Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-917-369/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-14
Bylos Nr.
eII-917-369/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00870-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
G. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-917-369/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00870-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.; 16.11.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. Š.,nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11458-2025 pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11458-2025 G. Š. pripažinta kalt padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus dėl to, kad ji 2025 m. kovo 6 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, lenkdama neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau -KET) 82.2, 140.7 punktus. Jai paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismui G. Š. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo trims mėnesiams arba bent sušvelninti šią priemonę iki vieno mėnesio termino. Savo prašymą argumentuoja tuo, kad Institucija netinkamai individualizavo jai administracinio poveikio priemonę, neatsižvelgusi į jos bylos nagrinėjimo metu pateiktą informaciją apie situaciją, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į ją charakterizuojančius duomenis. Skunde nurodo, kad ji prisipažino padariusi nurodytus administracinius nusižengimus, ir gailisi dėl šios situacijos, vien administracinio nusižengimo protokolo surašymas turėjo jai psichologinį poveikį, kad ateityje ji atsakingai laikytųsi KET reikalavimų. Pareiškėja teigia dešimt metų buvusi atsakinga vairuotoja kelyje ir tokio pobūdžio nusižengimas jai vienkartinis ir išimtinis. Pareiškėja teigia mananti, kad jos atveju egzistuoja aplinkybių visuma, leidžianti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ji visada buvo atsakinga vairuotoja ir nagrinėjamu atveju neturėjo jokio noro būti agresyvia ir piktybiška, eismas nebuvo sutrikdytas ir jokių žalingų pasekmių neatsirado. Ji mano, kad jos asmenybė yra mažo pavojingumo ir jai nebūdingas tokio elgesio modelis- ji anksčiau nėra bausta už tokio ar panašaus pobūdžio nusižengimus, darbdavio ir aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Antra, jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, o ji gyvena užmiestyje, (duomenys neskelbtini) rajone, kur nėra patikimų viešojo transporto alternatyvų, kelias dažnai apsemtas, todėl neprieinamas taksi ar pavežėjams, automobilis jai vienintelė galima transporto priemonė. Neturėdama teisės vairuoti ji negali pasiekti darbo vietos ir pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Taip pat darbo pobūdis ją verčia dažnai važiuoti į kituose miestuose išsidėsčiusius filialus, siekiant užtikrinti jų veiklą. Negebant atlikti darbinių funkcijų ji gali prarasti lėšų šaltinį ir iškils grėsmė pažeisti kreditorinius įsipareigojimus – ji moka būsto paskolą. Tai pat pareiškėja mano kad nuobaudos skyrimo tikslas – atgrasyti nuo pažeidimų darymo ateityje jau yra pilnai pasiektas.

Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo į G. Š. skundą nepateikė.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėjama nedalyvaujat Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. Š. teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ji pradėjo lenkimą leistinoje vietoje, norėjo pralenkti automobilių koloną. Priėmė sprendimą lenkti, pamačiusi, kad nėra priešais atvažiuojančio automobilio. Kai baigė lenkimo manevrą, jau kirto ištisinę liniją. Nebuvo sutrikdytas eismas, nebuvo padarinių. Ji pripažįsta kaltę, šioje situacijoje taip buvo priversta pasielgti. Dažnai vairuoja transporto priemonę, turi ankstesnių nuobaudų už parkavimą, greičio viršijimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra labai ją apsunkinanti aplinkybė, automobilis jai be proto reikalingas. Paskirtos baudos nesumokėjo, nes jai policijos nuovadoje sakė nemokėti, kol bus skundo nagrinėjimas. Po posėdžio pareiškėja pateikė kvitą, kad sumokėjo skundžiamu nutarimu jai paskirtą baudą (b.l. 77).

Skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 2) vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, 3) važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, 4) Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, 5) apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, 6) tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, 7) reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, 8) eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

KET 82.2 punktas nustato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

KET 140.7 punktas nustato draudimą lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje padarymo fakto nėra. G. Š. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji padarė protokole nurodytus nusižengimus, t.y. 2025 m. kovo 6 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, lenkdama neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Teismo posėdyje pripažino, kad lenkimo manevrą baigė kirsdama ištisinę ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.). Be jos prisipažinimo, šias nusižengimo aplinkybes įrodo administracinio nusižengimo protokolas, D. K. 2025 m. kovo 6 d. per e-policiją pateiktas pranešimas apie įvykį ir parodymai, apie tai, kad 2025 m. kovo 6 dieną 16:05 val. važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. pusės ties „X“ degaline, jis pastebėjo galinio vaizdo veidrodėlyje, kad automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę liniją ir viršydamas leistiną greitį pradėjo lenkti kitas transporto priemones vingiuotu keliu su apribotu matomumu, jo automobilio vaizdo registratoriumi darytu ir byloje pateiktu vaizdo įrašu. Skunde keliamas tik Institucijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, arba visai netaikyti administracinio poveikio priemonės, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 str.). Pareiškėjos prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė G. Š. reikalinga atlikti darbines funkcijas, patogiam susiekimui, jos asmenybė yra mažo pavojingumo, padaryti KET pažeidimai atsitiktiniai ir išimtiniai, ji atsakinga vairuotoja, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vairuotojui bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų, ANK 420 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, o neturintiems teisės vairuoti asmenims – bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas draudžiamus lenkimo veiksmus prilygino tokioms pat alternatyvioms pavojingo vairavimo veikoms kaip pavojingos situacijos kelyje sukėlimą pažeidus KET, ar išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant pavojingą situaciją kelyje, kai kitos transporto priemonės priverčiamos staiga keisti važiavimo kryptį. Taigi įstatymų leidėjas automatiškai šį KET pažeidimą įvertino kaip pavojingo vairavimo veiksmą, už kurį numatytos griežtesnės sankcijos, nei už kitus KET pažeidimus vairuojant, nepriklausomai nuo to, kad neigiami padariniai ir nekilo. Šiuo atveju lenkimas vingiuotame kelyje, kur lenkimą draudžia KET 3 priede 1.1 punkte nustatyta siaura ištisinė ženklinimo linija, yra itin pavojingas, kadangi kelio vingis ir abipus kelio augantys medžiai stipriai apriboja matomumą, todėl lenkiančio automobilio vairuotojas gali nepastebėti už vingio esančio priešpriešinėje juostoje kito automobilio, gali nespėti sureaguoti į kliūtį ir grįžti į savo eismo juostą, nes lenkimo manevrui paprastai būna padidinęs važiavimo greitį. Šiuo atveju lenkimo manevras buvo pavojingas dar ir tuo, kad G. Š. lenkė transporto priemonių koloną, todėl galimybė iš už vingio išnirus kitai transporto priemonei grįžti į savo eismo juostą būtų buvusi negalima ar labai apsunkinta. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė privalomą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, todėl preziumuojama, jog vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas ir administracinio poveikio priemonės–specialiosios teisės atėmimo netaikymas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nustatytų ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nenurodė skunde nei teisme jokių išimtinių aplinkybių, kodėl jai apskritai kilo poreikis daryti lenkimo manevrą draudžiamoje lenkti ir pavojingoje tokiam manevrui vietoje, dėl ko teismas galėtų situaciją vertinti jos naudai kaip išimtinę ir vienkartinę.

Institucija priimdama nutarimą, nurodė, kad G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atsižvelgiant į tai, jai buvo paskirtos minimalios sankcijose numatytos baudos ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, kas ir buvo įvertinta skundžiamame nutarime. G. Š. argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbo funkcijoms atlikti, patogiam susiekimui iš namų į darbovietę, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati G. Š.. Šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimus, tačiau tai jos nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio ar kitų priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Asmeniniai pažeidėjo narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Minėti argumentai nesudaro teismui pagrindo visiškai netaikyti privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Teismas pareiškėjos skundo teiginius dėl grėsmės prarasti darbą ir pajamas dėl 3 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimo vertina kaip stipriai hiperbolizuotus. Pažymėtina, kad pareiškėjos darbo pobūdis -vaistinės filialo vadovė – nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimo veikla. G. Š. pati skunde nurodo, kad transporto priemonė jai sudaro galimybę operatyviai ir efektyviai pasiekti kitus savo darbinių komandiruočių taškus, tačiau tai tikrai nėra vienintelė galimybė nuvykti į kitus Lietuvos miestus. Galiausiai jos darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje pabrėžiama, kad pareiškėja yra aukštos kvalifikacijos farmacijos specialistė, o šiuo metu jaučiamas stiprus farmacijos specialistų trūkumas, iš ko darytina išvada, kad negalėjimas vairuoti transporto priemonę tokiam trumpam terminui kaip 3 mėnesiai tikrai netaps prielaida atleisti taip vertinamą aukštos kvalifikacijos specialistą ir nėra jokios grėsmės dėl administracinio poveikio priemonės taikymo pareiškėjai netekti esamo darbo.

Skunde teigiama, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra netikslinga dėl mažo pareiškėjos asmenybės pavojingumo, jos kaip vairuotojos atsakingumo. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės trumpesnio termino taikymo galimybę atsižvelgtina į tai, kad G. Š. anksčiau per 10 metų vairavimo stažą nėra bausta už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau vertinant Administracinių nusižengimo registro duomenis negalima jos laikyti ir pavyzdinga ir atsakinga vairuotoja. G. Š. per paskutinius 5 metus yra pažeidusi KET reikalavimus 9 kartus ir buvo bausta administracine tvarka: dažniausiai už greičio viršijimą, transporto priemonės statymo tvarkos pažeidimą, naudojimąsi mobilaus ryšio priemone vairuojant, važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, baudos sumokėtos, nusižengimo padarymo metu galiojo tik viena nuobauda. Be to pažymėtina, kad tokia veika (neveikimas) kaip įspėjamojo signalo nerodymas lenkiant dažnai yra ydingo ir sistemingo elgesio išraiška, daugiau įprotis nei atsitiktinumas.

Apibendrinant darytina išvada, kad G. Š. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudas, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, todėl keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11458-2025 pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos G. Š. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11458-2025.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas