- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- 2YT-6366-971/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03604-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- V. Š.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, prašo sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00141. Nurodė, kad buvo galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 20 procentų jos gaunamų pajamų (darbo užmokesčio). Be to, ji nuo 2023-06-03 geranoriškai vykdo teismo sprendimą, pervedė į išieškotojo banko sąskaitą 20 Eur, taigi joks išieškojimas negalėjo būti vykdomas.
Antstolis Jonas Petrikas 2023-06-14 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų ar aplinkybių, remiantis kuriomis antstolis privalėtų ar turėtų teisę sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00141, taip pat ir pateikus skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis pagrįstai surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-32326 ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-32333. Antstolis turi teisę taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, tai yra ir areštuoti lėšas, esančias skolininkės V. Š. sąskaitoje, ir išsiųsti patvarkymą daryti išskaitymus iš skolininkės V. Š. darbo užmokesčio, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-32326 bei patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-32333. Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“, t. y. skolininkės V. Š. darbdavys, nėra įvykdžiusi antstolio Jono Petriko 2023-06-07 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-32333 ir nėra padariusi jokių išskaitų iš skolininkės V. Š. darbo užmokesčio 2710,21 Eur sumoje. Antstolis Jonas Petrikas neturi jokių duomenų apie pareiškėjos V. Š. 2023-06-07 skunde nurodytos 2710,21 Eur sumos išskaičiavimą iš jos darbo užmokesčio. Antstolis 2023-06-07 surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-32326, kuriame nurodė, jog yra areštuojamos skolininkei V. Š. priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sąskaitose kredito įstaigose, ir areštuotos lėšos turi būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat antstolis nustatė 354 Eur dydžio neliečiamą sumą, kurią V. Š. gali panaudoti kiekvieną mėnesį. SWEDBANK, AB, vykdydamas antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-32326, 2023-06-07 į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą iš skolininkės V. Š. sąskaitos pervedė 600,87 Eur (piniginės lėšos saugomos antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje), tačiau skolininkė V. Š. antstoliui Jonui Petrikui nėra pateikusi dokumentų, įrodančių, kad yra nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2023-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2195-637/2023 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-03-24 priėmė nutartį, kuria atsakovės V. Š. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo atmestas, todėl pareiškėjos V. Š. vienasmeniškai priimtas sprendimas įvykdyti teismo sprendimą mokant priteistą sumą dalimis po 20 Eur yra nepagrįstas ir negali būti laikomas tinkamu teismo sprendimo, kuriuo išieškotojui E. B. priteista 2617,20 Eur suma, vykdymu.
Suinteresuotas asmuo E. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00141, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-01-16 vykdomąjį raštą Nr. e2-209-971/2022 dėl 2617,20 Eur sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. Š. išieškotojo E. B. naudai.
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
Pareiškėja prašo sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00141. Privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai numatyti CPK 626 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pagal to paties straipsnio 2 dalį antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; 5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.
CPK 627 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, - gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, - gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
Pareiškėja savo skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų ar aplinkybių, kurioms esant antstolis privalėtų ar turėtų teisę sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga taip pat nenustatyta jokių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-24 nutartimi V. Š. prašymas dėl civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 priimto sprendimo vykdymo išdėstymo atmestas. O tai, kad pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, tėra jos subjektyvus vertinimas, nepagrįstas objektyviais duomenimis.
Kaip matyti iš skundo turinio pareiškėja taip pat nesutinka su antstolio patvarkymu dėl išskaitų iš jos darbo užmokesčio.
CPK 624 straipsnis reglamentuoja priverstinio vykdymo priemones, tarp kurių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; ir kt. Pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, - dvidešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai, – skolininkas, išieškotojas ir antstolis, privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis).
Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nustatyta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, antstolis turi teisę taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, t. y. ir areštuoti lėšas, esančias skolininkės sąskaitoje, ir išsiųsti patvarkymą daryti išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio. Taigi antstolis 2023-06-07 surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-32326 bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-32333. Pažymėtina, kad nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodyta 3311,22 Eur suma faktiškai nebuvo nurašyta iš skolininkės sąskaitos, o tik nurodytas išieškojimo mastas. SWEDBANK, AB, vykdydamas antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-32326, į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininkės V. Š. sąskaitos pervedė 600,87 Eur, tačiau skolininkė V. Š. nei skunde yra nurodžiusi, nei antstoliui yra pateikus dokumentus, įrodančius, kad yra nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka.
Antstolis 2023-06-07 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-32333 nurodė iš skolininko V. Š. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Būtent tokius išskaitų dydžius iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų numato minėtas CPK 736 straipsnis. Taigi pareiškėjos teiginiai apie didesnes nei 20 procentų išskaitas iš jos darbo užmokesčio yra nepagrįsti. Antstolis minėtą patvarkymą išsiuntė skolininkės darbovietei BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui, kuris, kaip nurodė antstolis, neatliko jokių išskaitymų iš pareiškėjos darbo užmokesčio.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00141 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.