Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 15 d. 13.55 val. iki 2021 m. liepos 16 d. 12.30 val. , t. y. 1 (viena) para, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (ketverius) metus uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota V. S. priklausanti transporto priemonė - 2021 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš V. R. įgytas automobilis „Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš V. S. priteistos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai patirtos proceso išlaidos: 94,38 Eur (devyniasdešimt keturi eurai 38 ct) transporto priemonės nuvežimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 15 d. apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.04 promilių girtumas).

2. Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nors V. S. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Liudytoja M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant ją teisme atpažino asmenį vairavusį automobilį, t. y. V. S.. Nurodė, kad šį asmenį pažįsta iš matymo, įvykio dieną jį už vairo matė iki 5 metrų atstumu, todėl apsirikti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį atpažino ir parodymų atpažinti iš nuotraukos metu. Pats kaltinamasis nurodė, kad tą dieną jis buvo su barzda, ilgais plaukais ir buvo su kepure. Byloje esantis asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, foto lentelės, neginčijamai patvirtina, kad liudytoja M. J. iš pateiktų nuotraukų atpažino V. S., kuris vairavo automobilį ir įvažiavo į pievą.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. S. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o V. S. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

7. Nors nuteistasis neigia 2021 m. liepos 15 d. apie 13.25 val. vairavęs automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikina, kad nurodytu laiku jis automobiliu važiavo su automobilį pirkti norėjusiu asmeniu, kurio duomenų nežino, P. R., E. Š., jis sėdėjo keleivio vietoje, o automobilį vairavo jį pirkti ketinęs iš matymo pažįstamas vaikinas, o jis tik po to, kai šis, automobiliui sustojus dėl variklio gedimo, nuėjo iki parduotuvės nusipirkti cigarečių, atsisėdęs vairuotojo vietoje klausėsi muzikos ir niekur nevažiavo, teisėjų kolegija netiki tokiu jo aiškinimu ir laiko pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

8. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kad automobilį vairavo būtent V. S., o ne kitas asmuo, visų pirma, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs liudytojos M. J. parodymai. Liudytoja paaiškino, kad 2021 m. liepos 15 d. apie 13.15 val. būdama kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo didelį triukšmą ir pamatė, kaip automobilis įvažiavo į krūmus, o bandant išvažiuoti kilo dulkių kamuolys. Liudytoja kategoriškai tvirtino, kad iš arti matė, jog automobilyje buvo trys asmenys, vienas jų vyresnis, jis ir vairavo automobilį, o kiti du akivaizdžiai matėsi, jog yra nepilnamečiai. Vienas nepilnamečių sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o kitas gale. Liudytoja patvirtino, kad užsirašė automobilio valstybinius numerius, informavo policijos pareigūnus. Ji tvirtino, kad gerai įsidėmėjo automobilį vairavusį asmenį, jį žinojo iš matymo, nes vaikai lankė bendrą darželį. Liudytoja apibūdino jo išvaizdą, nurodė išskirtinius požymius: tamsiais ilgais plaukais, su barzda, mėlyna kepure nuo saulės, kurios snapelis nusuktas į nugaros pusę. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu ji atpažino V. S., kaip automobilį vairavusį asmenį (b. l. 23-26). Kaip ir minėta, liudytojos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, jos suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti V. S., nenustatytas, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji galėtų apkalbėti pastarąjį ir nesivadovauti jos parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno V. S., kuris pagal gautą pranešimą apie pavojingai važinėjantį pilkos spalvos automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairuojamą neblaivaus asmens, vyko į įvykio vietą, parodymai.

9. Liudytojas V. S. paaiškino, kad važiuojant pranešėjos (M. J.) nurodyta automobilio „Audi 80“ nuvažiavimo kryptimi, matė žvyrkelyje vingiuotas provėžas, kas patvirtina liudytojos M. J. parodymus, jog automobilis „Audi 80“ pavojingai manevravo, o po to, pamatė ir į pievą įvažiavusį minėtą automobilį, kuriame sėdėjo trys asmenys. Būtent tiek asmenų automobilyje mačiusi kategoriškai tvirtino ir liudytoja M. J.. Liudytojas V. S. nurodė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo lieso kūno sudėjimo vyriškis tamsiais ilgais plaukais, su barzda, užsidėjęs mėlynos spalvos kepurę, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, prisistatęs V. S.. Šalia keleivio vietoje sėdėjo nepilnametis E. Š., o gale nepilnametis P. R.. Taigi policijos pareigūno V. S. prie vairo buvusio asmens apibūdinimas ir kitų automobilyje buvusių asmenų išsidėstymas automobilyje, jų amžiaus apibūdinimas, sutapo su liudytojos M. J. parodymais. Liudytojas V. S. aiškino, kad V. S. neigė vairavęs automobilį, sakė, kad jį vairavęs žmogus, kurio negalėjo įvardinti, tuoj ateis, bet palaukus, taip ir neatėjo. Taigi šio liudytojo parodymai apie tai, kad automobilyje viso buvo trys asmenys, kad automobilio vietoje sėdėjo vyras tamsiais ilgais plaukais, užsidėjęs kepurę, su barzda, būtent taip atrodęs patvirtino ir V. S., o šalimais keleivio vietoje ir gale sėdėjo nepilnamečiai, sutampa su liudytojos M. J. parodymais. Nei liudytoja M. J., nei vėliau prie pievoje sustojusio automobilio atvykę policijos pareigūnai jokio ketvirto asmens nematė, kas leidžia daryti išvadą, kad jo ir nebuvo „Audi 80“ automobilyje, o po (duomenys neskelbtini) važinėjo tik V. S., E. Š. ir P. R., o automobilį vairavo būtent V. S..

10. Nors V. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad aplinkybę, jog jis automobilio nevairavo, gali patvirtinti kartu važiavę P. R. ir E. Š., tačiau pastaruosius apklausus apeliacinės instancijos teisme, matyti, jog jų parodymai yra prieštaringi, nesutampa tiek tarpusavyje, tiek su V. S. parodymais, prieštarauja liudytojų M. J. ir V. S. parodymams.

11. E. Š. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad V. S. „Audi 80“ automobiliu aptariamu metu išvis nevažiavo. Jie važiavo trise. Automobilį pirkti ketinęs asmuo, vardu T. ar M., buvo su barzda, vairavo minėtą automobilį. Liudytojas tvirtino, kad jis sėdėjo automobilio gale, o P. R. priekyje. Jie buvo įvažiavę į krūmus, dėl to kažkokia moteris barėsi. V. S. į vietą, kur sustojo automobilis, atvažiavo vėliau, kai pirkėjas pasakė, kad nepirks. O štai P. R. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, tvirtino, kad jie važiavo keturiese. Kadangi buvo neblaivus, nepamena, kas vairavo automobilį, bet greičiausiai tai buvo automobilį ketinęs pirkti asmuo. Liudytojas nurodė, kad jis su E. Š. sėdėjo gale. Automobilį pirkti norėjęs asmuo buvo trumpais plaukais, be barzdos, užsidėjęs kepurę. Apibūdindamas V. S., nurodė, kad šis įvykio metu buvo ilgesniais nei automobilį vairavusio asmens plaukais, su barzda. Nurodė, kad kai policijos pareigūnai atvažiavo, automobilio vairuotojas buvo išėjęs iki parduotuvės.

12. Kaip matyti iš išdėstytų liudytojų E. Š. ir P. R. parodymų jie tarpusavyje nesutampa dėl aplinkybės, kiek iš viso asmenų važiavo automobiliu. E. Š. aiškino, kad jie važiavo trise, kas atitinka liudytojos M. J. automobilyje matytų asmenų skaičių, ir prieštarauja nuteistojo V. S. ir liudytojo P. R. aiškinimui, kad jie važiavo keturiese. Nuteistasis ir liudytojai E. Š. bei P. R. skirtingai nurodė sėdėjimo vietas automobilyje. V. S. ir P. R. aiškino, kad automobilį vairavo galimas pirkėjas, o V. S. sėdėjo šalia keleivio vietoje, o jie su E. Š. automobilio gale. E. Š. tikino, kad P. R. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, o jis vienas automobilio gale, V. S. išvis nevažiavo automobiliu, o laukė jų. Liudytojai skirtingai apibūdino ir asmens, kuris, anot jų, vairavo automobilį, išvaizdą, E. Š. tikino, kad šis buvo su barzda, o štai P. R. aiškino, kad be ir kad jo plaukai buvo trumpesni už V. S.. Toks nuteistojo ir liudytojų P. R. ir E. Š. parodymų prieštaringumas kelia pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Kadangi liudytojų E. Š. ir P. R. parodymai esminėse detalėse nesutampa tarpusavyje, be to, juose yra prieštaravimų ir nuteistojo parodymams, laikoma, kad jie duoti siekiant padėti V. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą bei patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, papildomai atlikusį dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

14. Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl V. S. gynybos patyrė 60,86 Eur išlaidų.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistajam V. S. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. S. 60,86 Eur (šešiasdešimt eurų aštuoniasdešimt šešis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.