Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenanti(duomenys neskelbtini), dirbantis uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 12.03 val., Mažeikiuose, Žemaitijos-M. Daukšos gatvių sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,66 promilės neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo visai neturi, nėra jo net išsilaikęs, bet automobilį vairuoti moka. Nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., su draugais vartojo alkoholį. 2024 m. rugsėjo 30 d. nuo ankstaus ryto, kai tik atsidarė parduotuvės ir galėjo nusipirkti alkoholio, su draugais nusipirko butelį brendžio ir toliau gėrė pas jį bute. Baigė išgerti brendį ir sugalvojo, kad reikia nuvykti iki savo tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu alkoholį vartojo draugas A. G., o jo automobilis (duomenys neskelbtini), stovėjo prie jo namo aikštelėje. Kaip pamena, pats A. davė savo automobilio raktelius ir abu išėjo iš buto. Jis sėdo už vairo, o A. sėdo į keleivio pusę šalia. Dėl savo girtumo daug ko nepamena. Pamena, kad važiavo pagrindine Žemaitijos gatve teisiai, o sankryžoje prie Mažeikių turgaus reikėjo sukti į kairę pusę į Daukšos gatvę, bet užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį, kiek pamena tai buvo (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo ir pradėjo sakyti, kad tuoj kvies pareigūnus. Jis nesiginčijo, nes nebuvo dėl ko ir ginčytis, atsitiko kas atsitiko ir neturėjo kur dėtis, laukė pareigūnų. Atvyko pareigūnai, jiems prisipažino, kad vairavo, aišku matėsi, kad buvo girtas. Jam nustatė girtumą, kaip pamena, beveik 4 promiles ir pristatė jį į areštinę. Kad buvo girtas ir sėdo prie automobilio vairo suvokė jau ir vakar, bet kodėl važiavo, negali šito paaiškinti. Dėl savo šitokio poelgio nuoširdžiai gailisi, norėtų kaip galima greičiau užbaigti šį tyrimą, sutinka ir baudžiamuoju įsakymu pabaigti, jam paskirtą baudą bent dalimis tikrai sumokėtų, nes yra dirbantis (b. l. 119-122).

M. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 11.50 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), prie Žemaitijos – M. Daukšos gatvių sankryžos sustojus prie šviesoforo į jo galą atsitrenkė (duomenys neskelbtini)automobilis. Nuo (duomenys neskelbtini) automobiliu važiavusių asmenų sklido alkoholio kvapas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai (b.l. 36-37).

A. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įmonės (duomenys neskelbtini) yra pasiėmęs lizingu ir už jį moka kas mėnesį, ši įmonė yra kaip automobilio savininkas, o jis yra jo naudotojas. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi, jo nėra išsilaikęs, bet šį automobilį vairuoja brolis. Kai pirko lizingu šį automobilį su broliu taip ir sutarė, kad jis ima automobilį savo vardu, o brolis bus vairuotojas. Dažniausiai automobiliu brolis ir naudojasi. Prieš šį įvykį, jis dėl asmeninių priežasčių apie kokias dvi savaites vartojo alkoholį. 2024 m. rugsėjo 30 d., labai anksti ryte susiskambino su draugu R., kuris sakė, kad geria alkoholį, tada pasakė, kad jis pats irgi girtas ir kažkaip susitarė, kad brolio paprašys ir pas jį atveš. Brolis atvežė su automobiliu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančio Mažeikiuose, paliko automobilį prie šio namo, įdavė jam automobilio raktelius, nes prie jo buvo namų raktai. Kaip pamena, brolis sakė, kad vakare grįžęs iš darbo, susiskambins su juo ir jis atvažiuos iš R. paimti, parvežti namo. Pas R. buvo ir jo kažkoks draugas, tai trise ir vartojo alkoholį. Pamena, kad išgėrė nemažai ir nelabai jau ką pamena, nes prieš tai daug dienų vartojo alkoholį. Kaip sugalvojo kažkur važiuoti automobiliu, šito nepamena. Pamena, kad su R. pakilo nuo stalo ir išėjo į automobilį. Tai galėjo pats R. ir automobilio raktelius įduoti, nes juk kartu ėjo. R. sėdo prie vairo, o jis šalia į keleivio vietą, bet kur važiavo ir kokiu tikslu tikrai dėl savo neblaivumo neatsimena. Negali pats pasakyti kas nutiko, bet pamena, kad prie kažkokios sankryžos Mažeikių mieste stovėjo ir pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Dėl ko jie atvyko nepamena, nes pats matomai nebesiorientavo aplinkoje. 2024 m. spalio 2 d. susiskambino su R. ir apie tai kas čia įvyko pasikalbėjo, tai jis pasakojo, kad jis vairavo automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini), iki jo tėvų ir prie sankryžos nestipriai atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl sugadinto automobilio R. pretenzijų neturi, nes juk ir iš dalies yra kaltas, kad jis sėdo girtas prie automobilio vairo, o jis su juo kartu vyko, net davė raktelius, bet jau nieko nepadarys, nes irgi buvo stipriai girtas, tad matomai nieko nesuvokė (b. l. 119-122).

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų įrodyta ir šiais byloje esančiais duomenimis:

2024 m. rugsėjo 30 d. 11.59 val. ROIK pranešimu Nr. 0124000613513, kad prie sankryžos susidūrė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas išgėręs (b. l. 5-6);

2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 12.03 val. Mažeikiai, Žemaitijos - M. Daukšos gatvių sankryžoje, R. J., būdamas neblaivus (nustatytas 3,66 promilių girtumas), neturėdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį (b. l. 7-9);

2024 m. rugsėjo 30 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad R. J. pirmu tikrinimu 12.04 val. nustatytas 3,66 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 12.22 val. – 3,67 promilių neblaivumas (b. l. 105), neblaivumo nustatymo aktą pasirašyti atsisakė;

2024 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Mažeikių mieste, Žemaitijos-M. Daukšos gatvių sankryža. Važiuojamojoje kelio juostoje matomas stovintis tamsios spalvos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Už (duomenys neskelbtini)automobilio stovi kita transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugomą aikštelę. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (b. l. 10-12);

2024 m. rugsėjo 30 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 0124000613513, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 30 d. 13.29 val. iš Žemaitijos – M. Daukšos gatvių sankryžos automobilių stovėjimo aikštelės nuvežta į automobilių saugojimą aikštelę adresu: Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 44);

2024 m. rugsėjo 30 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 11.59 min. buvo gautas pranešimas, kad prie sankryžos susidūrė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo išgėręs (b. l. 49).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. J. 2024 m. rugsėjo 30 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jam buvo nustatytas 3,66 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. J. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu R. J. neblaivumu teismas neturi. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. spalio 8 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, prašė jam paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per tris metus.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu, teistumas išnykęs (b. l. 101-104), administracine tvarka nebaustas (b. l. 99-100), yra dirbantis (b. l. 96-98).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam R. J. įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui, t. y. 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 12.32 val. iki 2024 m. spalio 1 d. 11.55 val., pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. (100,00 Eur) ir laikytina, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 100,00 Eur baudos.

Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis. Atsižvelgiant į paskirtos bausmės – baudos dydį, R. J. nustatomas 1 (vienerių) metų laikotarpis nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis R. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, padarė ne pirmą kartą, 2018 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogišką veiką ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Nagrinėjamu atveju R. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę neįgijęs teisės jos vairuoti, padarė eismo įvykį, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant R. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 282¹ straipsnio 3 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog R. J. neblaivus vairavo A. G. priklausantį, t. y. valdomą pagal nuomos sutartį, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris su (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio valdymo ir naudojimo nuomos sutartį ir transporto priemonės savininkui (duomenys neskelbtini)“ moka nuomos mokestį, t. y. automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė su transporto priemonės valdytojo A. G. leidimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tikrasis transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) žinojo apie kaltinamojo ketinimą daryti nusikalstamą veiką, todėl šio turto konfiskavimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant R. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ informaciją, patvirtinta, kad 2024 m. spalio mėnesio duomenimis (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2012, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6851,00 Eur (b. l. 47), todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 6851,00 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo R. J..

R. J. nustatytinas šešių mėnesių terminas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti konfiskuotino turto vertę, t. y. 6851,00 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. J 588414, nutarimu grąžintas transporto priemonės savininkei (duomenys neskelbtini) (b. l. 138-140), paliktini savininkės žinioje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visi apribojimai taikyti automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apie tai praneština transporto priemonės savininkei (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam R. J. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. galutinę bausmę – 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 12.32 val. iki 2024 m. spalio 1 d. 11.55 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. (100,00 Eur), ir laikyti, kad R. J. yra sumokėjęs 100,00 Eur baudos.

Nustatyti R. J. 1 (vienerių) metų terminą, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę:

- uždrausti R. J. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti iš R. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6851,00 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 00 ct).

Išaiškinti R. J., kad konfiskuotą turto vertės pinigų sumą per 6 (šešis) mėnesius turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtis: baudžiamosios bylos numeris e1-493-1079/2024.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos R. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžintą transporto priemonės savininkei – (duomenys neskelbtini), palikti savininkei.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus taikytus automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkei.

Išaiškinti R. J., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniais, paskirtą baudą – 2400,00 Eur, privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

- jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti R. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.

Įteikti R. J. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Informuoti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.