Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-44-1011/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-01-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
A15.-44-1011/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04991-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Linas Dūdys (pirm.)
Pažeidėjas
J. K.
Nukentėjusysis
J. U.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Vykintas Bulotas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A15.-44-1011/2020Proceso Nr. 4-68-3-04991-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. K., jo atstovui advokatui Vykintui Bulotui, nukentėjusiajai J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 8 d. ir 426 str. 2 d., numatytų nusižengimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2019-10-28 apie 8.25 val. Vilniaus g. 9, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, apvažiuodamas kliūtį ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė priešais važiavusį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Iš eismo įvykio vietos J. K. pasitraukė pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 219.1 p. reikalavimus.

Tokiais veiksmais J. K. pažeidė KET 9, 126, 219.1 p. reikalavimus bei padarė ANK 417 str. 8 d. ir 426 str. 2 d. numatytus administracinius nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. atstovas advokatas V. Bulotas teismo posėdžio metu paaiškino, jog J. K. savo kaltę pilnai prisipažįsta, suvokia, kad pasielgė neteisėtai, dėl šio įvykio išgyvena ir labai tikisi, kad žala nukentėjusiajai bus atlyginta. Nurodė, kad siekiant pašalinti abejones dėl eismo įvykio metu nukentėjusiosios vairuoto automobilio apgadinimų masto, kreipėsi UAB „Dažvyda“, kuriai pateikė visus įmanomus dokumentus: nuotraukas, kurias gavo iš ikiteisminio tyrimo, sugadinimų aprašymų lentelę, eismo įvykio schemą ir „Tuvlitos“ išrašą su nustatytais automobilio gedimais. UAB „Dažvyda“ sudarė automobilio remonto sąmata, taikydama tuos pačius įkainius, tame tarpe ir dėl darbo laiko apmokėjimo. Iš sąmatos buvo eliminuotos tam tikros pozicijos, kurios buvo nurodytos UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ nurodytoje sąmatoje, t. y. dėl tų Peugeot dalių, kurios akivaizdžiai neturėjo būti keičiamos (pvz. vairo kolonėlė). Keičiamų dalių vienu atveju buvo išvardinta labai daug, t. y. sparnas, kronšteinai, posparniai, veidrodis, guolio rėmas, amortizatorius, ratlankis, rato gaubtas, padanga, vairo kolonėle, traukė, sankaba. O kitu atveju keistos tik kelios dalys: ratlankis ir padanga, veidrodėlis ir t. t., kitos dalys remontuojamos. Kai kurių darbų net nereikėjo atlikti, nes tai buvo techniškai netvarkinga mašina. Techninės apžiūros talone (apžiūra atlikta kelios dienos prieš eismo įvykį) yra nurodyti defektai, susiję su pakaba. Specialistai tokių sugadinimų nemato, Peugeot ratas buvo vietoje, nebuvo išmuštas. Įvertinus tokio pobūdžio susidūrimą, tokie sugadinimai kaip amortizatoriaus keitimas labai menkai tikėtini. Automobilio Peugeot pakaba nebuvo tvarkinga jau prieš eismo įvykį, todėl darytina išvadą, kad tie sugadinimai nebuvo padaryti eismo įvykio metu. Atstovo nuomone dalis sąmatoje esančių eilučių turi būti išbrauktos arba koreguojamos. Atkreipė dėmesį, kad variklio dangtis galimai nebuvo remontuojamas, pažeidimų ant kapoto nuotraukose nesimato. Tai kelia abejonių ir todėl, kad nes tai ne tipinė susidūrimo sugadinimo vieta, todėl daro prielaidą, kad tas sugadinimas nėra fiksuotas pareigūnų, nes nėra susijęs su eismo įvykiu. Anot atstovo, visi neaiškumai turėtų būti aiškinami administracinio atsakomybė traukiamo asmens naudai. Atmetus visas, jo nuomone, nepagrįstas pozicijas, darbų kaina pagal „Transtiros“ serviso sudarytą sąmatą būtų 572,49 Eur, galimai 100 Eur didesnė. Kvalifikavimui aktuali riba yra 750 Eur. Taigi, būtino remonto kaina, įvertinus UAB „Dažvyda“ sudarytą sąmatą, būtų mažesnė negu 750 Eur. Taip pat kelia abejonių tai, ar įmonė, kuri atliko darbus, ir nukentėjusiosios darbovietė yra nesusijusios, nors vien pagal pavadinimą yra akivaizdu, kad yra sąsajos tarp šių bendrovių – jų adresai net skiriasi nežymiai, jų buveinių adresai yra toje pačioje vietoje – Vilniaus gatvėje. Peršasi prielaida, kad „Transtiros“ sudaryta sąmata galėjo būti padidinta, nes automobilio vertė palyginama su remonto kaina. Mano, kad buvo įtraukta darbų, kurie neturėjo būti įtraukti, todėl sugadinimai tikrai nesiekia byloje nurodyto masto ir kvalifikuotini ne pagal 426 str. 2 d. o pagal ANK 426 str. 1 d. Taip pat prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. ir skirti J. K. įspėjimą, nes yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių: kaltę prisipažino, gailisi; akivaizdu, kad žala bus atlyginta dėl to, kad automobilis buvo draustas; jam daugiau nei 65 m., nebuvo padaryta labai ženkli žala, žmonės nenukentėjo. Taigi eismo įvykį galima laikyti nesukėlusį ypatingai sunkių pasekmių.

