Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-449/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
1A-346-449/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis
M. D., V. R., V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-449/2019Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00004-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3., 1.1.8.1.2., 1.2.17.1.1., 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,gynėjui Dariui Kurpavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. (M. D.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) ir 24 straipsnio 4 dalį 1 500 MGL dydžio (75 000 Eur) bauda, įpareigojant nuteistąjį paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti gintaro dirbinius ir žaliavą, saugomus Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės poskyryje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. R. (V. R.) ir V. G. (V. G.), dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su Rusijos Federacijos piliečiais, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

1.1. M. D., veikdamas bendrininkų grupe su Rusijos Federacijos piliečiais V. R. ir V. G., parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo – turėdamas tikslą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežti daiktus, organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei: 2017 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, M. D. Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo, paruošė ir paliko saugojimo vietoje gintaro dirbinius ir gintaro žaliavą. 2017 m. gruodžio, 2018 m. vasario mėnesiais, telefoninių pokalbių metu M. D. suteikė V. R. informaciją apie daiktus, jų buvimo vietą, iš anksto aptarė prekių gabenimo sąlygas, priemones bei būdą, susitarė dėl atlygio V. R. už prekių gabenimą, nepateikiant muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Vykdydami šį susitarimą, V. R. ir V. G., 2018 m. vasario 21 d., Baltarusijos Respublikoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų perėmė M. D. paruoštus gabenimui daiktus – 28,51 kg gintaro dirbinių ir gintaro žaliavos, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 31 608,87 Eur, pakrovė į V. R. vairuojamo vilkiko „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir V. G. vairuojamo vilkiko „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžes, po ko, 2018 m. vasario 21 d., apie 19.37 val., X pasienio kontrolės punkte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, V. R., paties vairuojamo vilkiko „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje ir V. G., paties vairuojamo vilkiko „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje gabeno 28,51 kg gintaro dirbinių ir gintaro žaliavos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo M. D. gynėjas apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, M. D. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2.1. Skunde dėstomos BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Skunde nurodoma apie BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat nurodoma ir apie BK 24 straipsnio 4 dalį, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, jog jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui, pvz., parenka ir (ar) palenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2012, 2K-7-29-942/2016).

2.2. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė konkrečių duomenų, kurie įrodo M. D. kaltę padarius nusikaltimą. Viso proceso metu nuteistųjų parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs, konkretūs ir logiški, be to, jų parodymai tarpusavyje sutapo. Tuo tarpu kiti įrodymai – liudytojų parodymai, telefoniniai pokalbiai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir kt. – prieštarauja nuteistųjų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Nuteistojo gynėjo nuomone, išanalizavus nuosprendyje nurodytus bylos duomenis, palyginus juos tarpusavyje, darytina išvada, jog duomenys, kuriais grindžiama M. D. kaltė, negali būti pripažinti patikimais įrodymais, neginčijamai įrodančiais jo ginamojo kaltę. Tokią išvadą apeliantas daro dėl kelių priežasčių.

2.2.1. Nuteistojo gynėjui nesuprantama kokiais duomenimis vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad Baltarusijos Respublikoje būtent M. D. įgijo, paruošė ir sutartoje vietoje paliko gintaro dirbinius bei žaliavą. Vienintelė aplinkybė, siejanti iš Baltarusijos atgabentus gintaro dirbinius bei žaliavą su M. D., yra tai, kad jis kartais būna šioje Respublikoje. Tačiau jokių gintaro dirbinių ar gintaro žaliavos M. D. Baltarusijos Respublikoje neįgijo, jų nepakavo ir nepaliko kažkokioje vietoje. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismas, išdėstydamas minėtas aplinkybes kaip įrodytas, turėjo nurodyti kada M. D. įgijo gintaro dirbinius bei gintaro žaliavą, iš ko ir kokio sandorio pagrindu įgijo, kada ir kaip supakavo, kurioje vietoje paliko ir pan. Tuo tarpu teismas nemotyvavo, o tik abstrakčiai nurodė, kad M. D. Baltarusijos Respublikos teritorijoje įgijo, paruošė ir paliko sutartoje vietoje gintaro dirbinius ir žaliavą.

2.2.2. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas teismo teiginys, kad 2017 m. gruodžio, 2018 m. vasario mėnesiais, telefoninių pokalbių metu M. D. suteikė V. R. informaciją apie paruoštą gabenimui gintaro žaliavų ir dirbinių vietą, iš anksto aptarė prekių gabenimo sąlygas, priemones bei būdą, susitarė dėl atlygio už prekių gabenimą, nėra pagrįstas byloje esančia bei teismo posėdžio metu ištirta medžiaga. Pasak nuteistojo gynėjo, nė vieno telefoninių pokalbių tarp M. D. ir V. R. metu nėra kalbama apie paruoštą gintaro žaliavą ar gintaro dirbinius, nėra nurodoma minėtų dirbinių vieta, neaptariamos jokios prekių gabenimo sąlygos, priemonės ar vieta ir kt. Jeigu telefoninio pokalbio dalyviai būtų derinę minėtas aplinkybes, apelianto nuomone, visos jos atsispindėtų telefoniniuose pokalbiuose, tačiau jokių aplinkybių, susijusių su tariama gabenimui paruošta gintaro dirbinių ar žaliavos vieta, turimu gabenti transportu, išvykimo bei atvykimo data ir laiku ir pan., nei viename iš pokalbių nuteistieji M. D. ir V. R. nenurodo.

2.2.3. Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kokiais duomenimis vadovaujantis teismas padarė išvadą, jog V. R. ir V. G. buvo susitarę su M. D., jog pastarasis paruoš prekes gabenimui ir tariamai M. D. paruoštos prekės gabenimui buvo paimtos 2018 m. vasario 21 d. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas nurodė tik abstrakčius teiginius, tačiau jų nepagrindė konkrečia bylos medžiaga. Be to, gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. R. ir V. G. parodė, jog Baltarusijos Respublikoje, prieš pat Lietuvos Respublikos valstybės sieną, krovinį jiems perdavė nepažįstamas asmuo ir paprašė pervežti per sieną. Šios nurodytos nuteistųjų aplinkybės nėra paneigtos, o byloje nėra ir priešingų duomenų.

2.2.4. Nuteistojo gynėjui nėra suprantama, kaip tokios aplinkybės, kad M. D. ir jo sutuoktinė užsiėmė dirbinių iš gintaro prekyba, taip pat tai, jog kratos metu M. D. priklausančiose patalpose rasta daug gintaro žaliavų ir dirbinių ir tai, kad M. D. dažnai lankydavosi Baltarusijos Respublikoje ir ten turėjo pažinčių, įrodo jo ginamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tai, kad M. D. verčiasi gintaro ar jo dirbinių prekyba, papuošalų iš gintaro gamyba ir pan., pasak apelianto, neįrodo, jog jis yra suinteresuotas nusikalstamu būdu įsigyti gintaro dirbinius ar gintaro žaliavą. Kitos aplinkybės, kad kratos metu pas M. D. rasta daug gintaro žaliavos ir dirbtinių, ir tai, jog jis turi pažinčių Baltarusijos Respublikoje, taip pat neįrodo jo ginamojo nusikalstamų ketinimų. Apelianto nuomone, šie teiginiai yra dar ir prieštaringi. Pavyzdžiui, jeigu teismas vertina, kad aplinkybė, jog kratos metu M. D. priklausančiose patalpose rasta daug gintaro žaliavos ir dirbinių, įrodo jo ginamojo kaltę, tai tokiu atveju sunkiai logiškai paaiškinamas M. D. elgesys, kam asmeniui, turinčiam daug gintaro žaliavos ir dirbinių, rizikuoti ir organizuoti kontrabandą, t. y. mėginti nusikalstamu būdu įsigyti dar daugiau gintaro žaliavos ir dirbinių. Juo labiau, pats M. D. paaiškino, kad šiuo metu prekyba gintaro dirbiniais yra ženkliai sulėtėjusi. Be to, nurodytos aplinkybės, teismo traktuojamos kaip įrodančios jo ginamojo kaltę, pasak apelianto, yra prielaidos ir spėjimai. Be to, tokie teiginiai prieštarauja ir teisės aktuose įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Skunde nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra konstavęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).

2.2.5. Nors teismas nurodė, kad tai, jog gintaro kontrabandos krovinį Baltarusijos Respublikoje paruošė pats M. D. ir šis krovinys taip pat buvo vežamas jam, įrodo jo ir V. R. telefoniniai pokalbiai, kratos protokolai, tačiau, pasak apelianto, iš esmės apkaltinamasis nuosprendis M. D. atžvilgiu priimtas remiantis išimtinai tik telefoninių pokalbių turiniu. Nuteistojo M. D. gynėjo nuomone, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, telefoninių pokalbių turinys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie pokalbių aplinkybes. Iš esmės nėra aišku apie ką buvo kalbama minėtų pokalbių metu, šie pokalbiai yra abstraktaus pobūdžio, juose nekalbama apie gintarą, gintaro dirbinius ar gintaro žaliavą. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad pokalbiai tarp nuteistųjų vyko ne lietuvių kalba, todėl būtina įvertinti ir minėtų asmenų naudojamus išsireiškimus, kurie nėra tapatūs lietuvių kalboje vartojamiems. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas šių telefoninių pokalbių turinį aiškina plečiamai ir kryptingai, žodžiams ir sąvokoms suteikdami kitokią, negu bendrai suprantama, prasmę. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl nuosprendyje nurodoma, jog pokalbyje minimos „saulėgrąžos“ yra laikomas smulkiu gintaru. To paaiškinti negalėjo ir teisme apklaustas X apsaugos pasienio rinktinės vyriausiasis tyrėjas A. J.. Nuteistojo gynėjui nesuprantama, o nuosprendyje nemotyvuota, kodėl telefoninio pokalbio metu pasakyta frazė „dabar paima penkių metų senumo“ reiškia, jog M. D. skundžiasi, kad sunkiai parduoda tas prekes, kurias atveža V. R.. Neaišku, kodėl „aštuoniolika juodų batonų“ laikomi aštuoniolika paketų su gintaru, kurie buvo sulaikyti. Šis pokalbis apie „batonus“ vyko 2017 m. gruodžio 19 d., o gintaro dirbiniai bei gintaro žaliava buvo sulaikyti daugiau nei po 2 mėnesių, t. y. 2018 m. vasario 21 d. Skunde nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors M. D. kaltinimas buvo pareikštas tik dėl 28,51 kg gintaro žaliavos ir gintaro dirbinių kontrabandos, tačiau nuosprendyje teismas nurodė bei analizavo pokalbius, nesusijusius su minėto nusikaltimo dalyku, t. y. teismas analizavo pokalbius apie „saulėgrąžas“, apie kažkieno „perlydymą“ ir pan. Apelianto nuomone, tokiu būdu, remiantis pokalbių frazėmis, paimtomis iš konteksto, formuojama neigiama nuomonė apie jo ginamąjį M. D.. Tuo tarpu patys nuteistieji, neneigdami tarpusavio pokalbių telefonu, aiškindami šių pokalbių turinį, kėlė savo versijas ir neigė savo dalyvavimą nusikaltimų padaryme bendrininkų grupe, tačiau teismas nemotyvuotai atmetė minėtus jų parodymus ir vadovaudamasis prielaidomis bei spėjimais priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį.

2.2.6. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad iš paskutinio M. D. ir V. R. pokalbio <...> matosi, jog V. R. ruošėsi atvežtą krovinį sverti, prašė bent 300 Eur už atvežimą. Teismas nurodė ir tai, kad, tikint V. R. parodymais, neaišku, kam jam tuos lauktuvėms vežamus lašinius ir degtinę reikėjo sverti ir dar prašyti už lauktuves bent 300 Eur. Tokį pokalbį nuteistojo gynėjas paaiškina tuo, kad būtent 2018 m. vasario 21 d. telefoninio pokalbio metu V. R. tarėsi su M. D. dėl pinigų skolinimosi, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu abu nuosekliai parodė, jog juos siejo ir paskoliniai santykiai, t. y. M. D. skolino pinigus V. R..

2.2.7. Nuteistojo gynėjo nuomone, nėra surinkta jokių duomenų, įrodančių, kad M. D. vadovavo kontrabandos pasiruošimui, t. y. byloje nėra duomenų, jog būtent jis parinko ar palenkė V. R. bei V. G. dalyvauti gintaro kontrabandos padaryme, taip pat nėra jokių duomenų, kad M. D. visus bendrininkus suvienijo, paskirstė vaidmenis, kūrė nusikalstamos veiklos planus, numatė jų padarymo būdus, derino veiksmus bei koordinavo nusikalstamą veiką. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje turi būti neginčijamų duomenų, įrodančių, jog asmuo buvo nusikalstamos veikos organizatoriumi. Vadovaujantis priešinga logika, net ir nesant duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, galima asmenį pripažinti kaltu, nes nėra duomenų, įrodančių priešingai. Apeliantas pažymi, kad pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. būtent ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, prokurorui ar teismui, o ne kaltinamajam tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šių institucijų pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo M. D. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienus įrodymus, remdamasis abstrakčiais motyvais, atmetė, o, suteikdamas prioritetinę reikšmę, kitais – liudytojų parodymais, telefoninių pokalbių fragmentais – pagrindė savo išvadas. Apelianto nuomone, byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių M. D. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje.

2.4. Skunde dėstoma teismų praktika apie BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.). Nurodoma ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nesu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pažymėtina, jog priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

2.4.1. Nuteistojo M. D. gynėjas nurodo, kad jo ginamasis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, jis yra neteistas, vykdo individualią veiklą – gintaro papuošalų gamybą bei prekybą, šia veikla verčiasi ir jo sutuoktinė, jokių kitų pajamų šeima neturi, šeimos turtinė bei finansinė padėtis nėra gera. Teismo M. D. paskirta bauda yra didelė, o galimybės ją sumokėti jis neturi. Apelianto nuomone, M. D. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad yra įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindai, darytina išvada, kad jo ginamajam gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Teismo posėdyje nuteistojo M. D. gynėjas prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo M. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje yra paduotas tik nuteistojo M. D. gynėjo apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šio nuteistojo ir jo gynėjo paduoto apeliacinio skundo.

5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas dėl M. D. skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat išnagrinėjo bei įvertino ir didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo M. D. naudai, byloje nėra. Todėl teismas nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo principų nepažeidė, taip pat surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį nepažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Nuteistojo M. D. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti arba keisti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Baltarusijos Respublikos teritorijoje M. D. įgijo, paruošė ir saugojimo vietoje paliko gintaro dirbinius ir gintaro žaliavą. Telefoninių pokalbių metu jis V. R. suteikė informaciją apie šiuos daiktus, jų buvimo vietą, iš anksto aptarė prekių gabenimo sąlygas, priemones bei būdą, taip pat susitarė dėl atlygio už prekių gabenimą nepateikiant jų muitinės kontrolei. Vykdydami šį susitarimą V. R. ir V. G. 2018 m. vasario 21 d. Baltarusijos Respublikoje iš tyrimo metu nenustatytų asmenų perėme M. D. paruoštus gabenimui daiktus – 28,51 kg gintaro dirbinių ir gintaro žaliavos, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 39 727,87 Eur, juos pakrovė į V. R. ir V. G. vairuojamų vilkikų „V“ daiktadėžes. Tą pačią dieną, apie 19 val. 37 min., vykdami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vairuojamų vilkikų daiktadėžėse V. R. ir V. G. gabeno iš viso 28,51 kg gintaro dirbinių ir gintaro žaliavos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

7. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistojo M. D. gynėjas, todėl teisėjų kolegija patikrino šią bylą tik dėl šio nuteistojo ir tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas aiškiai išdėstė, o po to ir įvertino įrodymus, pagrindžiančius nuteistojo M. D. kaltę padarius nusikaltimą. Kad M. D., veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir V. G., parengė kontrabandą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, patvirtina liudytojo A. J. parodymai, paties M. D. ir V. R. telefoniniai pokalbiai, kratos protokolai, daiktų apžiūros protokolai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

9. Nuteistasis M. D. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad kontrabandos nepadarė. Pažįsta V., o V. G. nepažįsta. Jis verčiasi gintaro prekyba, taip pat padeda sutuoktinei ir sūnui ūkininkauti. Tiek jis pats, tiek ir sūnus turi daug technikos, todėl buvo aktualu pigiau nusipirkti degalų. Dėl to jis ir skambindavo V. R.. Taip pat V. R. prašydavo atvežti alkoholio, detalių, stabdžių, diskų, kaladėlių, žiedų stūmokliams, sankabą, tai kas Lietuvoje brangu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. D. parodė, kad paskambinęs V. R. pasiteiraudavo, ar reikia atvežti lašinių ar kitų produktų iš Baltarusijos Respublikos. Nuteistasis paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 17 d. galėjo važiuoti per Baltarusiją į Maskvą (4 t., 131-133 b.l.).

