Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. sausio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-487-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2023 m. gruodžio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-9275-2023 A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad A. M. 2023 m. gruodžio 24 d., 10.27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį MINI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 prom. neblaivumas, po paklaidos nustatytas neblaivumas 0,52 prom. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą (b.l. 17).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-487-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir nenustačius sunkinančių aplinkybių, A. M. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skyrė 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. M. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjęs. Prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. M. prašo atsižvelgti, kad prisipažino padaręs pažeidimą, kaltės neginčijo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Automobilį vairavo, neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui. Vairuojant eismo įvykio nesukėlė, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Paskirtą baudą sumokėjo. Nustatytas lengvas 0,54 (0,52 po paklaidos) promilių neblaivumas. Nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių jo neblaivumo požymių. Pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo. Turi virš 19 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta. Nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Yra doras visuomenės narys, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Dėl teisės vairuoti atėmimo, sudėtinga susirasti darbą, sukelia nepakeliamą finansinę naštą sau ir artimiesiems.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

A. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes prieš sėsdamas vairuoti jautėsi blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, dėl jo padaryto pažeidimo niekas nenukentėjo, kitų KET nepadarė ir sustabdytas jis buvo tik policijos vykdomo reido metu. Šie pažeidėjo skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o A. M. veiksmai, prieš keletą valandų pavartojus alkoholio ir sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo, rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti po tik prieš kelias valandas vykusio alkoholio vartojimo. A. M. teisme pripažino, kad dėl patirtų išgyvenimų (ilgai slaugytos mamos netekties) ne tik išgėrė vyno, bet ir mažai miegojo, kas tik rodo, jog buvo net keletas aplinkybių, kas turėjo jį sulaikyti nuo vairavimo, nes kaip žinia, vairuotojas, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, privalo atsakingai įvertinti savo būklę, leidžiančią jam vairuoti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vartojus alkoholį iš vakaro, esant sutrikdytai emocinei būklei, A. M. privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai. Asmeninio pobūdžio išgyvenimai, kad ir kokie būtų skaudūs ir žmogiškai suprantami, nėra nei sąlyga, nei pagrindas pažeidimui daryti. Priešingai, teismo nuomone, esant tokiems išgyvenimams, A. M. turėjo pasirinkti nevairavimą, juolab, kad buvo asmenų, kas galėjo jį pavežti, tačiau pats A. M. pasirinko savo elgesio variantą rizikuoti ir privalo už tai atsakyti.

ANK 7 straipsnyje įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio turinio, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai. Šiuo atveju A. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokių padarinių šiuo atveju nekilo, nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas. Laikoma, kad A. M. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tyčia.

A. M. 0,52 promilių neblaivumas nustatytas 2023 m. gruodžio 24 d., 10.27 val., t.y. jo girtumas 0,12 promilių viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam. Jis pripažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, todėl turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholis dar gali ir nebūti pasišalinęs iš organizmo, tačiau šiam faktui jis buvo abejingas ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikinti savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas tik patvirtina, kad jis veikė tyčia. Teismas vadovaujasi formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia teiginiai, jog asmuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus, kadangi alkoholį vartojo vakare, o vairavo kitą dieną. Iš A. M. paaiškinimų matyti, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį kitą dieną po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Be to, automobilį A. M. vairavo dienos metu, mieste, didelės metinės šventės (Kūčių) metu, kai eismas buvo intensyvus, kas tik dar labiau nepateisina jo pasirinkto elgesio modelio ir padarytą veiką pavojingumo prasme tik didina. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus.

Nagrinėjamu atveju A. M. neblaivumas buvo nustatytas pagal mažiausios alkoholio koncentracijos rodiklį, t. y. pagal antrąjį matavimą alkotesteriu – 0,54 prom., nors pagal pirmąjį matavimą buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumas. Akivaizdu, jog A. M. neblaivumas nebuvo jau toks nežymus, kad būtų pagrindas jo veiką laikyti mažareikšme ir/ar nepavojinga.

A. M. prašo atsižvelgti, jog nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių jo neblaivumo požymių. Teismas nepritaria tokiai jo pozicijai, kadangi įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė. Teismas nepritaria ir A. M. išvadai, jog būtina atsižvelgti į tai, kad administracinis nusižengimas nesukėlė jokių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, niekas nenukentėjo ir t.t.). Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Įstatymas (ANK 422 straipsnio 5 dalis) numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus (vairavimą esant neblaiviam). Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimo esant neblaiviam pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, A. M. aptariamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, sėsdamas už automobilio vairo kitą dieną, prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes, juolab, kad jokio būtinumo jam pačiam vairuoti nebuvo. Teisme A. M. pripažino, kad buvo asmenų, kurie galėjo jį pavežti, kas ir buvo padaryta po to, kai jis buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Nors pats A. M. nurodo, kad nebuvo nustatyta jokių jo neblaivumo požymių, tai prieštarauja neblaivumo nustatymo akte nurodytai jo neblaivumo identifikavimo aplinkybei kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kurį pats A. M. pasirašė 2023 m. gruodžio 24 d.

Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti (šiuo atveju jį susirasti), teismų praktikoje laikomas kaip neturintis esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą. Aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, A. M. privalėjo įvertinti, prieš neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir jį vairuodamas, o jeigu abejojo dėl savo neblaivumo – privalėjo tuo įsitikinti, bet ne rizikuoti. Paties A. M. sąmoningi veiksmai sąlygojo taikytos administracinio poveikio priemonės paskyrimą.

A. M. skunde nurodė, kad turi didelį, virš 19 metų vairavimo stažą. Tai, kad pažeidėjas turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padaręs analogiškų pažeidimų necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes nedaryti pažeidimų, ypač pavojingų ir šiurkščių, iš esmės yra savaime suprantamas dalykas. Turėdamas ilgą vairavimo stažą, gyvenimišką patirtį ir vesdama pavyzdingą gyvenimo būdą, A. M. turėjo suprasti ir įvertinti vairavimo esant neblaiviai pavojus, bet to nepadarė. A. M. anksčiau yra baustas 6 kartus: 4 kartus už leistino važiavimo greičio viršijimą, už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą ir vieną kartą už vairavimą transporto priemonės ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis; vairavimo esant neblaiviam metu du administraciniai nusižengimai buvo galiojantys. Tai rodo, kad nors jis nėra padaręs analogiško pažeidimo ir nebuvo praradęs teisės vairuoti, tačiau kaip nurodė policijos įstaiga ir tam pritaria teismas, akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos, nors ir nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui, teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje nepadarė. Akivaizdu, kad KET pažeidimų darymas nėra atsitiktinis įvykis A. M. gyvenime ir šio nusižengimo padarymo taip pat negalima tokiu laikyti.

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels (sukelia) A. M. nepatogumų, tačiau skunde neteisingai nurodoma, kad tai įtakos ir jo artimųjų gyvenimą, nes kaip pats A. M. pripažino teisme, jis gyvena vienas ir kitų išlaikytinių asmenų neturi. Nurodyta aplinkybė apie blogą viešojo transporto išvystymą, taip pat neatitinka tikrovės. Kaip žinia, A. M. gyvenamoji vieta yra tarp Kretingos ir Palangos, ir nors tiesioginio susiekimo iš jos su Klaipėdos m. nėra, kur kaip teigia A. M. yra didelė potencialių jo būsimų darbdavių koncentracija, tačiau viešasis transportas tiek iš Palangos ir Kretingos į Klaipėdą, tiek iš Kretingos į Palangą ir atgal, važinėja labai dažnai.

A. M. dėl padaryto pažeidimo pritaikyti apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė. Neteisinga būtų, jei padaręs nusižengimą asmuo ir toliau patogiai gyventų, nejustų padaryto nusižengimo pasekmių, kas gali paveikti ir prevencinę nuobaudos skyrimo reikšmę. Tik patyręs nepatogumus pažeidėjas supranta, kad turi nedaryti nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Dėl netektos teisės vairuoti patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas daro išvadą, kad A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra nei akivaizdžiai per griežta, nei neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. A. M., įvertinus jo nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju paskirtos administracinio poveikio priemonės sudaro pačią švelniausią nubaudimo situaciją ir teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Institucija tai padarė teisingai ir pagrįstai. Kitų aplinkybių, įgalinančių dar labiau ją švelninti, teismas nenustatė. Baudos sumokėjimas šiuo atveju yra dėsninga Nutarimo įvykdymo sąlyga, kuri sukelia pažeidėjui finansinius nuostolius, bet yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė.

A. M. skunde nurodo aibę teismų sprendimų, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Skunde gausiai išvardinti pirmos instancijos teismų sprendimai, nors ir priimti analogiško pobūdžio bylose, nėra precedentai ir teismas, priimdamas sprendimas, neturi teisinio pagrindo jais remtis ar taikyti. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde nurodytuose aukštesniųjų teismų nutartys priimtos dėl įvykių, kurių metu pažeidėjų neblaivumo laipsnis buvo mažesnis nei A. M. ir jau vien tai neleidžia spręsti apie situacijų identiškumą. Teismas kiekvienos bylos duomenis vertina individualiai, visus byloje surinktus duomenis įvertinant kompleksiškai ir nė vienam nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą A. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 422 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl A. M. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-487-2024 (ROIK: 23228507267) nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.