- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1417-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02352-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- P. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8397-723/2019 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui P. Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. Z., prašydamas priteisti 300 Eur turtinę žalą už negrąžintą langų valymo robotą, 1 150 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad internetiniame puslapyje skelbiu.lt buvo patalpinęs skelbimą dėl langų valymo roboto nuomos. Atsakovas P. Z. susisiekė su ieškovu skelbime nurodytu telefonu dėl įrenginio nuomos parai laiko už 10 Eur. 2019 m. kovo 25 d. šalys sudarė daikto, perduodamo nuomai, perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė ieškovui nuosavybės teise priklausantį 300 Eur vertės turtą (langų valymo robotą Hobot 198, maitinimo bloką, laidus, pultą, valymo servetėles). 2019 m. kovo 26 d. atsakovas pateikė paaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad iš ieškovo išsinuomojo vienai parai langų valymo robotą, tačiau jo negrąžino, todėl įsipareigojo iki 2019 m. kovo 31 d. padengti atsiradusius nuostolius. 2019 m. kovo 26 d. atsakovas pasirašė neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 300 Eur ieškovui iki 2019 m. kovo 31 d. 2019 m. balandžio 1 d. ieškovo sutuoktinė R. A. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriui pareiškimą dėl laiku negrąžinto langų valymo roboto, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai santykiai. Atsakovas iki šiol langų valymo roboto negrąžino ir žalos neatlygino. Atsakovas, negrąžinęs išsinuomoto įrenginio, privalo kompensuoti daikto vertę (300 Eur) ir atlyginti nuostolius, t. y. 1 150 Eur negautas pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 24 d., jei atsakovas būtų laiku grąžinęs išsinuomotą daiktą (CK 6.237–6.2.42 str., 6.477 str., 6.499 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui terminą iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą ir pagrindžiančių 1 150 Eur žalos atsiradimą (CPK 80 str., 111–114 str.,135 str., 138 str., 177–178 str., 182 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas S. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ieškinį dėl grąžintino turto vertės sumos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą pateikė per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), sumokėjo žyminį mokestį, pridėjo ieškinio reikalavimus patvirtinančius įrodymus, kurių originalai bus pateikti teismo posėdžio metu. Ieškinyje aiškiai nurodyti reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis reikalavimai yra grindžiami. Prašomą priteisti žalą sudaro negrąžinto turto vertė, o nuostolius – turtiniai praradimai dėl negauto nuomos mokesčio visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinys atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti (CPK 5 str., 135 str., 138 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
5. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą) (CPK 5 str. 3 d.). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz. CPK 111 str., 113–114 str.). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 str. 1 d.). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, pagal pareigas privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė kreiptis į teismą pateikiant ieškinį yra viena iš sudėtinių teisės į teisminį gynybą dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina ieškovo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010).
7. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 dalis). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
8. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
9. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ar pagrindas, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
10. Skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nurodyta, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą ir pagrindžiančių 1 150 Eur žalos atsiradimą.
11. Pagal CPK 135 str. 1 d. 3 p. ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
12. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovas prie ieškinio (užregistruotas 2019 m. liepos 24 d., reg. Nr. CBP-6614) pridėjo 2019 m. kovo 25 d. tarp ieškovo ir atsakovo P. Z. sudarytą išnuomojamo langų valymo roboto perdavimo–priėmimo aktą, atsakovo 2019 m. kovo 26 d. paaiškinimą dėl ieškovo turto negrąžinimo, tos pačios dienos P. Z. išduotą paprastąjį vekselį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriame ieškovui su atsakovu kilusį ginčą pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad 300 Eur žalos dydį sudaro negrąžinto langų valymo roboto vertė, o 1 150 Eur nuostolių dydį sudaro negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs iš negrąžinto daikto nuomos.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas (dėl 1 150 Eur žalos pagrindimo) nesudarė kliūčių tolesnei proceso eigai. Ieškinyje nurodyta, iš ko susideda prašoma priteisti žala ir nuostoliai, prie ieškinio taip pat pridėti įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieškovo apsisprendimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.), pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka (CPK 179 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškinio dalyką ir pagrindą patvirtinančių įrodymų nepateikimas ieškinio pateikimo metu gali būti pagrindu, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinį atmesti, bet negali būti vertinama, kaip procesinė kliūtis priimti ieškinį ir bylą išnagrinėti.
14. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 str. 7 d.).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas per Elektroninių paslaugų portalą pateikė ieškinį, kuriame pareiškė turtinį reikalavimą dėl bendros 1 450 Eur žalos atlyginimo pritesimo, todėl ieškinys turėjo būti apmokėtas 33 Eur žyminio mokesčiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (ieškinio, užregistruoto 2019 m. liepos 24 d., reg. Nr. CBP-6614, elektroninės kortelės „Žyminis mokestis“) nustatyta, kad ieškovas 2019 m. liepos 23 d., pateikdamas ieškinį, sumokėjo už pateiktą ieškinį 33 Eur žyminį mokestį. Nurodytą aplinkybę papildomai patvirtina prie ieškovo atskirojo skundo pridėta ekrano nuotrauka iš EPP sistemos, kurioje matyti, kad ieškovas šioje byloje sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį (užduoties kodas ZH72405). Žyminį mokestį už ieškinį mokant per EPP, toks mokėjimas iš karto yra matomas elektroninės bylos ieškinio kortelės skiltyje „Žyminis mokestis“. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio sumokėjimą, yra perteklinis, kadangi informacija apie žyminio mokesčio mokėjimą teismui buvo pateikta elektroninės bylos kortelėje.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, grąžinant ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 111 str., 135 str., 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti ieškovo S. A. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.