Nukentėjusioji J. U. teismo posėdžio metu parodė, jog eismo įvykio metu važiavo savo juosta, pasuko į dešinę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau jai buvo kliūtis – perėjos stulpas ir į jos automobilį įvažiavo J. K. vairuojamas automobilis, nukrito veidrodėlis. Pažymi, kad remonto kainos – servisas kreipėsi į draudimą. Šis servisas turi sutartį su Lietuvos draudimu. Ji užregistravo žalos dydį Lietuvos draudime, o jie kontaktuoja tarpusavyje. Draudimas nieko negali padaryti kol nėra teismo sprendimo. Patikino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio variklio dangtis, kairės pusės sparnas, vairuotojo pusės priekinėms durelės ir veidrodėlis, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas. Visos vairo traukės, antgaliai, kolonėlė, stabdžiai ir pan. buvo keisti dėl smūgio į ratą, nes jie irgi buvo pažeisti. Pridūrė, kad techninės apžiūros metu jos automobiliui buvo nustatyti trūkumai (netinkamas apšvietimas, dūmingumas, kažkas susiję su ratu), kurie nebuvo susiję su eismo įvykio metu padarytais sugadinimais. Pabrėžė, kad tik po sąmatos pristatymo gavo leidimą iš tyrėjos remontui. Automobilio jai labai reikėjo, nes neturėjo galimybės kitai nuvežti vaiką į darželį. Dvi savaites automobilis stovėjo neremontuojamas. Tyrėjas leido remontuoti mašiną, nes servisas yra sudaręs sutartį su Lietuvos draudimu. Nurodė, kad pati dirba „Transtira logistics“, tačiau ši įmonė nėra susijusi su „Transtiros“ servizu, nors jų adresai panašūs. Šį servisą pasirinko, nes jis buvo arti eismo įvykio vietos.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, jog J. U. priklausantis automobilis nukentėjo Vilniaus g., Grigiškėse. J. U. yra jų „Transtiros“ įmonės darbuotoja (įmonių grupė bendra), todėl paskambino savo direktoriui, kad įvyko autoįvykis negalės atvažiuoti. Direktorius susiekė su liudytojo įmonės direktoriumi ir pasakė, kad reikia padėti. Pirmą kartą jis J. U. pamatė po avarijos. Paaiškino, kad jų servisas atlieka automobilių remonto darbus. J. U. automobilis Peugeot negalėjo važiuoti, todėl nuvykęs šaltkalvis pakeitė atsarginį ratą ir atvažiavo automobiliu iki serviso teritorijos. Pažymėjo, kad po eismo įvykio šiam automobiliu buvo keisti amortizatoriai, suremontuoti kiti pažeidimai, kairės pusės ratas, sulūžęs tvirtinimas tarp bamperio ir sparno; galinis bamperis tvarkytas. Buvo mąstoma ar keisti vairo kolonėlę, kurios gedimais įtakoja vairavimo saugumą, kaip ir stabdžiai. Todėl vairo kolonėlės keitimas, kaip paslėptas defektas, galintis pasireikšti toliau eksploatuojant automobilį, buvo įtrauktas į sąmatą, kurią sudarė jis pats. Remonto metu vairo kolonėlės nekeitė, nutarė 3 mėnesius eksploatuojant automobilį pažiūrėti ar šis galimas gedimas pasireikš. Patvirtino, kad eismo įvykio metu automobiliu Peugeot buvo padaryti variklio dangčio apgadinimai, todėl jis buvo perdažytas. Variklio dangtis buvo apgadintas prasilenkiančio automobilio šoninio matymo veidrodėliu. Lietuvos draudimas pripažino, kad Peugeot automobiliui buvo padaryta 1 447,70 Eur (neįvertinus vairo kolonėlės) žala, kuri dar nėra apmokėta.

ANK 417 str. 8 d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

ANK 426 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo nuo 1 100 iki 2 000 Eur. Minėto straipsnio 7 d., be kita ko, sakoma, kad už šio straipsnio 1, 2 d. numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.

Byloje esantys įrodymai – 2019-10-28 eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį; 2019-10-28 tarnybinis pranešimas; liudytojos I. G. 2019-10-28 policijos pareigūnams teiktas rašytinis paaiškinimas; nukentėjusioji J. U. 2019-10-28 policijos pareigūnams teiktas rašytinis paaiškinimas ir teismo posėdžio metu duoti parodymai; liudytojos V. K. 2019‑11‑12 policijos pareigūnams teiktas rašytinis paaiškinimas; liudytojo D. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai; fotonuotraukos, darytos įvykio vietoje; paties J. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu duoti paaiškinimai – patvirtina, kad J. K. 2019‑10‑28 apie 8.25 val. Vilniaus g. 9, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, apvažiuodamas kliūtį ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė priešais važiavusį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo toliau, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Tokiu būdu J. K. pažeidė KET 9 p. reikalavimus, įpareigojančius, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 126 p. reikalavimus, be kita ko, įpareigojančius vairuotojus palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, vairuodamas kliudė prasilenkiantį automobilį Peugeot padarė ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą.

KET 219.1 p. sakoma, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, kvalifikuotinas kaip ANK 426 str. 1 ar 2 d. numatytas nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino nesustojęs išsiaiškinti kokie apgadinimai buvo padaryti, t. y. pažeisdamas KET 219.1 p. reikalavimus.

J. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino visiškai, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, taip pat patvirtino, kad aiškiai suvokė, jog iš eismo įvykio pasišalino apgadinęs kitą automobilį, taip pasielgė nes supanikavo, dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 11).

Teisminio administracinės bylos nagrinėjimo metu J. K. atstovas kėlė abejones dėl nukentėjusiosios J. U. vairuoto automobilio Peugeot padarytų apgadinimų masto, tokią savo poziciją grindė ir UAB „Dažvyda“ pateikta remonto darbų sąmata, pagal kurią automobilio Peogeot remonto kaina 704,43 Eur, t. y. nesiekia ANK 426 str. 2 d. numatyto žalos dydžio. Pažymėtina, kad UAB „Dažvyda“ sudaryta automobilio Peugeot remonto darbų sąmata buvo sudaryta betarpiškai neapžiūrėjus automobilio Peugeot, o tik vertinant J. K. atstovo pateiktus dokumentus – nuotraukas, sugadinimų aprašymų lentelę, eismo įvykio schemą, „Tuvlitos“ išrašą su nustatytais automobilio gedimais, o į šią sąmatą neįtraukti ir toks akivaizdus ir fotonuotraukose matomas variklio dangčio apgadinimas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Transtiros sunkvežimių serviso“ atstovas D. S., kuris betarpiškai apžiūrėjo po eismo įvykio automobilį Peogeot, paaiškino, kad jis pats nustatė visus pastebėtus šio automobilio apgadinimus bei sudarė automobilio remonto kainos sąmatą, detaliai paaiškino kokie automobilio apgadinimai buvo nustatyti ir suremontuoti. D. S. taip pat pažymėjo, kad Peogeot automobilio vairo kolonėlė, nors ir buvo įtraukta į sąmatą, tačiau nebuvo keista, nes nutarta palaukti ar šios dalies defektas pasireikš vėliau, t. y. eksploatuojant automobilį. Be vairo kolonėlės remonto, automobilio Peugeot darbų kaina lygi 1 447,70 Eur.

Įvertinęs UAB „Transtiros sunkvežimių serviso“ pateiktą automobilio Peogeot remonto darbų sąmatą bei D. S. teisminio nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šie įrodymai, o ne UAB „Dažvyda“ pateikta remonto darbų sąmata, objektyviausiai apibūdina eismo įvykio metu automobilio Peugeot padarytų apgadinimų mastą.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad eismo įvykio metu apgadinto J. U. priklausančio automobilio Peogeot remonto kaina ne mažesnė, kaip 1 447,70 Eur. Taigi, nukentėjusiajai padaryta žala gerokai didesnė už ANK 426 str. 2 d. numatytą 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 x 50 Eur = 750 Eur) sumą.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, pripažintina, kad J. K. pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos pažeisdamas aptartus KET reikalavimus padarė ANK 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą.

J. K. kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailisi ir tai lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). J. K. atsakomybę taip pat lengvina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų, t. y. 78 metų, amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, kad J. K. per paskutinius 5 metus nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Iš ANK 426 str. 2 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 100 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų J. K. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme. Todėl, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

J. K. pareigūnams duotuose paaiškinimuose kaltę padaręs administracinius nusižengimus pilnai pripažino, savo veiksmus vertino išskirtinai kritiškai, gailėjosi pasielgęs neteisėtai. Teismas taip pat pabrėžia, kad J. K. per paskutinius 5 metus nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra garbaus 78 metų amžiaus. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nors jo padarytas ir ANK 426 str. 2 d. numatytas nusižengimas yra šiurkštus, pats nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, galimai sąlygotas garbaus amžiaus, pasimetimo kilusioje situacijoje.

Teismas, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 str., bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskiriant J. K. tokio dydžio baudas: už ANK 426 str. 2 d. numatytą nusižengimą, ženkliai mažesnę negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 200 Eur, baudą; už ANK 417 str. 8 d. numatytą nusižengimą, sankcijoje nustatytą minimalaus dydžio, t. y. 10 Eur, baudą.

Kaip minėta, pagal ANK 426 str. 7 d. už ANK 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.

Teismas, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ANK 22 str. nurodyti nuobaudos tikslai geriau bus pasiekti taikant ANK 426 str. 7 d. numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas yra ženkliai mažesnis negu nustatytas minimalus, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. nuostatomis, J. K. galutinė administracinė nuobauda skiriama sunkiausiojo iš jo padarytų ir ANK 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 200 Eur bauda; taip pat skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1, 9 p., 417 str. 8 d., 426 str. 2 d., 7 d., 635 str. 1 d. 1 p., 675 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pripažinti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius:

1) Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) Eur baudą;

2) Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d. str. nuostatomis J. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų ir Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108196403.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos (jos dalies) nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys