Kauno apylinkės teismo nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės D. G.-B. 2024 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniosios specialistės D. G.-B. 2024 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Ž. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubausta 170 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. kovo 15 d. atliekant apžiūrą pagal gautą skundą, buvo nustatyta (apžiūros aktas Nr. TVR-2038), kad visame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perimetre buvo išpiltos rudos spalvos nuotekos, turinčios specifinį buitinėms nuotekoms būdingą kvapą, dalis nuotekų buvo ištekėję į šalia esantį žemės sklypą. Apžiūros metu ties Įmonei priklausančiu žemes sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio bėgo nuotekos į gretimą sklypų, paimti laboratoriniai nuotekų mėginiai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus iš Įmonės teritorijos, ties (duomenys neskelbtini), Kaune, paimtų laboratorinių tyrimų (matavimų protokolas Nr. N107-2024-41) rezultatų duomenimis, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) paimtame nuotekų mėginyje buvo 460 mg/l O2, kai pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl- 236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. DI-515 redakcija) 29 punkto 2 lentelėje numatytus reikalavimus, didžiausia momentinė leistina koncentracija - 34 mg/l O2. Savo veiksmais (neveikimu) Įmonės direktorė neužtikrino, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos būtų tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, o į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelėje nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų. Šiais veiksmais pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Dl-515 redakcija) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6, 29 punktų reikalavimus.

Liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamento Kauno skyriuje vyriausiąja specialiste. 2024 m. kovo 15 d. buvo gautas pranešimas dėl galimai leidžiamų nuotekų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Nuvyko į nurodytą įmonę. Jos teritorija buvo aptverta ir į ją patekti nepavyko. Bandė susisiekti su vadove įmonės kontaktais, nurodytais internete, tačiau nepavyko. Už tvoros sklypo perimetre matė galimai nuotekas. Jie išsikvietė Aplinkos apsaugos agentūrą nuotekų pavyzdžiams paimti. Jie atvykę paėmė mėginius. Pirmadienį bandė susisiekti su įmonės vadove. Susiekus siūlė nuvykti į įvykio vietą ir apsižiūrėti, paimti paaiškinimus. Direktorė nurodė, kad tai galėtų padaryti antradienį. Antradienį jie susitiko. Įmonės teritorijoje vis dar buvo išpilta nuotekų. Nuotekos turėjo buitinėms nuotekoms būdingą vapą, spalva jų buvo ruda, pilkšva. Su direktore ir įmonės darbuotoju bandė išsiaiškinti situaciją, kodėl ten yra nuotekų, kas jas išpylė. Direktorė nurodė, kad nieko į tą teritoriją nepylė, kad čia prilijo, nieko čia nėra. Atvykus pagal iškvietimą, buvo atvykęs pranešėjas, kuris nurodė, kad turi filmuotą medžiagą, kurią pateiks elektroniniu paštu. Ž. V. sklypas buvo užpiltas nuotekomis, jo aukščio nebuvo galima nustatyti, jis buvo lygiai arba žemiau už kitus sklypus. Mėginiai buvo paimti iš šalia esančio sklypo, kuris buvo neužtvertas tvora. Nuotekos iš sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, išbėginėjo į greta esantį sklypą. Dėl šios įmonės ir anksčiau buvo gauta pranešimų, ji žino mažiausiai vieną tokį atvejį Jonavos r. Įvykio dieną matė, kad niekur kitur nebuvo taip šlapia kaip Ž. V. sklype. Kiek šlapia buvo sklype, į kurį iš jos sklypo bėgo nuotekos. Vaikščiojo su batais, ne su botais. Kitų šaltinių, iš kur galėjo tekėti nuotekos, nebuvo. Tame rajone yra ir gyvenamųjų namų, ir pramonės įmonių.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis anksčiau dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra Ž. V.. Viską, ką daryti, nuspręsdavo direktorė. Ši įmonė yra (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Įmonės sklype laikydavo krovinines mašinas, taip pat ir nuotekų mašinas, kurias vadino „bačkomis“. Jomis vežamos ne tik nuotekos. Kai jos išplaunamos, teko vežti techninį vandenį. Fekalijas surinkdavo iš privačių asmenų teritorijų Kaune ir Kauno rajone. Nuotekas išpildavo į „(duomenys neskelbtini)“. Jei nuvykdavo pasibaigus darbo laikui, palikdavo mašiną ir po to sugrįždavo išpilti nuotekas darbo laiku. Jo mašinoje tilpo 10 m3 nuotekų. Jo mašinos „Scania“ kabina buvo balta, o „bačka“ raudona. Niekada neteko išpilti fekalijų įmonės teritorijoje. Be direktorės žinios niekada nevežė fekalijų. Viską dirbo su įmonės vadovės žinia ir išpildavo nuotekas su vadovės žinia. Jo neprašė išpilti nuotekas įmonės teritorijoje. Nėra buvę, kad paliktų neuždarytą „bačkos“ sklendę. Tokiu viskas iš jos išvarvėtų lauk. Įmonės teritorijoje po lietaus visada bala būdavo. Jis nuo 2023 m. gegužės mėnesio yra pensijoje, bet jei paprašydavo, atvažiuodavo padirbėti.

Liudytojas V. V. parodė, kad pareiškėja Ž. V. yra jo žmona. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi. Dar dirba direktorė ir vairuotojas. Kartais ir jis pats veža nuotekas. Su kaimynu G. M. yra konfliktiški santykiai nuo tada, kai įsigijo sklypą. Niekada nebuvo taip, kad savo kieme piltų nuotekas. 2024 m. kovo 15 d. jis buvo darbe, išvažiavo paskutinis prieš 17 val. Tą dieną dirbo ir vairuotojas. Teritorija aptverta, į ją niekas patekti negalėjo. Sklypas yra žemiausioje vietoje, apie 0,5 m žemiau už kitus sklypus, jis visada „plaukia“. Sklypas yra nenaudojamas. 2024 m. kovo 15 d. nematė, kad kas nors būtų kieme pilama. Teritorijoje yra pripilta smėlio, nuotraukose jis atsispindi. Ten kas antrą dieną blogas kvapas nuo mechaninio apdorojimo stoties. Nėra taip, kad iš jų kiemo sklistų blogas kvapas. Fekalo arba buitinės nuotekos būna juodos arba pilkos, o ne rudos spalvos. Teritorijoje po lietaus visada būna balos.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniosios specialistės D. G.-B. 2024 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Ž. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubausta 170 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. kovo 15 d. atliekant apžiūrą pagal gautą skundą, buvo nustatyta (apžiūros aktas Nr. TVR-2038), kad visame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perimetre buvo išpiltos rudos spalvos nuotekos, turinčios specifinį buitinėms nuotekoms būdingą kvapą, dalis nuotekų buvo ištekėję į šalia esantį žemės sklypą. Apžiūros metu ties Įmonei priklausančiu žemes sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio bėgo nuotekos į gretimą sklypų, paimti laboratoriniai nuotekų mėginiai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus iš Įmonės teritorijos, ties (duomenys neskelbtini), Kaune, paimtų laboratorinių tyrimų (matavimų protokolas Nr. N107-2024-41) rezultatų duomenimis, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) paimtame nuotekų mėginyje buvo 460 mg/l O2, kai pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl- 236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. DI-515 redakcija) 29 punkto 2 lentelėje numatytus reikalavimus, didžiausia momentinė leistina koncentracija - 34 mg/l O2. Savo veiksmais (neveikimu) Įmonės direktorė neužtikrino, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos būtų tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, o į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelėje nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų. Šiais veiksmais pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Dl-515 redakcija) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6, 29 punktų reikalavimus.

Pareiškėja nurodė nesutinkanti su nuobauda, nes jokio pažeidimo nepadarė, nuotekų jai priklausančioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kaune, neišpylė.

Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos dažnai sklinda nemalonus kvapas2024 m. kovo 15 d. jis anksčiau grįžo namo ir kaimynystėje esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje pamatė nuotekų mašiną ir du žmones, kurie laikė šlangą ir nuleidinėjo nuotekas į sklypo teritoriją. Pilant jautėsi nuotekų kvapas. Jis telefonu šį veiksmą nufilmavo ir apie tokią veiklą pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Po to vyrai transporto priemonę patraukė prie tvoros, persėdo į automobilį ir išvyko.

Buvęs įmonės darbuotojas liudytojas R. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Ž. V. nuspręsdavo viską, ką daryti. Jis dirbo vairuotoju, fekalijas surinkdavo iš privačių asmenų teritorijų Kaune ir Kauno rajone. Nuotekas išpildavo į „(duomenys neskelbtini)“. Jo vairuojamos mašinos „Scania“ kabina buvo balta, o „bačka“ raudona. Niekada neteko išpilti fekalijų įmonės teritorijoje. Be direktorės žinios niekada nevežė fekalijų. Viską dirbo su įmonės vadovės žinia ir išpildavo nuotekas su vadovės žinia. Jo neprašė išpilti nuotekas įmonės teritorijoje.

Šie liudytojo R. R. parodymai vertintini kritiškai, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Liudytojo G. M. pateiktame vaizdo įraše matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kaune, leidžiamos nuotekos iš transporto priemonės „Scania“, kuri, kaip liudytojas R. R. apibūdino jo vairuojamą mašiną, turi baltą kabiną ir raudoną „bačką“. Nors jos valstybinis numeris nėra aiškiai matomas, tačiau transporto priemonės apibūdinimas ir tai, kad ji yra tvora aptvertoje įmonės teritorijoje, kur bet kas pakliūti negali, patvirtina, kad nuotekos buvo leidžiamos būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu Z. V. teigė, kad be jos žinios niekas negali išpilti jokių nuotekų ir kad 2024 m. kovo 15 d. niekas nebuvo išpilta įmonės teritorijoje. Pašalinių asmenų su asenizacine mašina patekimas į uždarą teritoriją nėra tikėtinas, todėl laikytina nustatytu, kad nuotekos buvo pilamos būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės.

Liudytojas V. V. parodė, kad nuotekos būna juodos arba pilkos, o ne rudos spalvos. Pažymėtina tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra pripilta smėlio, kuris keičia nuotekų spalvą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš AAD pranešimų priėmimo tarnybos gavus skundą dėl išleidžiamų nuotekų į sklypą (duomenys neskelbtini), AAD pareigūnai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros (toliau - ir AAA) specialistais nuvyko į įvykio vietą ir aiškinosi pranešime nurodytas aplinkybes. Su įmone buvo bandyta susisiekti, tačiau nepavyko, į skambučius neatsakė. Pareigūnai paėmė nuotekų pavyzdžius. Mėginiai gali būti imami objekto atstovui nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtinto Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo (toliau - ir Tvarkos aprašas) 13 punkte nurodyta, kad <...objekto atstovo nepaskyrimas arba delsimas jį paskirti (ilgiau kaip per 0,5 valandos nuo tyrimams atlikti atvykusio (-ų) darbuotojo (-ų) prisistatymo), sąlygų imti ėminius ir (ar) atlikti matavimus nesudarymas traktuojamas kaip kliudymas atlikti valstybinius tyrimus. Per minėtą laikotarpį nepaskyrus objekto atstovo, jei sąlygos tinkamos, ėminiai imami ir (ar) matavimai atliekami nedalyvaujant objekto atstovui...>.

Skunde teigiama, kad paviršinio vandens - nuotekų mėginiai buvo paimti ne iš įmonės teritorijos, bet iš greta esančio sklypo. Ž. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už gretimame sklype, kuris nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytą susikaupusio paviršinio vandens užterštumą. Pažymėtina, kad nuotekų ėminiai buvo imami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant, nes patekti į bendrovei priklausančią teritoriją (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebuvo galimybės, teritorija aptverta.

Byloje esantys duomenys (2024 m. kovo 15 d. apžiūros aktas, foto lentelės, filmuota medžiaga ir kt.) patvirtina, kad teritorija (duomenys neskelbtini) buvo užlieta rudos spalvos nuotekomis, sklido specifinis buitinių nuotekų kvapas, nuotekos veržėsi į greta esantį sklypą. Būtent toje vietoje, kurioje nuotekos iš sklypo (duomenys neskelbtini) tekėjo į gretimą sklypą ((duomenys neskelbtini) ir buvo AAA specialistų paimti mėginiai (koordinatės 503218, 6087354 (LKS)).

Tyrimų rezultatų išraše iš aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos nurodyta, kad tikrinamas objektas yra nuotekos, ištekančios iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijos ties (duomenys neskelbtini), Kaunas; mėginio paėmimo vieta - tekančios nuotekos išgrauža į aplinką, ėminio koordinatės: 503218, 6087354 (LKS). Atkreiptinas dėmesys, kad nuotekų mėginiai paimti ne iš gretimo sklypo (kaip teigiama Skunde), o toje vietoje, kurioje nevalytos nuotekos tekėjo iš sklypo (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija) į gretimą besiribojantį sklypą. Kitų taršos šaltinių mėginių ėmimo vietoje nebuvo, nuotekos tekėjo iš perpildyto nevalytomis nuotekomis sklypo (duomenys neskelbtini), toje vietoje mėginys ir buvo paimtas, todėl skundo teiginys, kad Z. V. nuobauda paskirta už gretimame sklype, kuris nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytą susikaupusio paviršinio vandens užterštumą, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad 2024 m. kovo 15 d. atliekant apžiūrą pagal gautą skundą, buvo nustatyta (apžiūros aktas Nr. TVR-2038), kad visame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, perimetre buvo išpiltos rudos spalvos nuotekos, turinčios specifinį buitinėms nuotekoms būdingą kvapą, dalis nuotekų buvo ištekėję į šalia esantį žemės sklypą. Apžiūros metu ties Įmonei priklausančiu žemes sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurio bėgo nuotekos į gretimą sklypų, paimti laboratoriniai nuotekų mėginiai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus iš Įmonės teritorijos, ties (duomenys neskelbtini), Kaune, paimtų laboratorinių tyrimų (matavimų protokolas Nr. N107-2024-41) rezultatų duomenimis, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) paimtame nuotekų mėginyje buvo 460 mg/l O2, kai pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl- 236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. DI-515 redakcija) 29 punkto 2 lentelėje numatytus reikalavimus, didžiausia momentinė leistina koncentracija - 34 mg/l O2. Savo veiksmais (neveikimu) Įmonės direktorė neužtikrino, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos būtų tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, o į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelėje nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų. Šiais veiksmais pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Dl-515 redakcija) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6, 29 punktų reikalavimus.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto septyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Ž. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį ir jai Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos panaikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėjai, atsižvelgiant į jos asmenybę, baustumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, 2024 m. spalio 10 d. nutarimu už ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimali 170 eurų bauda.

ANK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtimi siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taikant ANK numatytas sankcijas.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjai paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas netenkinamas ir skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniosios specialistės D. G.-B. 2024 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. V. skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniosios specialistės D. G.-B. 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.