9.1. Nuteistasis V. R. teisme parodė, kad dirba tarptautinių pervežimų vairuotoju. Prieš Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną nepažįstamas asmuo paprašė pervežti siuntinį, kuriame buvo asmeniniai daiktai. Už tai sutarė 100 Eur atlygį, kurį turėjo gauti pervažiavus sieną pirmoje degalinėje iš kito asmens, turėjusio šį siuntinį pasiimti. Dalį šio krovinio jis perdavė V. G., nes pas jį visas siuntinys netilpo. Vasario 17 d. pokalbio metu jis su M. D. tarėsi atvežti dalis, tačiau giminaitis negalėjo atvežti tų dalių, todėl M. D. prašomas nupirko lašinių ir degtinės, kuriuos laikė šaldytuve. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2018 m. vasario 20 d. M. D. giminaitis atvežė siuntinį, kurį turėjo perduoti M. D.. Šiame siuntinyje buvo degtinės butelis ir lašiniai. Dėl šio siuntinio jis ir skambino M. D. (3 t., 15-17 b.l.).

9.2. Kitas nuteistasis V. G. teisme parodė, kad dirba vairuotoju toje pačioje įmonėje kaip ir V. R.. Pasienio zonoje matė V. R. kalbantį su nepažįstamu vyru. Po to, kai šis vyras išvažiavo, prie jo priėjęs V. R. pasiūlė pervežti krepšį, kuriame buvo paketai. Iš karto kirtus sieną degalinėje paketą turėjo paimti ir už tai sumokėti. Šį paketą jis padėjo į daiktadėžę ir kirto sieną. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 125-127, 131-133 b.l.). Pirmos apklausos metu jis parodė, kad pamatęs V. R., besikalbantį su nepažįstamu vyru, prie jų priėjo. Tas nepažįstamas vyras jam pasiūlė į Lietuvą pervežti gintaro dirbinių krovinį, nes jam vienam krovinys buvo per didelis. Pasakė, kad sumokės po 20 Eur už kilogramą. Į savo vilkiką jis įdėjo 8 ryšulius, sveriančius apie 10 kg. Kitos apklausos metu nuteistasis jau parodė, kad nežino su kokiu asmeniu bendravo V. R.. 2018 m. vasario 20 d. stovint aikštelėje nuo sienos 6 km atstumu V. R. atnešė jam maišą, kuriame buvo apie 8 juodos spalvos paketai, o juose buvo gintaro dirbiniai ir žaliava. V. R. paaiškino, kad kirtus sieną šiuos paketus pasiims kažkoks asmuo ir už kiekvieną paketą sumokės po 20 Eur. Po šių parodymų perskaitymo nuteistasis V. G. teisme paaiškino, kad su tuo nepažįstamu vyru jis nesikalbėjo ir jam tas vyras nesiūlė pergabenti per sieną daiktus. Jis negirdėjo to vyro ir V. R. pokalbio.

10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistųjų parodymai nėra nuoseklūs, tarpusavyje yra tam tikrų neatitikimų, o jų keliamos versijos ir nurodomos tam tikros aplinkybės prieštarauja ne tik kitiems įrodymams, bet ir pačios savaime visai neįtikinančios.

11. Liudytojų A. J. ir A. P. bei pačių nuteistųjų V. R. ir V. G. parodymais bei apžiūros protokolais nustatyta, kad 2018 m. vasario 21 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną V. R. ir V. G. vairuojamų vilkikų daiktadėžėse gabeno 18 paketų, supakuotų į juodos spalvos maišus, kuriuose rasti 28,51 kg gintaro dirbinių ir žaliavos. Klaipėdos teritorinės muitinės rašte dėl vertės nustatymo ir mokesčių apskaičiavimo nurodyta, kad gintaro ir gintaro dirbinių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 39 727,87 Eur. Patys nuteistieji V. R. ir V. G. parodė, kad šiuos paketus Baltarusijos Respublikoje perėmė iš nepažįstamų asmenų ir sukrovė į vairuojamų vilkikų daiktadėžes. O iš liudytojo A. J. parodymų matosi, kad atliekant kriminalinę žvalgybą nustatyta, jog šią gintaro kontrabandą parengė ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo M. D..

12. Šias įrodymais nustatytas aplinkybes patvirtina dar ir pačių nuteistųjų tarpusavio telefoniniai pokalbiai. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nė viename iš šių pokalbių konkrečiai nėra kalbama apie gintarą ir jo dirbinius, apie jų laikymo vietą, taip pat ir apie gabenimo sąlygas, tačiau šių pokalbių turinį lyginant su kita bylos medžiaga, akivaizdu, jog būtent apie šias aplinkybes, t. y. apie gintaro kontrabandą, ir kalbasi nuteistieji. Be to, aplinkybė, kad M. D. ir V. R. tarpusavyje bendravo itin maskuotai, teisėjų kolegijos nuomone, tik dar labiau patvirtina nuteistojo M. D. neteisėtą veikimą. Telefoninių pokalbių metu nuteistieji iš tikrųjų kalbėjo rusų kalba, tačiau iš bylos matosi, jog šiuos pokalbius iš rusų į lietuvių kalbą išvertė vertėja, kuri buvo įspėta dėl žinomai neteisingo ar melagingo vertimo pagal BK 235 straipsnį. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti į lietuvių kalbą išverstų telefoninių pokalbių teisingumu ir objektyvumu.

13. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinis pranešimas dėl telefonų išklotinių analizės (1 t., 139-145 b.l.) patvirtina intensyvų M. D. bendravimą su kitais nuteistaisiais ir tuo pačiu paneigia M. D. parodymus apie tai, jog su V. R. bendravo tik dėl pigesnių prekių atvežimo iš Baltarusijos Respublikos, o V. G. net nepažįsta.

14. Iš 2017 m. gruodžio 14 d. telefoninių pokalbių matosi, kad M. D. ir V. R. derasi dėl užmokesčio už atvežtas „saulėgrąžas“ ir sutaria, jog „kai V. R. antrą partiją atveš, tada ir atsisėsti, pasiskaičiuoti ir nuspręsti“. Vėliau iš 2017 m. gruodžio 19 d. telefoninio pokalbio matosi, kad būtent apie kitą partiją jie ir kalbasi, V. R. klausia M. D., ar „motinai atvežei“. M. D. patvirtina, kad nuvežė. M. D. pasako, kad „supakavo tą visą nesąmonę, susuko į juodą“, po to pokalbio eigoje pasako ir tai, jog „ten aštuoniolika tų batonų“. Kito pokalbio metu 2018 m. vasario 17 d. M. D. klausia V. R. kada jis išvažiuos, o pastarasis nurodo planuojamą maršrutą, taip pat nurodo, kad „atgal važiuos antradienį, trečiadienį dviem mašinom, jis ir V.“. M. D. pasako, kad jis „kapeikų visai neturi“. V. R. nurodo, kad jų „pagrindinė užduotis išvežti“. Be to, V. R. pasako ir tai, kad kai važiuos atgal ir bus netoli sienos, paskambins M. D.. Po kelių dienų, o būtent 2018 m. vasario 21 d., paskambinęs M. D. V. R. nurodo, jog pas jį bus už maždaug 40 min., taip pat pasako, kad „nors minimumą reikia vaikinams atiduoti“, klausia, ar jis turi 300. M. D. nurodo, kad neturi ir dar tai, jog jis išvažiavęs, namuose bus jo sutuoktinė. Tada V. R. pasako įspėti apie tai, kad jie bus ir tai, jog reikės pasverti, kiek ten ko. Į M. D. klausimą, ar viską paėmė, V. R. nurodo, kad „išskaidė kitam reisui, pirmadienį važiuos“ (1 t., 169-174 b.l.).

15. Taigi lyginant pokalbių turinį ir bylos medžiagą matosi, kad M. D. iš Lietuvos Respublikos išvyko 2017 m. gruodžio 17 d. (4 t., 81 b.l.) ir, kaip pats nurodė, važiavo per Baltarusijos Respubliką į Maskvą. Nuteistasis ne tik pasiekė Baltarusijos Respubliką, bet joje tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir suruošė gintarą bei jo dirbinius gabenimui kontrabandos būdu. Galima sutikti su tuo, kad byloje aplinkybės, susijusios su gintaro įgijimu, paruošimu ir palikimu saugojimo vietoje, nėra tiksliai nustatytos, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Būtent teismas tą ir padarė, kiek įmanoma tiksliau nurodė šias aplinkybes. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, logiška, kad M. D. turėjo įgyti gintarą ir jo dirbinius, o tik po to juos supakuoti ir palikti sutartoje vietoje. Toliau lyginant telefoninių pokalbių turinį ir bylos medžiagą matosi, kad po dviejų dienų, kai nuteistasis išvyko į Baltarusiją, telefonu jis jau perdavė V. R. informaciją apie gintaro dirbinius ir žaliavą, kurie jau buvo supakuoti. Šią informaciją M. D. perdavė užmaskuotai ir kalbėdamas itin nerišliai. Jie kalbėjosi apie tai, kad M. D. kažką supakavo į kažką juodus, iš viso „aštuoniolika batonų“ ir kažkur nuvežė. Prieš tai M. D. V. R. nurodė, kad ruošiasi važiuoti su V. G. dvejais automobiliais. Patys nuteistieji V. R. ir V. G. parodė, kad paketus jie perėmė iš nenustatytų asmenų ir juos įsidėjo į vilkikų daiktadėžes prieš pat kirsdami sieną. Kaip ir buvo susitarę, 2018 m. vasario 21 d. 19 val. 55 min. V. R. informuoja M. D. apie jų atvykimą pas jį, jie kalbasi apie atlygį, taip pat ir apie krovinio svėrimą. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po šio pokalbio, t. y. būtent 2018 m. vasario 21 d., apie 20 val., iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiavo du vilkikai, kuriuos vairavo V. R. ir V. G.. Vykdant rekontrolę šių vilkikų daiktadėžėse rasti juodos spalvos paketai, viename vilkike rasti aštuoni tokie paketai, kitame – dešimt paketų. Akivaizdu, kad abiems M. D. ir V. R. žinomoje vietoje padėti „aštuoniolika batonų“ ir yra būtent šie paketai su gintaru ir jų dirbiniais. Šiuos paketus nenustatyti asmenys perdavė V. R. ir V. G., kurie kontrabandos būdu gabentus gintarus ir jų dirbinius turėjo pristatyti M. D. ir už tai gauti atlygį. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, padarė teisingą išvadą, kad V. R. ir V. G. 2018 m. vasario 21 d. neturėjo jokio kito motyvo susitikti su M. D., o tik perduoti jam kontrabandinį gintaro krovinį.

16. Tuo tarpu apeliaciniame skunde šis paskutinio M. D. ir V. R. pokalbio turinys aiškinamas kitaip ir nurodoma, kad nuteistieji tarėsi dėl pinigų skolinimosi. Kaip minėta, iš paskutinio nuteistųjų pokalbio matosi, kad V. R., informavęs M. D., jog pas jį bus už 40 min., pasako ir tai, jog „nors minimumą reikia vaikinams atiduoti“ bei paklausia „pas tave 300 bus“, į tai M. D. nurodo, kad nėra nei kapeikos. V. R. pasako, kad su jais susitars, „vis tiek kitas reisas bus“. Atsižvelgiant į šį pokalbį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistieji tarėsi dėl pinigų skolinimosi, tokia versija nėra nei logiška, nei įtikinama. Šio pokalbio turinį vertinant jau išdėstytų įrodymų visumoje akivaizdu, kad V. R. prašo užmokesčio už kontrabandos būdu vežamą krovinį, tačiau sutinka palaukti, nes „bus kitas reisas“. Apeliaciniame skunde nurodomos versijos nepatvirtina ir tokia aplinkybė, kad nuteistieji, duodami parodymus, aiškindavo ir apie ankstesnį V. R. skolinimusis iš M. D..

16.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu atsisakęs duoti parodymus, kitose apklausose M. D. aiškino tik tai, jog iš Baltarusijos Respublikos V. R. atveždavo pigesnių lašinių ir kitų maisto produktų. Pats V. R. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad paskutinį kartą M. D. skambino, nes turėjo atvežti siuntinį, perduotą jo giminaičio. Tame siuntinyje buvo degtinės butelis ir lašiniai. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu M. D. jau nurodo ir apie tai, kad V. R. skambindavo dėl degalų, taip pat prašydavo jo atvežti pigesnio alkoholio ir technikos detalių. O V. R. teisme aiškino, kad vežė ne giminaičio siuntinį, o prašomas M. D. jis pats nupirko lašinių ir degtinės. Iš šių parodymų matosi, kad patys nuteistieji skirtingai aiškino jų tarpusavio bendravimo ir susitikimų priežastis. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aišku kam V. R. lauktuvėms vežamus lašinius ir degtinę reikėjo sverti ir dar už lauktuves prašyti bent 300 Eur.

16.2. Taigi ikiteisminio tyrimo metu M. D. apie jokius pinigų skolinimus nenurodė. Tuo tarpu, nors ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė apie pinigų skolinimąsi iš M. D. per V. G., tačiau šias aplinkybes abu irgi aiškino skirtingai. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. iš M. D. buvo pasiskolinęs 500 dolerių, kuriuos jam atvežė V. G.. O V. G. aiškino, kad nors V. R. 2018 m. vasario 10 d. buvo prašęs iš M. D. paimti pinigus, tačiau dėl asmeninių priežasčių to nepadarė. Teisme V. R. taip pat nurodė, kad su M. D. buvo susitaręs dėl 500 sumos pasiskolinimo, tačiau pats M. D. nurodė, jog šią pinigų sumą būtent jis buvo skolingas V. R. už degalus.

16.3. Teisminio nagrinėjimo metu aiškindami ankstesnių negu paskutinio pokalbių turinį, abu nuteistieji nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. atvežęs technikos detales V. R. pasiskolino pinigų iš M. D.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir pažymi, kad M. D. buvo pareikštas kaltinimas ir jis yra nuteistas už tai, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis parengė 28,51 kg gintaro dirbinių ir žaliavos kontrabandą ir jai vadovavo ir su šia veika susiję telefoniniai pokalbiai jau buvo aptarti, tačiau ankstesnių pokalbių turinys, kuriame neva ir kalbama apie pinigų skolinimąsi, taip pat svarbus formuojantis vidiniam įsitikimui dėl M. D. neteisėtų veiksmų.

16.3.1. Iš telefoninių pokalbių suvestinės matosi, kad 2017 m. gruodžio 14 d. M. D. ir V. R. kalbasi kelis kartus (1 t., 169-171 b.l.). V. R. informuoja, kad netrukus bus pas M. D. ir klausia, ar „kokia nors pinigų dalis bus“. Po to jie kalbasi apie tai po kiek skaičiuos ir sutaria, kad nuvažiavęs V. R. su M. D. sutuoktine „pasvers visą skrybėlę“. M. D. klausia, ar V. R. „visą nesąmonę paėmė“, „ten į celofaną, kurie buvo susukti“. V. R. nurodo, kad „yra juodi paketai ir tokie, kaip sako, įsukti pagal kietumą ten stambesni“. M. D. nurodo, kad „ten taip pat nesąmonė, tiesiog sudaužyti, viso turi būti saulėgrąžų 100 tų kilogramų“. V. R. pasako, kad jie su M. D. sutuoktine viską pasvėrė. Tada M. D. sako, kad „gerai, tau reikalingi pinigai, jis supranta“, jie tarpusavyje tariasi ir V. R. nurodo, kad „už visa tai dvi su puse“. M. D. nurodo, kad labai daug, jis planavo sumokėti už šias „saulėgrąžas“ po 15. Tarpusavyje kalbasi apie kainyną, kainų kilimą. V. R. po 15 mažoka, tačiau pasako, kad „sutariame, kad ne dvi su puse, o dvi“. Į tai M. D. atsako, kad „gerai dvi, bet pas jį irgi nesąmonė bus, dabar paima penkis metus senaties, kurias perlydyti, perdaryti, tu vėl sakysi kurie stambesni eina“. Po to M. D. V. R. paprašo telefoną perduoti jo sutuoktinei, kuriai nurodo duoti du tūkstančius. Po to M. D. ir V. R. kalbasi apie kitos partijos vežimą. Jie diskutuoja apie pinigų valiutą, apie skirtumą, atsiradusį M. D. duodant ne eurais, o doleriais. V. R. pasako „kada antrą partiją atvešiu, tada jau atsisėsime, paskaičiuosim ir tada nuspręsim“.

16.3.2. Atsižvelgiant į šių pokalbių turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog iš M. D. V. R. skolinosi pinigus. Akivaizdu, kad M. D. pinigus mokėjo už V. R. atvežtą krovinį. Nėra pagrindo tikėti nuteistųjų parodymais ir apie tai, kad tą kartą V. R. atvežė smulkias technikos detales, kurias jie vadino „saulėgrąžomis“, o atlygį už detalių atvežimą sutarė pasiskaičiuoti vėliau. Nėra logiška, kad už neva prašomų pigesnių detalių atvežimą M. D. turėjo mokėti pagal jų svorį, be to, ir tai, jog neva šias detales nuteistasis būtų perlydęs ar perdirbęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo apie tai, kad vien už tokių detalių atvežimą M. D. turėjo sumokėti V. R. neįtikėtinai didelę sumą, o, pasak paties M. D., tariamai detales Baltarusijoje pirkdavo itin pigiai. Be to, logiškai nepaaiškinama ir ta aplinkybė, kad suaugę vyrai be jokios priežasties tam tikrus žodžius (detales) vadintų visai kitu žodžiu (saulėgrąžomis). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas A. J. paaiškino, kad nuolat dirbdamas su kriminalinės žvalgybos informacija yra susipažinęs ir su gabenančių kontrabandą asmenų žargonais. Tokių asmenų kalboje gintaras yra vadinamas „saulėgrąžomis“ arba „akmenukais“. Atsižvelgiant į nuteistųjų nenuoseklius parodymus, į tokių parodymų nelogiškumą, į tai, kad jų kalboje iš tikrųjų „saulėgrąžos“ reiškia gintarą, taip pat į supakavimą, ne tik šie, bet ir inkriminuoti gintaro paketai buvo supakuoti į juodos spalvos paketus, dar ir į tai, kad jau tada nuteistieji kalbasi apie antrą partiją, o pagal bylos duomenis būtent šis kontrabandos būdu gintaro ir jo dirbinių gabenimas inkriminuotas M. D., teisėjų kolegijos nuomone, sustiprina išvadą, kad M. D. tokia veikla iš tikrųjų užsiiminėjo.

16.3.3. O versija, kad paskutinio pokalbio metu M. D. ir V. R. kalbėjo apie pinigų skolinimąsi, nes ir anksčiau juos siejo būtent tik skolinimosi reikalai, o ne apie kontrabandos būdu atvežamą gintaro žaliavą, atmetama kaip nepagrįsta.

17. Be to, nuteistojo suinteresuotumą įsigyti gintarą ir jo žaliavos patvirtina ir ta aplinkybė, kad M. D. jau ilgus metus užsiima gintaro prekyba ir jo perdirbimu. Galima sutikti su tuo, kad vien ši aplinkybė tikrai nesuteikia pagrindo išvadai apie M. D. suinteresuotumą kontrabandos būdu gabenti gintarą ir jo dirbinius, tačiau tokią aplinkybę vertinant kitų jau išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog ne maisto produktus ar technikos detales V. R. ir V. G. kontrabandos būdu gabeno M. D., o būtent tokią žaliavą, kurios prekyba bei gamyba ir užsiėmė pats nuteistasis M. D.. Kratos ir apžiūros protokolai (2 t., 4-7, 8-9, 20-22, 23-29 b.l.) patvirtina, kad M. D. patalpose rasta gintaro ir jo dirbinių. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sulyginus gintaro žaliavą ir dirbinius, paimtus iš V. R. ir V. G. sunkvežimių, su gintaro dirbiniais, rastais M. D. patalpose, matosi, kad jie panašūs – tai panašūs šlifuoti gintaro akmenys, gintarinės apyrankės. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad kratos metu M. D. priklausančiose patalpose rasta gintaro žaliavos ir dirbinių, nepaneigia nuteistojo suinteresuotumo kontrabandos būdu gabenti gintarą ir jo dirbinius. Kaip jau minėta, M. D. verčiasi gintaro prekyba ir perdirbimu, vadinasi, jo veiklai nuolat yra būtinas gintaras, todėl tik jis ir buvo tiesiogiai suinteresuotas neteisėtai įsigyti būtent šios žaliavos. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjas pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias gintaro žaliavos pirkimą iš Lietuvos įmonių (4 t., 103-114, 116-127 b.l.). Iš finansinių dokumentų matosi, kad iš šių įmonių M. D. gintaro žaliavą pirko nuo 2011 metų, tačiau būtent 2017 metais jis neatliko nė vieno pirkimo, o tik po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2018 m. balandžio 10 d., nuteistasis vėl įsigijo gintaro žaliavos. Tai, kad, pasak nuteistojo, šiuo metu gintaro dirbinių prekyba yra ženkliai sumažėjusi, nepaneigia jo suinteresuotumo neteisėtai įsigyti gintaro žaliavos ir jo atliktų nusikalstamų veiksmų.

18. Visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad Baltarusijos Respublikoje M. D. įgijo gintaro dirbinius ir jo žaliavą, juos supakavo į paketus ir paliko sutartoje vietoje, apie tai jis informavo V. R., su juo susitarė ir dėl gabenimo sąlygų bei atlygio, o perėmę šiuos paruoštus paketus iš nenustatytų asmenų V. R. ir V. G. šiuos paketus su gintaro dirbiniais ir žaliava gabeno M. D. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei. Šių muitinės kontrolei nepateiktų gintaro dirbinių ir jo žaliavos bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 39 727,87 Eur, t. y. šių daiktų vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra duomenų, kad M. D. visus bendrininkus suvienijo, paskirstė vaidmenis ir pan., tačiau BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyti alternatyvūs organizatoriaus veiksmai. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį nusikalstamos veikos organizatoriumi laikomas ir tas asmuo, kuris parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, BK 24 straipsnio 4 dalyje apibrėždamas organizatorių, o BK 25 straipsnyje apibūdindamas bendrininkavimo formas, nenurodo, kad bendrininkų grupėje negali būti organizatoriaus. Jau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais M. D. veikė kaip organizatorius, t. y. jis parengė kontrabandą ir jai vadovavo, o būtent M. D. įgijo, supakavo ir paliko sutartoje vietoje gintaro dirbinius ir jo žaliavą, apie tai jis suteikė informaciją V. R., su juo susitarė ir dėl gabenimo sąlygų bei atlygio. Kiti nuteistieji V. R. ir V. G., perėmę M. D. paruoštus paketus su gintaru dirbiniais ir jo žaliava, gabeno juos per Lietuvos Respublikos sieną nepateikdami jų muitinės kontrolei. Nėra abejonės, kad veikdamas tiesiogine tyčia M. D. parengė kontrabandą ir jai vadovavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. D. pripažino kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) ir 24 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio nustatomoje dalyje neteisingai nurodyta šių gintaro dirbinių ir jo žaliavos bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Atsižvelgiant į Klaipėdos teritorinės muitinės raštą, kuriame nustatyta gabentų daiktų vertė, apskaičiuota ir neįskaitant privalomų sumokėti mokesčių (31 608,87 Eur), ir įskaitant šiuos mokesčius (39 727,87 Eur), taip pat į tai, kad motyvuojamoje nuosprendžio dalyje ši vertė jau nurodoma teisingai, t. y. įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 39 727,87 Eur, tokią klaidą teisėjų kolegija vertina kaip apsirikimo klaidą.

19. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcija numatė baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o už sunkų nusikaltimą BK numato baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas M. D. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) ir 24 straipsnio 4 dalį paskyrė 1 500 MGL dydžio (75 000 Eur) baudą ir įpareigojo šią baudą nuteistajam sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

19.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas šią bausmę, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

19.2. Teismas M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tuo tarpu pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinta ir tai, kad M. D. buvo nusikalstamos veikos organizatorius. M. D. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. M. D. anksčiau teistas nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, tačiau, nors jis anksčiau ir nėra teistas (4 t., 86 b.l.), tačiau baustas administracine tvarka (4 t., 82-85 b.l.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas paskyrė švelnesnės rūšies bausmę – baudą, o jos dydį nustatė ženkliai mažesnį už šios bausmės vidurkį.

19.3. Nors apeliaciniame skunde prašymas M. D. paskirti švelnesnę bausmę neišdėstytas, tačiau skunde dėstomos aplinkybės ir daroma išvada, kad nuteistajam gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

19.3.1. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

19.3.2. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

19.3.3. Įvertinus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti M. D. švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę šiuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių.

19.3.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nėra pagrindo vertinti kaip išimtinės aplinkybės. Nors tokia aplinkybė nėra išimtinė, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę jau įvertino M. D. skirdamas bausmę pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, be to, ši aplinkybė buvo itin reikšminga teismui parenkant bausmės rūšį. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – M. D. ir jo sutuoktinė vykdo individualią veiką, verčiasi gintarinių papuošalų gamyba ir prekyba, jokių kitų pajamų šeima neturi, o šeimos turtinė padėtis nėra gera, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir negali būti vertinamos kaip išimtinėmis aplinkybėmis, suteikiančios pagrindą išvadai, kad BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į bylos duomenis, apibūdinančius M. D., teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tariamai blogą turtinę nuteistojo ir jo šeimos padėtį neatitinka tikrovės. Iš „Sodros“ duomenų matosi, kad nuo 2003 metų M. D. dirba pagal verslo liudijimą (4 t., 11-18, 31-37 b.l.), o, kaip pats nurodė, individualia veikla, susijusia su gintaro prekyba ir apdirbimu, užsiima apie 10 metų. Liudytoja A. D. paaiškino, kad ji irgi užsiimta ta pačia veikla. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matosi, kad M. D. nuosavybės teise turi nekilnojamo turto – žemės sklypą su statiniais, gyvenamąjį namą, butą ir kitų žemės sklypų (4 t., 50-67 b.l.). Be to, M. D. vardu registruotos net šešios transporto priemonės, iš jų keturi automobiliai ir dvi priekabos (4 t., 70-80 b.l.). Nors iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad gintaro prekyba ir apdirbimas yra visos nuteistojo šeimos veikla ir pragyvenimo šaltinis, tačiau iš paties M. D. ir jo sutuoktinės parodymų matosi, kad A. D. dar ir ūkininkauja. Todėl, priešingai nei nurodoma skunde, šeima turi ir kitą pajamų šaltinį. Be to, M. D. turimas nekilnojamas turtas ir transporto priemonės nesuteikia pagrindo išvadai apie sunkią turtinę padėtį. Byloje net ir nėra jokių duomenų apie tai, kad M. D. būtų susidūręs su finansiniais sunkumais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis M. D. tikrai turi ir turės galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. O skunde nurodomos aplinkybės apie tariamai sunkią finansinę padėtį vertinamos kaip nepagrįstos.

19.3.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių M. D. būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, nenustatyta. Tuo tarpu M. D. paskirta švelnesnės rūšies bausmė – bauda – savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo padaryto nusikaltimo aplinkybes ir paties nuteistojo asmenybę, be to, būtent tokia bausmė (bauda) įgyvendins bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

20. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. D. gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas. Nuteistasis M. D. parengė kontrabandą ir jai vadovavo, jis pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) ir 24 straipsnio 4 dalį. M. D. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra. Naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. D. (M. D.) gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta