Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

6. Ieškovė teigia, jog nors ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo, tačiau ieškovas turi teisę į 217,44 Eur pelno palūkanas (kaip negautas pajamas), kuri turėjo būti sumokėta atsakovo per sutarties galiojimo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo teiginiais iš esmės sutinka.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuluodamas teismų praktiką dėl vartojimo kreditų yra nurodęs, kad: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

8. Išplėstinė teisėjų kolegija apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas, esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydama, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

9. Pagal CK išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

10. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai <...> Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

11. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

12. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

13. Taigi, atsakovei tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė pagrįstai tikėjosi iki 2024 m. liepos 28 d. (kredito sutarties termino pabaigos) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės.

14. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 186,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 19 d.). Remiantis pacituota teismų praktika, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti visas negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. T. y. ieškovė turi teisę į negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 19 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. liepos 28 d.).

15. Šio ginčo vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo: 1) grąžinti suteiktą kreditą; 2) mokėti pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos – iš viso 404,43 Eur mokėjimo pelno palūkanų per visą sutarties galiojimo laikotarpį t. y. nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2024 m. liepos 28 d (mokėjimo grafiko pabaigos).

16. Kadangi ieškovė turi teisę į 217,44 Eur pelno palūkanų sumą, pirmosios instancijos teismas šios sumos nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas: pakeičiama skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl pelno palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės iš viso priteisiama 404,43 Eur pelno palūkanų.

17. Pakeitus sprendimo už akių dalį dėl pelno palūkanų, taip pat perskaičiuojamos ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju buvo patenkinta 88,85 proc. ieškinio reikalavimų, todėl pakeičiama skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 39,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (44 x 88,85 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Tenkinus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 22 Eur, todėl ši suma iš atsakovės priteisiama ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies3punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, j. a. k. 302513887, iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) negrąžinto kredito, 404,43 Eur (keturis šimtus keturis eurus 43 ct) pelno palūkanų, 108 Eur (šimtą aštuonis eurus) netesybų, taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (1566,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,09 Eur ( trisdešimt devynis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusios ieškinio dalies netenkinti“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, j. a. k. 302513887, iš atsakovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.