentėjusysis
A. J.
Pažeidėjas
E. Š.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1016-948/2015Teisminio proceso Nr.4-15-3-00723-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 19 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Ž. K.,dalyvaujant nukentėjusiajam A. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., bedarbei, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2015-09-02 d., apie 15.19 val., Biržų m., Vytauto g. 36 stovėjimo aikštelėje, vairuodama iš stovėjimo vietos automobilį MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo tarp savo ir šalia stovinčio automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė, apgadino užpakalinį bamperį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais E. Š. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

E. Š. kalta dėl automobilio apgadinimo prisipažino, tačiau nurodė, kad nejautė jog kliudė kitą automobilį, todėl iš aikštelės išvažiavo. Prie jos mašinos niekas nebuvo priėjęs. Su nukentėjusiuoju A. J., atsidariusi automobilio langą, nekalbėjo. Galėjo nebent kalbėtis su automobilyje buvusiu draugo draugu. Automobilis priklauso draugo tėvui, kuris jau miręs. Automobilis draustas. Automobilį vairavo būdama blaivi.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2015-09-02 sustojo aikštelėje prie „Iki“ ir nuėjo į „Sucre“ parduotuvę, žmona liko sėdėti automobilyje. Grįždamas iš parduotuvės pamatė, kad išvažinėdamas šalia stovėjęs pilkas automobilis užkabino jo automobilio kairės pusės užpakalinį bamperį. Pradėjo šį automobilį stabdyti. Automobilis sustojo, kai jau buvo išsukęs. Paklausė už vairo sėdėjusios moters, ar matė, ką padarė jo automobiliui, tačiau ši tik pasižiūrėjo, pasakė, kad nieko čia nėra bei nuvažiavo. Su moterimi bendravo per atidarytą langą.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2015-09-02 nuvažiavo prie „Sucrės“ parduotuvės apsipirkti. Sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Vyras nuėjo į „Sucrę“. Išgirdo bumbtelėjimą ir garsą - kaip geležies braukimo. Vyras ėjo iš parduotuvės tuo metu, kai moteris išvažinėjo. Vyras sakė tai moteriai, kad stotų. Moteris pavažiavo toliau ir pasakė, kad nieko čia nebuvo ir nuvažiavo.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą). Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau šiuo atveju, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130 str., pažeidėjas turi veikti tiesiogine tyčia.

E. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad galėjo kliudyti kitą automobilį ir jį apgadinti, sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., t.y. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, kaltės nepripažino.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. Š. kliudė stovintį automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. J. ir jį apgadino. Posėdžio metu E. Š. iškėlė versiją, kad ji galėjo kalbėtis su jos automobilyje sėdėjusiu asmeniu, todėl nematė, kad nukentėjusysis būtų priėjęs prie jos automobilio ir ką nors jai sakęs. Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime E. Š. nurodė, kad nejuto, jog būtų kliudžiusi kitą automobilį, nurodė, kad jai atrodė, kad su niekuo nekalbėjo (b.l. 8). Apie tai, kad automobilyje būtų buvę kiti asmenys, su kuriais ji būtų kalbėjusi, paaiškinime nurodyta nėra. Liudytoja E. J. juto smūgį į stovintį automobilį, matė, kaip jos vyras bendrauja su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. A. J. taip pat matė, kaip buvo kliudytas jo automobilis, stabdė pažeidėjos automobilį, sakydamas, kad buvo apgadintas jo automobilis. Todėl teismas sprendžia, kad E. Š. negalėjo nesuprasti, kad ji kliudė kitam asmeniui priklaususią transporto priemonę ir ją apgadino, tačiau ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai įvertinus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, kad jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti atsakomybės, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos ir nukentėjusiojo, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymai duoti teismo posėdžio metu, buvo išsamūs, nuoseklūs, nesiskyrė nuo byloje esančių rašytinių paaiškinimų, jokių prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų nenustatyta, jų atskleista įvykio eiga sutampa, o parodymai vieni kitus papildo. Dėl šių parodymų tikrumo abejonių neiškyla. Neigdama tokius parodymus, E. Š. konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl šių teismo apklaustų asmenų parodymai laikyti patikimais ir jais remiamasi nustatant nuoseklią įvykių seką. Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010, N575-2179/2009). Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog iš įvykio vietos E. Š. pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. kaltę padarius pažeidimus įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: pareigūnų tarnybiniai pranešimai, A. J. paaiškinimas, E. J. paaiškinimas, pačios E. Š. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, gyventojų registro išrašas, baustumo pažyma, vairuotojų registro išrašas, VĮ "Regitra" išrašas, kita rašytinė bylos medžiaga. E. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pavojingumą, į pažeidėjos asmenybę – per metus nebausta administracine tvarka, praeityje vieną kartą bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtinos sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos – baudų minimumas. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. pagrindu (apėmimo būdu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., teisėja

nutaria:

E. Š. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 (dvidešimt aštuonių) EUR baudą; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus E. Š. paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinės bylos numerį ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė